Adolfas Bolotinas, archyvinė nuotrauka

Veteranas: karo romantika tik filmuose

167
(atnaujinta 11:20 2017.05.09)
Pėstininkų būrio, o vėliau kuopos vado Adolfo Bolotino kova priešakinėje linijoje tęsėsi pusę metų ir beveik 50 kartų viršijo trijų dienų jaunesniojo vado "išlikimo" normatyvą puolimo operacijoje

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik, Aleksandr Lipovec. Prisiminti, kas atsitiko jūsų gyvenime prieš 73 metus, kai tau jau 92 metai, labai sunku. Tačiau kai kurie šio baisaus karo epizodai į Adolfo Bolotino atmintį įsirėžė amžiams: purvas, šaltis, badas ir virš galvos švilpiančios kulkos. Vėliau vokiečių snaiperio kulka ir didžiulis skausmas. Kulka peršovė petį ir sutrupino kairę ranką.

"Ačiū karininko pasiuntiniui, kuris ištraukė mane iš mūšio lauko, gulintį be sąmonės prie to rumuniško vynuogyno. Jei ne tas žmogus, tikriausiai, nukraujuočiau dar iki sanitarų komandai, kuri ėjo už puolančiojo būrio, pasirodant. Prieš puolimą pėstininkams buvo duotas įsakymas: "Su sužeistaisiais kovos metu nesivarginti; žmonių negailėti ir — tik į priekį", — prisimena jaunesnysis leitenantas, Antrojo Pasaulinio karo dalyvis Adolfas Bolotinas.

Žiaurus įsakymas jaunesnįjį leitenantą Bolotiną pribloškė.

"Kaip galima negailėti žmonių ir varyti juos, kaip gyvulius  į skerdyklą?! Juk tai gyvi žmonės. Aš pats bandžiau niekuo, išskyrus laipsnį, neišsiskirti iš kareivių ir savo karininko davinį dalinau visam būriui vienodai. Galbūt todėl kareiviai ir išnešė mane sužeistą iš mūšio lauko… ", — sako veteranas.

Pėstininkas priekinėje linijoje atlieka pavojingiausią karo "darbą". Jame nėra jokios romantikos ir didvyriškumo. Geriausiai "karo eilinių" sunkumus aprašė Viktoras Astafjevas savo romane "Prakeikti ir nužudyti". Bolotinas laiko šią knygą viena iš tikroviškiausių visoje pokario literatūroje. O Astafjevo aprašytas Dnepro forsavimas skausmingai primena Bolotinui vieną baisiausių jo kovos momentų — Dniestro forsavimą.

"Dniestras apatinėje dalyje labai platus. Perplaukti jį net treniruotam žmogui labai sunku. O mums iškėlė tikslą — žūt būt pasiekti kitą krantą ir įsitvirtinti. Dniestro užtakyje mes radome sausų meldynų. Pasiėmėme iš jo nedideles gabanas, ant kurių dėjome ginklus ir drabužius. O patys nuogi, besilaikydami šių gabanų, pasileidome į mirtiną srovę. Daugelis karių nemokėjo plaukti, ir menka meldynų gabana buvo jų vienintelė galimybė išsigelbėti", — pasakoja veteranas.

"Kitą krantą pasiekė tik kelios dešimtys karių iš kuopos", — pasakė Bolotinas.

LGBT bendruomenės nariai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Karo girnos negailestingai "malė" pėstininkus visus ketverius metus. Vienos tokios kovos metu kuopos vado organizmas neišlaikė įtampos.

"Aš užmigau tuo metu, kai įbedžiau išminuotojo kastuvėlį į žemę. Įsivaizduojate, vyksta kova, kuopa slepiasi atvirame lauke, kareiviai užsikasa, o aš miegu. Nei juoktis, nei verkt… Kiek taip miegojau —10-15 minučių? Net neprisimenu. Ryšininkas pažadino mane telefonu, reikėjo koordinuoti kuopos veiksmus su balationo vadais", — prisimena Bolotinas.

