Georgijaus juostelės, archyvinė nuotrauka

Mašinų su Pergalės dienos simbolika savininkams Lietuvoje gresia bauda

165
Lietuvos pasieniečiai sovietinę simboliką prilygino naciscinei ir prigrasino baudomis tiems vairuotojams, ant kurių automobilių ji bus aptikta

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) prigrasino baudomis automobilių su Pergalės dienos simbolika savininkams. Perspėjimas buvo paviešintas VSAT Facebook paskyroje.

"Jei tas "papuošimas" yra sovietinė ir/ar nacistinė simbolika, tuomet taip "papuoštą" nuosavybę arba laikot garaže ir viešai nerodot, arba mokat baudą už demokratiškoje šalyje galiojančio teisės akto pažeidimą", — pažymėjo pasieniečiai komentaruose prie nuotraukų.

Pasieniečių užrašas sukėlė diskusiją tarp socialinių tinklų vartotojų.

Jekaterina Isajenko: O tai kaip dėl laisvos šalies ir žmonių laisvės? Kur Lietuvoje demokratija? Mitas ir apgaulė?

Evelina Dv: Mano masina — mano turtas, kaip noriu — taip ir darau. Kaip ir kūnas, noriu tattoo — darysiu. Prie ko cia bauda?

LGBT bendruomenės nariai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Raimundas Tamaševičius: Na, faktas yra vienas: nuo 41 iki 45 Lietuva buvo vokiecių okupuota. Buvo sudeginta daug kaimu, daug zmoniu nuzudyta. "Rusų" (na rusais vadinkim šiuo atveju Tarybų Sajungos tautas) karių zuvo tūkstanciai (beje, ir lietuvių), kad išvaduotų nuo vokiecių… Tai būkim dekingi tiems žuvusiem kariams, kad naciai nenužudė dar daugiau lietuviu!!! Čia ne sovietų ir nacių simbolikos demonstravimas… čia pagarba žuvusiems tėvams ar seneliams…

Sigitas Petrauskas: nesuprantu, ko čia dėmesį išviso kreipti, tegu važinėja. Vokietijojo daug kas tų juostelių prisiraišioję, prisiklijavę <…> net amerikiečiai apsiraišioją vaikšto, ir kas čia tokio? Berlyno centre net koncertas buvo, daug kas su tomis juostomis, ir kas? Ten galima, o pas mus… Užsiimtų valdžia ir jos institucijos rimtais darbais, o ne fobijomis visokiomis sirgtų!

Marek Traskowski: Iš Lietuvos išvaziavo vienas milionas žmonių, tiek pat kiek ir iš Lenkijos <…>, o jus čia su simvolika kovojate…

Jan Gasperovich: O kodėl negalima, juk laisva Lietuva ir požiūris laisvas? Ka jums ta Rusija padarė, kad jūs taip negatyviai nusiteikę? Kad jus išgelbėjo nuo vokiečių, kai karas buvo?

Edgaras Lapienis: Duok jums, dieve, sveikatos, nes proto tikrai nebeliko. Pagarba seneliams — tai rasistiniai pasireiškimai? Tai tada aš rasistas, ir man geda, kad gimiau tokioje salyje.

Gurman Anashov: už vaivorykštes geriau baudas išrašytų…

Kestutis Kestas: Lietuva darosi kalėjimu, su debiliškais draudimais… Gerai, kad dar nešaudo už oranzinę su juodą spalvas…

165
Tegai:
pasieniečiai, sovietinė simbolika, Pergalės diena, Lietuva
Temos:
Didžiosios Pergalės metinės (27)
Dar šia tema
Lietuvos vardas Didžiosios Pergalės prieš fašizmą istorijoje
16-osios Lietuviškosios šaulių divizijos kovos kelias
Veteranas: karo romantika ― tik filmuose
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos

(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.

Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.

Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.

Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.

Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.

Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.

Tegai:
sportas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos Vyriausybė patvirtino "paramos" planą Baltarusijai
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms
Pirtis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 26-osios šventės

(atnaujinta 21:43 2020.09.25)
Nuo rugsėjo 26-osios iki metų galo lieka 96 dienos, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Rugsėjo 26 yra 269-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 270-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 96 dienos.

