Žmogus paplūdimyje, archyvinė nuotrauka

Vilnius imasi konkrečių priemonių kovoje su savižudybe

69
(atnaujinta 09:22 2017.05.18)
Sostinė skirs 316 tūkstančių eurų, kad ugdymo įstaigose dirbtų specialistai, išėję savižudybių prevencijos mokymus, sveikatos priežiūros įstaigose veiktų specialios terapijos, skirtos savižudybių rizikai mažinti, ir kitai savižudybių prevencijai

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Savižudybių prevencijai Vilniaus savivaldybė šiais metais skiria 316 tūkstančių eurų, praneša savivaldybės spaudos tarnyba.

Parengtas konkretus planas, kuris  užtikrins kokybišką psichikos sveikatos paslaugų teikimą ketinantiems ar mėginusiems nusižudyti asmenims ir jų artimiesiems — daugiau kaip trys tūkstančiai asmenų bus apmokyti, kaip atpažinti pirmuosius savižudybės rizikos ženklus ir kaip užkirsti tam kelią.

Mokymai paremti Kanados programa, kuri sėkmingai adaptuota jau 33 pasaulio šalyse. Sekdamos Vilniaus pavyzdžiu, analogiškus mokymus ketina organizuoti dar aštuonios Lietuvos savivaldybės.

Pernai buvo parengtas Vilniaus savižudybių prevencijos planas iki 2019-ųjų, kuris pirmąkart numatė priemones kovai su viena didžiausių šalies problemų. Pernai savivaldybė tam skyrė 300 tūkstančių, anksčiau lėšų savižudybių prevencijai iš sostinės biudžeto nebuvo skiriama.

Suplanuota, kad kiekvienoje Vilniaus ugdymo įstaigoje dirbs bent vienas specialistas, išėjęs specialius savižudybių prevencijos mokymus. Mokymo programos bus skirtos vadinamiesiems "vartininkams" apmokyti. Tai būtent tie žmonės,  kurie pirmieji susiduria su savižudybės rizika:  bendrosios praktikos gydytojai, policijos pareigūnai, ugniagesiai, mokytojai, švietimo, socialiniai darbuotojai ir kiti.

Šįmet pilotinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose bus pradėtos diegti specializuotos terapijos, skirtos savižudybių rizikai sumažinti. Šių terapijų taikymas padės įvertinti asmens savižudybės riziką, sudaryti tolimesnės pagalbos planą, išmokyti pacientą atpažinti savo savižudybės riziką ir užkirsti kelią vėlesniems bandymams nusižudyti.

Parengtame savižudybių prevencijos strategijos plane numatyta patirties semtis iš užsienio šalių, kuriose savižudybių rizikos lygis yra žemas — pasisemti gerosios patirties, susipažinti su psichikos sveikatos sistemomis, NVO bei kitų institucijų vykdomais savižudybių prevencijos projektais, pagalbos teikimu nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Vilniaus mieste 2011-2015 metais nusižudė 419 asmenų. 2014-aisiais sostinėje ranką prieš save pakėlė 50 vyrų ir 13 moterų,  2015-aisiais — 54 vyrai ir 27 moterys.

69
Tegai:
savižudybių prevencija, savižudybė, Vilnius
Dar šia tema
Lietuvoje plinta pavojingas žaidimas tarp vaikų socialiniuose tinkluose
Darbo vietoje nusižudė kapitonas
Pasieniečiai neleido jaunuoliui nušokti nuo tilto
Sostinės psichologai nuo šiol konsultuos ir savaitgaliais
Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 28-osios šventės

(atnaujinta 18:38 2020.09.27)
Nuo rugsėjo 28 dienos iki metų galo lieka 94 dienos; savo vardadienį švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys

Rugsėjo 28 yra 271-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 272-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos.

2020 metų rugsėjo 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 19:06, dienos ilgis — 11 val. 53 min.

Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji.

Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę.

Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai — miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi, švenčiama anksčiau.

Pasaulinė pasiutligės diena

Rugsėjo 28 diena paskelbta Pasauline pasiutligės diena. Šios dienos tikslas — atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės grėsmę žmonėms ir gyvūnams.

Pasiutligė — virusinė liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės. Liga dažniausiai plinta per įkandimus, tačiau užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis taip pat gali patekti per pažeistą odą ar gleivinę. Išryškėjus neurologiniams pasiutligės simptomams, liga tampa mirtinai pavojinga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais įgyvendina pasiutligės likvidavimo programą, o nuo 2006 metų pradėta įgyvendinti oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, kuri vykdoma 2 kartus per metus visoje Lietuvos teritorijoje.

Pasaulinės pasiutligės dienos proga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose organizuoja naminių gyvūnų augintinių nemokamą vakcinaciją nuo pasiutligės, renginius, skirtus pasiutligės prevencijai.

Savo vardadienį šiandien švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys.

Ši diena istorijoje

1520 metais gimė Barbora Radvilaitė, LDK kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė. Mirė 1551 metais Krokuvoje. Palaidota Vilniaus Katedroje.

1533 — Rumunijoje gimė Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Mirė 1586 m. Gardine.

Šią dieną 1542 metais tyrinėtojas Chuanas Rodrigesas Kabrijas tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu ant dabartinės Jungtinių Valstijų teritorijos vakarinės dalies pakrantės.

1571 metais Milane gimė italų dailininkas, vienas žymiausių baroko meistrų Mikelandželas Merizis da Karavadžas. Mirė 1610 metais.

1826 — Rusija paskelbė karą Persijai.

1867 metais gimė rašytoja Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda. Mirė 1926 metais.

1891 metais mirė amerikiečių rašytojas, gerai žinomo romano "Mobis Dikas" ir apysakos "Jūreivis Bilis Badas" autorius Hermanas Melvilis. Gimė 1819 metais.

Šią dieną 1924 metais du JAV karo lėktuvai baigė pirmąjį istorijoje skrydį aplink pasaulį. Kelionė truko 175 dienas.

1939 metais Vokietija ir TSRS susitarė dėl įtakos zonų, į kurias įeina Lietuva, Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys, pasidalinimo.

1941 metais II pasaulinio karo metu prasidėjo nacių teroro akcijos Čekoslovakijoje.

1950 — Indonezija tapo JT nare.

Šią dieną 1978 metais mirė Romos popiežius Jonas Paulius I; jo įpėdiniu tapo Jonas Paulius II.

1992 metais Varšuvoje įvyko pirmasis istorijoje Lietuvos ir Lenkijos Ministrų pirmininkų — A. Abišalos ir H. Suchockos — susitikimas.

1994 — plaukdamas iš Talino į Stokholmą (netoli Turku miesto Suomijoje) Baltijos jūroje nuskendo keltas "Estonia", žuvo 852 žmonės.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Traškučiai lėkštėje, archyvinė nuotrauka

Mergaitė daugiau nei aštuonerius metus valgė tik traškučius ir duoną

(atnaujinta 10:52 2020.09.27)
Iki pusantrų metų mergaitė valgė šio amžiaus vaikams įprastą maistą, tačiau vėliau jai išsivystė neįprastas psichikos sutrikimas

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Didžiojoje Britanijoje mergaitė iki dešimties metų dėl neįprastos ligos valgė tik traškučius ir duoną, praneša "Fox News".

Iki pusantrų metų Marta Deivis valgė šio amžiaus vaikams įprastą maistą. Tačiau vėliau jai išsivystė psichikos sutrikimas, susijęs su maisto baime.

"Ji rėkė ir atstūmė maistą. Aš bandžiau su tuo kovoti, bet laikui bėgant padėtis tik blogėjo", — sakė mergaitės motina Džuli.

Martos racionas susiaurėjo iki duonos ir traškučių. Džuli tikėjosi, kad problemą išsispręs, kai vaikas eis į mokyklą ir pamatys, ką valgo jos bendraamžiai. Tačiau taip neatsitiko.

"Ji suvalgydavo tik du skrebučius su sviestu per pusryčius ir tris — per vakarienę", — sakė Martos mama ir pažymėjo, kad visą tą laiką mergaitė valgė tik vienos rūšies duoną.

Jaunos britės tėvai nusprendė kreiptis į hipnoterapeutą, kad padėtų dukrai įveikti jos fobiją. Po pirmojo seanso Marta galėjo suvalgyti picos kriaukšlę, o vėliau — daržoves ir vaisius.

Po kelių savaičių mergaitė išbandė apie 50 naujų patiekalų ir produktų.

Dar šia tema
Kaip skaniai valgyti ir išlaikyti formą neišeinant iš namų. Gydytojų patarimai
Maisto kultas. Kur rasti "valgomų" paminklų
Brajanas Mėjus mano, kad pandemija prasidėjo dėl žmonių, kurie valgo mėsą