Su savo būriu Bolotinas išlaisvino Ukrainą, Moldovą ir Rumunijos dalį. O tada įvyko ta  visam gyvenimui įsimintina kova prie rumuniško vynuogyno 1944-ųjų rugpjūtį.

Trečiasis Ukrainos frontas, kuriame kariavo jaunesnysis leitenantas Bolotinas, išlaisvino Rumuniją. Jo kuopa eilinį kartą pakilo į ataką ant kalvos, padengtos vynuogynais. Šiek tiek į kairę, apie penkiasdešimt metrų nuo vynuogyno, augo vienišas medis — iš už jo  kamieno vokiečių snaiperis pašovė sovietų karininką.

Laimei, ne mirtinai. Bet dėl 10 centimetrų kulkos žaizdos kairiajame petyje Adolfui Bolotinui teko gultis į lauko, o tada į karo ligoninę. Žaizdą gydytojai pripažino sunkia, skyrė neįgalumą ir, išdavę raudoną lentjuostę kiteliui, nurašė karininką į rezervą.

1944 metų pabaigoje, po gydymo, 19-metų Adolfas, tapęs neįgaliu, bet gyvas, grįžo į savo šeimą, kuri buvo evakuota į  Kirgiziją. Ten pat Bolotinas sužinojo apie pergalę prieš nacistinę Vokietiją.

Būtent Frunzoje prasidėjo būsimo profesoriaus ir fizikos mokslų daktaro karjera. Kirgizijos sostinėje jis ir sutiko savo būsimą žmoną, su kuria vėliau "siela į sielą" išgyveno 72 metus.

Po karo Adolfo tėvą išsiuntė į Vilnių. Savo aukštojo mokslo diplomą Adolfas gavo jau Vilniaus universitete.

Su pagrindiniu Lietuvos universitetu susijęs ir tolesnis dabartinio pensininko Bolotino gyvenimas. Aspirantūra, kandidato, o vėliau ir teorinės ir kvantinės fizikos daktaro  disertacijos apsigynimas. Daugiau nei 250 mokslinių straipsnių ir 20 mokslo daktarų,  kuriuos "išaugino" profesorius Bolotinas. Du vaikai, kuriuos užaugino kartu su žmona. Draugų, kolegų TSRS ir Lietuvos mokslo bendruomenės pagarba.

Šiais mokslo pasiekimais ir taikiu gyvenimu 92 metų profesorius Bolotinas didžiuojasi daug labiau, nei savo kukliu indėliu į Didžiąją Pergalę prieš fašizmą. Bet tai jau kita istorija…

167
Temos:
Didžiosios Pergalės metinės (27)
Dar šia tema
Pergalės parado Maskvoje repeticija
Gruodžio 1-oji

Kokia šiandien diena: gruodžio 1 dienos šventės

(atnaujinta 14:40 2020.11.30)
Nuo gruodžio 1 dienos iki metų galo lieka 30 dienos, dienos ilgis — 7 val. 43 min., šią dieną minima Tarptautinė kovos su AIDS diena

Gruodžio 1 yra 335-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 336-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 30 dienos.

2020 metų gruodžio 1 dieną saulė teka 08:16, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 43 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Melita, Aleksandras, Algmina, Baltenė, Baltenis, Balys, Butigeidas, Eligas, Eligijus, Nata, Natalė, Natalija, Natalis, Natas, Natė.

Šią dieną minima Tarptautinė kovos su AIDS diena.

Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 metų. Šiais metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną.

Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu — gyvybe.

Taigi nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų. Šiuo metu Lietuvoje išaiškinti 832 ŽIV užsikrėtę žmonės. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1734 metais Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenė isiveržė į Žemaitiją.

1882 metais gimė istorikas, filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius Levas Karsavinas. Mirė 1952 metais.

1901 metais gimė vertėjas Povilas Gaučys. Mirė 1991 metais.

1912 metais gimė literatūros tyrinėtojas Kostas Doveika. Mirė 1999 metais.

1918 metais Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis.

1989 metais buvo įkurta Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija.

1992 metais prie Vilniaus prekybos ir pramonės rūmų atidaryta Tarptautinės komercijos mokykla.

1937 metais gimė dailininkas Romanas Kazlauskas.

1941 metais gimė dailininkas Raimundas Juozas Trušys.

1958 metais Kaune mirė dramaturgė, prozininkė, poetė, literatūros kritikė, ir meno veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Gimė 1886 m. Joniškyje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1640 metais Portugalija atgavo nepriklausomybę nuo Ispanijos, João IV tapo Portugalijos karaliumi.

1761 metais gimė vaškinių figūrų Londone muziejaus įkūrėja, prancūzų skulptorė Marie Tussaud (mirė 1850 metais).

1822 metais Vienoje įvyko muzikinis vienuolikmečio Ferenco Listo debiutas.

1825 metais netikėtai mirė Rusijos imperatorius Aleksandras I-asis.

1835 metais buvo išleista pirmoji Hanso Kristiano Anderseno pasakų knyga.

1891 metais fizinio lavinimo mokytojas Džeimsas Neismitas sugalvojo savo auklėtiniams žaidimą patalpoje: skirtinguose salės galuose prikalė po pintinę, davė jiems futbolo kamuolį ir paaiškino, kad jį reikia įmesti į pintinę. Taip gimė krepšinis.

1906 metais Paryžiuje atidarytas pirmasis pasaulyje kino teatras "Omnia Pathe".

1952 metais JAV sėkmingai atlikta pirmoji lyties pakeitimo operacija.

1953 metais buvo išleistas pirmasis žurnalo "Playboy" numeris. Jame buvo apsinuoginusios Merlin Monro nuotraukos.

1955 metais juodaodė Rosa Parks atsisakė užleisti savo vietą autobuse baltaodžiui. Ji buvo suimta, o Amerikoje prasidėjo pilietiniai judėjimai, kuriems vadovavo Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis.

1999 metais mokslininkai pareiškė, kad jiems pirmą kartą iš esmės pavyko apčiuopti pilną žmogiškąją chromosomą, kuri atsakinga už genetiką žmogaus gyvenime.

Tegai:
Pasaulinė AIDS diena, Lietuva, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Lietuvos ir Latvijos siena

Latviai rado būdą keliauti pas kaimynus nesilaikant privalomo karantino

(atnaujinta 20:10 2020.11.30)
Panašiai elgiasi ne tik latviai, bet ir lietuviai, kurie keliauja į Latviją ir nenori joje ilgai apsistoti

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Latviai, nenorintys laikytis karantino po apsilankymo Lietuvoje, išrado būdą apeiti šį apribojimą, rašo Sputnik Latvija su nuoroda į laikraščio "Kurzemes Vārds" pastebėjimus.

Šis metodas yra gana paprastas ir efektyvus, nors ir nevienareiksmiškas, tačiau vis gi tai yra rimtas pažeidimas, ir jis nėra vertas tokios rizikos. Tačiau vis gi yra tokių žmonių, kurie, nepaisant renginio rizikingumo, kerta sieną. Pavyzdžiui, vienas automegėjas leidiniui pasakojo, kad norint įvažiuoti į Lietuvą ir grįžti į Latviją nesilaikant karantino, prieš kelionę reikia išjungti mobilųjį telefoną, iš jo išėmus akumuliatorių, arba iš viso palikti telefoną namuose. Be to, vyras patarė nenaudoti banko kortelės Lietuvoje, o iš anksto išimti grynuosius pinigus iš bankomatų Latvijos teritorijoje.

Automegėjas pažymėjo, kad taip pat svarbu patikrinti pasieniečių buvimą kelyje, tokiems tikslams jis visada su savimi turi žiūroną. Jei kelias laisvas, tada jis važiuoja. Įvažiuojant į Lietuvą iš Latvijos karantinas nereikalingas, todėl galima netrukdomai kirsti sieną ta kryptimi.

Anksčiau Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centras savo Facebook paskyroje paskelbė šalių, iš kurių atvykus būtina 10 dienų saviizoliacija, šiame sąraše yra ir Lietuva.

Tegai:
Latvija, Lietuva, karantinas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje