Jauna Nemirtingųjų pulko dalyvių, nuotrauka iš įvykio vietos

"Nemirtingųjų pulkas" pražygiavo Lietuvos žeme

138
(atnaujinta 19:17 2017.05.09)
Pergalės dieną Lietuvos miestuose ir miesteliuose aukų palikuoniai paminėjo "Nemirtingųjų pulko" eitynėmis; didelio masto procesija su žuvusiųjų portretais vyko prie pagrindinio memorialo sovietų kariams Letuvos sostinėje

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik, Aleksandr Lipovec. Gegužės 9-osios rytas Vilniuje buvo saulėtas, bet šaltas. "Nemirtingųjų pulko" eitynių pradžioje Antakalnyje pradėjo snigti, tačiau tai nesustabdė Antrajame pasauliniame kare žuvusiųjų karių palikuonių, jų nuotraukas anūkai ir proanūkiai laikė iškėlę aukštai virš galvų.

"Mano rankose prosenelio nuotrauka. Ir mes visada gegužės 9 dieną čia — Antakalnio kapinėse. Ir vaikai su manimi. Tikiuosi, kad mano anūkai ir proanūkiai, taip pat visada ateis pagerbti aukų atminimą — tų, kurie nesugebėjo grįžti iš  karo. Manau, kad ši šventė yra labai svarbi jaunosios kartos asmenybės formavimui", — sakė Sputnik Lietuva viena iš dalyvių, Vilniaus gyventoja Olga Telešova.

"Nemirtingųjų pulkas" Lietuvoje ― jau trečią kartą. Ir, jeigu prieš tris metus su žuvusiųjų karo metu senelių ir prosenelių nuotraukomis išėjo tik 11 entuziastų, tai šiandien jau šimtai.

  • Девушка поддерживает ветерана войны
    Mergina palaiko karo veteraną
    © Sputnik/ Alexander Lipovets
  • Бессмертный полк в Литве возглавили ветераны и дипломаты Российского посольства
    "Nemirtingųjų pulką" Lietuvoje vadovauja veteranai ir Rusijos ambasados diplomatai
    © Sputnik/ Alexander Lipovets
  • Участники Бессмертного полка с фотографиями своих родных и близких
    "Nemirtingųjų pulko" dalyviai su jų artimųju nuotraukomis
    © Sputnik/ Alexander Lipovets
  • Священники РПЦ участвовали в шествии Бессмертного полка в Литве
    Stačiatikių bažnyčios kunigai dalyvavo "Nemirtingųjų pulko" eitynėse
    © Sputnik/ Alexander Lipovets
  • Жители Литвы с портретами своих погибших родственников
    Lietuvos gyventojai su jų negyvų giminaičių portretais
    © Sputnik/ Alexander Lipovets
  • Цветы на мраморной плите с именами воинов захороненных на Антакальнисском кладбище Вильнюса
    Gėlės ant marmuro plokštė su Antakalnio kapinėse palaidotų karių pavardėmis
    © Sputnik/ Alexander Lipovets
  • Участники марша Бессмертный полк у мемориала на Антакальнисском кладбище
    "Nemirtingųjų pulko" dalyviai prie Antakalnio kapinių paminklo
    © Sputnik/ Alexander Lipovets
  • Литовец с фотографией погибшего деда
    Lietuvis su savo senelio nuotrauka
    © Sputnik/ Alexander Lipovets
  • Чрезвычайный и полномочный посол России в Литве Александр Удальцов выступает перед участниками акции Бессмертный полк
    Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas sako kalbą prieš akcijos "Nemirtingųjų pulkas" dalyvius
    © Sputnik/ Alexander Lipovets
  • Бессмертный полк у мемориала на Антакальнисском кладбище Вильнюса
    "Nemirtingųjų pulkas" vyko šalia memorialo Antakalnio kapinėse
    © Sputnik/ Alexander Lipovets
  • Ученики русских школ в Вильнюсе с плакатами Бессмертного полка
    Rusų mokuklų mokiniai su "Nemirtingųjų pulko" plakatais
    © Sputnik/ Alexander Lipovets
1 / 11
© Sputnik/ Alexander Lipovets
Mergina palaiko karo veteraną

Pirminiais kukliais paskaičiavimais, šiandien eitynėse dalyvavo apie tris tūkstančius žmonių. Kai "Nemirtingųjų pulko" eitynės pasibaigė, Vilniaus gyventojai vis dar ėjo prie memorialo — gegužės 9-oji yra darbo diena.

Pergalės diena gegužės 9-oji Lietuvoje nelaikoma valstybine švente — respublika oficialiai švenčia ją kartu su Europos valstybėmis gegužės 8-ąją dieną.

Tuo tarpu  tūkstančiai šalies gyventojų mano, kad Pergalės diena — gegužės 9-oji. Būtent šią dieną žmonės puošia tulpėmis ir raudonais gvazdikais daugiau nei 80 tūkstančių sovietų karių, kurie atidavė savo gyvybes už Lietuvos išvadavimą, kapus.

138
Tegai:
akcija, Nemirtingųjų pulkas, Pergalės diena, Lietuva
Temos:
Didžiosios Pergalės metinės (27)
Dar šia tema
Didžioji Pergalė — viena visiems
Mašinų su Pergalės dienos simbolika savininkams Lietuvoje gresia bauda
Lietuvos vardas Didžiosios Pergalės prieš fašizmą istorijoje
Pergalės parado Maskvoje repeticija
Gruodžio 1-oji

Kokia šiandien diena: gruodžio 1 dienos šventės

(atnaujinta 14:40 2020.11.30)
Nuo gruodžio 1 dienos iki metų galo lieka 30 dienos, dienos ilgis — 7 val. 43 min., šią dieną minima Tarptautinė kovos su AIDS diena

Gruodžio 1 yra 335-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 336-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 30 dienos.