2020 metų rugsėjo 26 dieną saulė teka 07:11, leidžiasi 19:09, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Šią dieną minima Europos kalbų diena

Rugsėjo 26 dieną švenčiama Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms.

Europos Taryba yra sukūrusi šešių lygių sistemą, kuri padeda įvertinti asmens gebėjimą suprasti, kalbėti ir rašyti užsienio kalba. Šiuos standartus pripažino pagrindinės Europos vertinimo institucijos, daugelis Europos valstybių ir Europos Sąjunga kaip dalį "Europaso" programos, kuria siekiama palengvinti žmonėms sąlygas studijuoti ir dirbti užsienyje.

Minima ir Pasaulinė kontracepcijos diena

Pasaulinė kontracepcijos diena paskelbta, siekiant sumažinti neplanuotų nėštumų skaičių. 1968 metais Jungtinės Tautos paskelbė teisę į kontracepciją bei šeimos planavimą.

Visame pasaulyje šios dienos proga organizuojami įvairūs šviečiamieji renginiai mokyklose ir universitetuose. Rengiamos interneto viktorinos, pokalbių laidos radijo stotyse, labdaros renginiai. Apie kontracepciją jaunimas informuojamas naktiniuose klubuose.

Dauguma Lietuvos gyventojų pakankamai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI). Tai parodė naujausia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užsakymu šių metų vasarą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Kas antras (50 proc.) apklausos respondentas teisingai mano, kad prezervatyvai 100 proc. neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tačiau trečdalis (31 proc.) įsitikinę, kad prezervatyvų naudojimas suteikia šimtaprocentinę apsaugą ir penktadalis (19 proc.) nežino / neatsakė. Geresnį informuotumą šiuo klausimu pademonstravo vyrai (54 proc.) nei moterys (47 proc.), 30–49 metų amžiaus asmenys (57 proc.), miesto gyventojai (55 proc.).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet moterų sprendimu Lietuvoje atliekama apie 10 tūkst. abortų.

Visame pasaulyje per metus suskaičiuojama 80 mln. neplanuoto nėštumo atvejų. Maždaug 58 proc. jų baigiasi abortu. Daugiausia neplanuotų nėštumų būna dėl to, kad moteris nesinaudoja kontracepcijos priemonėmis. Naujausi duomenys rodo, kad pasaulyje, taip pat Lietuvoje, daugiausia nėštumų nutraukia 20-24 metų moterys.

Šeimos pirties diena

Profesionalių pirtininkų asociacija ir Lietuviškos pirties akademija pirmąjį šeštadienį po Rudens lygiadienio paskelbė Šeimos pirties diena.

Ši diena pasirinkta ne veltui, mat pasibaigus vasarai ir jos darbams, norisi jaukumo. Pagal mūsų senolių papročius, pabaigus didelius darbus, prieš kiekvieną šventę buvo įprasta eiti į pirtį. Pirtis dažniausiai buvo kuriama šeštadienio vakare, o į ją kviečiami visi šeimos nariai ir užklydę keleiviai.

Tuomet pagrindinė pirties užduotis buvo nusiprausti, apvalyti ir kūną, ir sielą. Prieš pirtį buvo įprasta susitaikyti, pamiršti senas skriaudas ir klaidas, taip pat prisiminti tuos, kurie jau išėjo. Šiais laikais pirtis labiau suprantama kaip pramoga, bendravimo ir atsipalaidavimo priemonė. Tačiau pirtininkai ragina prisiminti senąsias tradicijas ir įprasminti buvimą pirtyje kartu su šeima.

Šią dieną visi raginami kūrenti pirtį (savo asmeninę ar nuomojamą) ir pasikviesti į ją savo šeimą, artimiausius žmones, dalintis pirties šiluma ir kurti savo tradicijas, ritualus, procedūras.

Pirties lankymo tradicija 2020 metais įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis vertybių sąvadas skatina semtis įkvėpimo iš mūsų senųjų tradicijų, pasiimant tai, kas prasminga, tinka mūsų laikams, keičiant jas savaip ir išsaugant tradiciją ateities laikams.

Savo vardadienius šiandien švenčia Damijonas, Gražė, Gražina, Justina, Justinas, Kipras, Kiprijonas, Kozmas, Vydenė, Vydenis, Vydgailas, Vydgailė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai