Traukinys, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" rado būdą sutaupyti

602
Pernai "Lietuvos geležinkeliai" maršrutu Vilnius-Maskva-Vilnius pervežė beveik 27% mažiau keleivių nei 2015-aisiais

VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Nuo gegužės 15-osios prie maršrutu Kaliningradas-Vilnius-Maskva važiuojančio traukinio Vilniuje nebebus prikabinami trys "Lietuvos geležinkelių" vagonai — tai valstybės valdomai bendrovei kasmet atneš po daugiau nei 2 milijonų eurų naudos, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

"Maršrutas Kaliningradas-Vilnius-Maskva ir toliau išliks, tačiau Vilniuje nebeprikabinsime savo vagonų. Dėl to sumažės mūsų išlaidos, o lėšos bus nukreiptos į sritis, kurios keleiviams yra reikalingesnės — į esamus maršrutus bei keleivių pervežimo paslaugoms gerinti", — sakė "Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojas Linas Baužys.

Anot jo, trijuose papildomuose vagonuose maršrutu Vilnius-Maskva vidutiniškai važiuodavo apie 20 keleivių.

Kaliningradas-Vilnius-Maskva maršrutu važiuojantis traukinys ir toliau stos Vilniaus geležinkelio stotyje, o keleiviai galės juo vykti, įsigydami bilietus traukinyje arba pirkdami iš anksto Vilniaus geležinkelio stotyje esančiose kasose.

Baužys sako, kad bendrovė siekia didinti veiklos efektyvumą ir užtikrinti kokybiškas paslaugas klientams. Tad priimant sprendimus sutaupyti — tai valstybės valdomai bendrovei kasmet atneš po daugiau nei 2 milijonai eurų naudos — užtikrinama, kad keleiviai nepatirtų nepatogumų.

Praėjusiais metais "Lietuvos geležinkeliai" maršrutu Vilnius-Maskva-Vilnius pervežė beveik 27% mažiau keleivių nei 2015-aisiais. Šis maršrutas bendrovei kasmet atneša daugiau nei 2 milijonų eurų nuostolių. Atsisakius papildomų vagonų Maskvos traukinyje, per 10 metų "Lietuvos geležinkeliai" sutaupys per 26 milijonus eurų.

602
Tegai:
traukiniai, Lietuvos geležinkeliai, Lietuva
Temos:
"Lietuvos geležinkelių" pažanga ir kasdieninė veikla (88)
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" paviešino informaciją apie vidaus sandorius
"Pajūrio ekspresas" nuveš iš sostinės į Palangą ir Nidą
Inovatyvus projektas: Lietuvoje bus kuriamas SGD varomas lokomotyvas
Keleiviai renkasi traukinius: lyderiauja maršrutas Vilnius-Kaunas
Pratybos, archyvinė nuotrauka

Vilniaus rajone vyks karinio rengimo pratybos

(atnaujinta 11:55 2020.07.10)
Pratybose, kurie vyks šviesiu ir tamsiu paros metu, dalyvaus iki 30 karių su ginklais, bus naudojami imitaciniai šaudmenys

VILNIUS, liepos 10 – Sputnik. Šį savaitgalį Vilniaus rajone vyks Lietuvos kariuomenės karių pratybos. Apie tai praneša rajono savivaldybė.

Liepos 11-12 dieną Lavoriškių, Kenos, Mūrininkų, Rukainių, Sadūniškių, Uosininkų, Skaisterių, Mickūnų, Bareikiškių gyvenviečių apylinkėse vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karų pratybos, kurių tikslas treniruoti karius savanorius šalies gynybai.

Pratybose dalyvaus iki 30 karių su ginklais. Bus naudojami imitaciniai šaudmenys. Kariai judės pėsčiomis ir karinėmis ratinėmis transporto priemonėmis keliais.

Pratybos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu.

Tegai:
Vilnius, pratybos
Dar šia tema
Kaliningrade buvo vykdomos pratybos naudojant "Iskander"
Kuo arčiau Rusijos, tuo blogiau NATO: Maskva sureagavo į pratybas Baltijos šalyse
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Mergina oro uoste

Paaiškėjo, kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje

(atnaujinta 12:27 2020.07.10)
Nuo šių metų vasario 28 dienos, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, iki liepos 6 dienos iš viso užregistruoti 362 įvežtiniai atvejai

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Įvežtiniai COVID-19 atvejai Lietuvoje registruoti iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą, kurioje atvejų nėra užfiksuota, apie tai pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Nuo šių metų vasario 28 dienos, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, iki liepos 6 dienos iš viso užregistruoti 362 įvežtiniai atvejai. Didžioji jų dalis — 115 atvejų — iš Didžiosios Britanijos. Taip pat nemažai atvejų nustatyta iš Austrijos, Švedijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusiems asmenims.

Situacija Lietuvoje

Pirmasis asmuo, kuriam buvo patvirtinta COVID-19 liga, vasario 28 dieną atvyko iš šiaurės Italijos. Didžioji dalis įvežtinių atvejų patvirtinta kovo–balandžio mėnesiais. Kovą patvirtinti 204 įvežtiniai atvejai, tuo tarpu balandį — 98.

Birželio mėnesį patvirtinti 28 įvežtiniai atvejai. Pastebėta, jog atvejai dažniausiai buvo nustatomi asmenims, grįžusiems iš šalių, kur yra didelė išvykusių tautiečių dalis, ir šalių, kurios yra populiarios žiemos atostogų kryptys.

Nuo birželio vidurio, kai Lietuvoje buvo sušvelninti karantino metu įvesti suvaržymai keliautojams, iki liepos 6 dienos registruota 18 įvežtinių atvejų, iš jų didžioji dalis (8) yra iš Švedijos, 5 — iš Didžiosios Britanijos, po 4 — iš Nigerijos ir Ukrainos.

Situacija už Lietuvos sienų

Liepos 8 dienos duomenimis, didžiausias sergamumas per pastarąsias 14 dienų (lyginant Europos Sąjungos šalis ir Didžiąją Britaniją) fiksuojamas Švedijoje, todėl atvykti šios šalies piliečiams į Lietuvą negalima, o iš šios šalies grįžtantiems Lietuvos piliečiams yra privaloma 14 dienų saviizoliacija.

NVSC taip pat įspėjo, kad epidemiologinė situacija nepalanki turistų pamėgtose šalyse, tokiose kaip Portugalija, kur užfiksuoti 4679 atvejai per pastarąsias 14 dienų, Bulgarijoje (1988), Kroatijoje (906).

Taip pat buvo priminta, kad izoliuotis privaloma, jei gyventojai atvyksta iš šalies, kurioje 14 dienų sergamumo rodiklis yra 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir daugiau, ir šalis yra įrašyta į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą. Tuo tarpu izoliuotis rekomenduojama, jei atvykstama iš šalies, kurioje 14 dienų sergamumo rodiklis yra nuo 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir neviršija 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Į ką atkreipti dėmesį keliautojams?

Rekomenduojama įvertinti riziką prieš vykstant į užsienio šalis ir susipažinti su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtomis rekomendacijomis keliautojams.

SAM kiekvienos savaitės pradžioje savo interneto svetainėje skelbia Paveiktų šalių sąrašą.

Keliautojams taip pat svarbu susipažinti su pagrindiniais reikalavimais Lietuvoje:

Lietuvos Respublikos sienos kirtimo vietoje, jei atvykstama iš šalies, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą, keliautojams matuojama kūno temperatūra. Jei bus nustatyti COVID-19 ligos simptomai, asmuo atskiriamas nuo kitų keleivių, iškviečiama greitoji medicinos pagalba ir asmuo transportuojamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Iš paveiktų teritorijų atvykę keliautojai ne vėliau kaip per 24 val. nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką privalo užsiregistruoti užpildydami elektroninę anketą NVSC puslapyje. Kitiems keliautojams anketos pildymas rekomenduojamas.

Iš oro uosto, jūrų uosto ar kitos atvykimo į šalį vietos į savo gyvenamąją vietą rekomenduojama vykti nuosavu arba nuomotu transportu ar paprašyti, kad parvežtų giminės ar artimieji. Jeigu tenka naudotis viešuoju transportu ar keliautoją veža kitas asmuo, rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines priemones ir stengtis išlaikyti 1–2 metro atstumą nuo kitų žmonių.

Iš paveiktų teritorijų atvykusiems keliautojams privaloma 14 dienų izoliacija nuo atvykimo ar grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino trečiąjį vaistą nuo koronaviruso
Lietuvos oro uostuose atgaunamas tempas: auga keleivių ir skrydžių skaičiai
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?
Lenkijos prezidento rinkimai

Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai

(atnaujinta 12:19 2020.07.10)
Antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame bus išrinktas valstybės vadovas ateinantiems penkeriems metams, vyks šį sekmadienį

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Paskutinė sociologinė apklausa prieš "tylos dieną" Lenkijos prezidento rinkimuose rodo dabartinio prezidento Andžėjaus Dudos ir kandidato iš opozicijos Rafalo Trzaskovskio praktiškai vienodas galimybes.

Antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas, kuriame bus išrinktas valstybės vadovas ateinantiems penkeriems metams, vyks liepos 12 dieną. Juose dalyvauja dabartinis Lenkijos prezidentas, kandidatas iš valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" Duda bei kandidatas iš opozicinės koalicijos "Piliečių platforma" Trzaskovskis.

Varšuva, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Палладин Л.

Vidurnaktį Lenkijoje prasidės "Rinkimų tylos" laikotarpis, kuris tęsis iki balsavimo pabaigos — 22:00 (23:00 Lietuvos laiku). Šiuo laikotarpiu agitacija ir sociologinių tyrimų rezultatų skelbimas yra griežtai draudžiamas, praneša RIA Novosti.

"IBRiS" laboratorijos atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 45,3 proc. rinkėjų yra pasirengę atiduoti savo balsus už Trzaskovskį. Duda gali tikėtis 44,4 proc. respondentų palaikymo.

Tuo tarpu, neapsisprendusių rinkėjų procentas yra kelis kartus didesnis nei atotrūkis tarp dviejų kandidatų.

Rinkimuose pasirengę dalyvauti rekordiniai 67 proc. apklaustųjų. Į šį rezultatą įtraukti atsakymai "tikrai taip" ir "greičiausiai taip".

Tyrimas buvo atliktas liepos 8 dieną tarp 1100 balsavimo teisę turinčių lenkų. Tyrimas atliktas naudojant CATI  (apklausa telefonu) metodą. Paklaida neviršija trijų procentų.

Tegai:
prezidento rinkimai, Andrzejus Duda, Lenkija