2020 metų gruodžio 1 dieną saulė teka 08:16, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 43 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Melita, Aleksandras, Algmina, Baltenė, Baltenis, Balys, Butigeidas, Eligas, Eligijus, Nata, Natalė, Natalija, Natalis, Natas, Natė.

Šią dieną minima Tarptautinė kovos su AIDS diena.

Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 metų. Šiais metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną.

Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu — gyvybe.

Taigi nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų. Šiuo metu Lietuvoje išaiškinti 832 ŽIV užsikrėtę žmonės. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1734 metais Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenė isiveržė į Žemaitiją.

1882 metais gimė istorikas, filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius Levas Karsavinas. Mirė 1952 metais.

1901 metais gimė vertėjas Povilas Gaučys. Mirė 1991 metais.

1912 metais gimė literatūros tyrinėtojas Kostas Doveika. Mirė 1999 metais.

1918 metais Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis.

1989 metais buvo įkurta Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija.

1992 metais prie Vilniaus prekybos ir pramonės rūmų atidaryta Tarptautinės komercijos mokykla.

1937 metais gimė dailininkas Romanas Kazlauskas.

1941 metais gimė dailininkas Raimundas Juozas Trušys.

1958 metais Kaune mirė dramaturgė, prozininkė, poetė, literatūros kritikė, ir meno veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Gimė 1886 m. Joniškyje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1640 metais Portugalija atgavo nepriklausomybę nuo Ispanijos, João IV tapo Portugalijos karaliumi.

1761 metais gimė vaškinių figūrų Londone muziejaus įkūrėja, prancūzų skulptorė Marie Tussaud (mirė 1850 metais).

1822 metais Vienoje įvyko muzikinis vienuolikmečio Ferenco Listo debiutas.

1825 metais netikėtai mirė Rusijos imperatorius Aleksandras I-asis.

1835 metais buvo išleista pirmoji Hanso Kristiano Anderseno pasakų knyga.

1891 metais fizinio lavinimo mokytojas Džeimsas Neismitas sugalvojo savo auklėtiniams žaidimą patalpoje: skirtinguose salės galuose prikalė po pintinę, davė jiems futbolo kamuolį ir paaiškino, kad jį reikia įmesti į pintinę. Taip gimė krepšinis.

1906 metais Paryžiuje atidarytas pirmasis pasaulyje kino teatras "Omnia Pathe".

1952 metais JAV sėkmingai atlikta pirmoji lyties pakeitimo operacija.

1953 metais buvo išleistas pirmasis žurnalo "Playboy" numeris. Jame buvo apsinuoginusios Merlin Monro nuotraukos.

1955 metais juodaodė Rosa Parks atsisakė užleisti savo vietą autobuse baltaodžiui. Ji buvo suimta, o Amerikoje prasidėjo pilietiniai judėjimai, kuriems vadovavo Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis.

1999 metais mokslininkai pareiškė, kad jiems pirmą kartą iš esmės pavyko apčiuopti pilną žmogiškąją chromosomą, kuri atsakinga už genetiką žmogaus gyvenime.

Tegai:
Pasaulinė AIDS diena, Lietuva, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Lietuvos ir Latvijos siena

Latviai rado būdą keliauti pas kaimynus nesilaikant privalomo karantino

(atnaujinta 20:10 2020.11.30)
Panašiai elgiasi ne tik latviai, bet ir lietuviai, kurie keliauja į Latviją ir nenori joje ilgai apsistoti

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Latviai, nenorintys laikytis karantino po apsilankymo Lietuvoje, išrado būdą apeiti šį apribojimą, rašo Sputnik Latvija su nuoroda į laikraščio "Kurzemes Vārds" pastebėjimus.

Šis metodas yra gana paprastas ir efektyvus, nors ir nevienareiksmiškas, tačiau vis gi tai yra rimtas pažeidimas, ir jis nėra vertas tokios rizikos. Tačiau vis gi yra tokių žmonių, kurie, nepaisant renginio rizikingumo, kerta sieną. Pavyzdžiui, vienas automegėjas leidiniui pasakojo, kad norint įvažiuoti į Lietuvą ir grįžti į Latviją nesilaikant karantino, prieš kelionę reikia išjungti mobilųjį telefoną, iš jo išėmus akumuliatorių, arba iš viso palikti telefoną namuose. Be to, vyras patarė nenaudoti banko kortelės Lietuvoje, o iš anksto išimti grynuosius pinigus iš bankomatų Latvijos teritorijoje.

Automegėjas pažymėjo, kad taip pat svarbu patikrinti pasieniečių buvimą kelyje, tokiems tikslams jis visada su savimi turi žiūroną. Jei kelias laisvas, tada jis važiuoja. Įvažiuojant į Lietuvą iš Latvijos karantinas nereikalingas, todėl galima netrukdomai kirsti sieną ta kryptimi.

Anksčiau Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centras savo Facebook paskyroje paskelbė šalių, iš kurių atvykus būtina 10 dienų saviizoliacija, šiame sąraše yra ir Lietuva.

Tegai:
Latvija, Lietuva, karantinas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje