Traktorius, archyvinė nuotrauka

Negeros prognozės: išmetamųjų dujų kiekis Lietuvoje vis didėja

102
Faktai rodo, kad nuolat tik didėja žemės ūkio ir transporto sektorių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetimas, todėl reikia imtis efektyvių veiksmų, kad sumažintų CO2 išmetimo į aplinką

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Aplinkosaugininkams nerimą kelia didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės ūkio ir transporto (susisiekimo) sektoriuose, praneša Aplinkos ministerija.

Tai paaiškėjo Aplinkos ministerijai kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybine miškų tarnyba parengus Nacionalinę išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio apskaitos ataskaitą, kurioje pateikiami 2015 metų duomenys, ir ataskaitą dėl ŠESD kiekio kitimo prognozių iki 2035 metų.

Ataskaita atskleidžia, kad 2015 metais Lietuvoje į atmosferą išmesta apie 20,1 milijono tonų CO2, tai yra apie 1% daugiau ŠESD nei 2014 metais.

Daugiausia ŠESD išmetė energetikos sektorius, kuris sudarė 55% viso išmesto kiekio. Pagrindinis šio sektoriaus teršalų šaltinis buvo transportas — 46%.

Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį — žemės ūkis, 23% viso išmesto kiekio. Palyginti su 2014 metais, labiausiai išaugo išmetamųjų ŠESD kiekis transporte — daugiau kaip 5%, žemės ūkyje — 3%.

Žemės ūkyje ypač padidėjo tarša iš žemės ūkio dirvožemių dėl ariamos žemės ir sintetinių trąšų naudojimo nuo 47% 2014 metais iki 53% 2015 metais nuo žemės ūkyje išmesto kiekio.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pažymi, kad raštu kreipėsi į žemės ūkio ir susisiekimo ministerijas, nes kyla reali grėsmė, kad Lietuva iki 2030 metų neįgyvendins įsipareigojimų 9% sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 metais išmestu kiekiu.

"Pagal prognozes iki 2035 metų išmetamųjų šių dujų kiekis transporto ir žemės ūkio sektoriuose vis didės, todėl jau dabar reikia imtis skubių ir efektyvių veiksmų, kad būtų sumažinti CO2 išmetimai į aplinką", — sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Aplinkosaugininkai ragina Žemės ūkio ministeriją numatyti ir įgyvendinti papildomas priemones žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijoms mažinti: skatinti darnų ūkininkavimą, sėjomainą, daugiamečių pievų plotų didinimą, gerinti dirvožemio derlingumą (humuso dalis), taikyti inovatyvias technologijas mėšlo tvarkymui, griežtinti sintetinių trąšų naudojimą ir jų keitimą organinėmis, keisti gyvulių pašarų sudėtį siekiant sumažinti CH4 ir CO2 išsiskyrimą, organizuoti ūkininkų švietimą ir sąmoningumo didinimą, peržiūrėti subsidijų ir mokestinių lengvatų taikymą bei kt.

Susiekimo ministerija savo ruožtu taip pat turėtų numatyti ir įgyvendinti papildomas teisines ir ekonomines taršos mažinimo priemones transporto sektoriuje.

102
Tegai:
išmetamosios dujos, aplinkos tarša, Lietuva
Dar šia tema
Avarija kiaulių fermoje: srutos užliejo aplinką
Nors į aplinką pateko pavojingų atliekų, pavojaus žmonių sveikatai nėra
Aplinkosaugininkai reikalauja baudžiamosios atsakomybės už didelę žalą aplinkai
Žmonėms, teršiantiems aplinką srutomis, gresia kelių šimtų eurų bauda
Gaisras

Šiais metais labai padaugėjo gaisruose traumuotų žmonių

(atnaujinta 16:37 2021.02.24)
Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Šiemet labai padaugėjo gaisruose sužalotų žmonių, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Gaisruose nukentėjo 31 žmogus, pernai tuo pačiu metu tokių asmenų buvo 22. Praėjusį savaitgalį per 3 dienas gaisruose buvo traumuoti 8 žmonės.

Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, daugelis žmonių kilus gaisrui stengiasi nuslėpti tai, kas vyksta, ir įsivaizduoja, kad gali jį užgesinti savo jėgomis.

"Tai nėra blogai, jeigu, sakykim, užsidegė metalinė šiukšlių dėžė, stovinti ant nedegaus paviršiaus. Ją užtenka užpilti vandeniu ir išvėdinti patalpą. Bet dažniausiai kilus gaisrui žmonės skuba, plikomis rankomis daužia stiklą, prisiliečia prie įkaitusių paviršių ar medžiagų, bėgioja gaisro vietoje su šlepetėmis ar basi. Tad dažniausiai nudega rankas ir kojas", — sakė jis.

Zonio teigimu, senyvo amžiaus žmonės patys paprastai nesiryžta atlikti gesinimo veiksmų. Jie dažniausiai skambina skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

"Gaisras būna kilęs vienoje patalpoje, o žmogus užsidaręs kitoje žiūri televizorių visu garsu, nes neretai tokiame amžiuje suprastėja klausa. Kai pajunta dūmų kvapą, gaisras namuose jau būna įsišėlęs. Žmogus bando skambinti ugniagesiams, bet iš baimės ir streso jam nebepavyksta surinkti numerio. Tad pagalbą dažniausiai iškviečia kaimynai", — pasakojo vyriausias specialistas.

Taip pat nemažai gaisrų kyla ir virtuvėje, pamiršus joje verdantį puodą.

Zonio teigimu, baigiantis žiemai ir temperatūrai lauke svyruojant nuo 20 laipsnių šalčio iki 6 laipsnių šilumos, elektros įrenginiuose susikaupia kondensatas, ypač jeigu elektros instaliacija nekeista 30 metų, ir dėl trumpojo jungimo nešildomuose pastatuose kyla gaisrai.

Pasak vyriausiojo specialisto, svarbiausia taisyklė kilus gaisrui — pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112, o tada įvertinti situaciją, ar šalia yra tinkamų gesinimo priemonių (gesintuvų, nedegių audinių, vandens), ir ar pats gesindamas gaisrą žmogus nenukentės. Ir dar — būtinai įsigyti autonominį dūmų detektorių, kuris laiku ir aiškiai informuos apie kilusį gaisrą.

Tegai:
gaisras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Dar šia tema
Savaitgalį ugniagesiams 11 kartų teko dirbti vandenyje ir ant ledo
Specialistai priminė apie galimus neigiamus gyvsidabrio termometro padarinius
Kaune ugniagesiai gelbėjo į požeminį konteinerį įkritusią moterį
Padangos

Lietuvoje padangų atliekas siūloma naudoti keliams ir takams tiesti

(atnaujinta 16:32 2021.02.24)
Ekspertų teigimu, reikia nustatyti Lietuvos sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas ir atsižvelgiant į tai pakeisti higienos normas, techninius reglamentus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos ekspertai, išanalizavę Lietuvos ir kitų šalių padangų atliekų tvarkymo patirtį, rekomenduoja šias atliekas panaudoti tiesiant kelius, šaligatvius, dviračių takus, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Ekspertų teigimu, valstybė šiame sektoriuje turi formuoti paklausą. 

"Valstybė turėtų finansuoti tyrimus, kurie nustatytų mūsų šalies sąlygoms tinkamą perdirbtos gumos žaliavos sudėtį ir darbų technologijas. Atsižvelgus į tyrimų rezultatus, turėtų būti pakeistos higienos normos, techniniai reglamentai", — sakoma pranešime.

Savo rekomendacijas ekspertai pateikė Aplinkos ministerijos užsakymu parengtoje studijoje apie padangų atliekų panaudojimą statybos ir kitų produktų gamybos veiklose.

Studijos autoriai siūlo patobulinti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, skatinant įsigyti iš padangų atliekų pagamintą produkciją. Jie nepataria taikyti padangų atliekų tvarkymo užstato sistemos modelio, nes jam įgyvendinti reikėtų gerokai didesnių investicijų nei dabar veikiančiai sistemai.

Siūloma skirti valstybės lėšų susikaupusioms iš praeities paveldėtoms padangų atliekoms sutvarkyti, parengti finansavimo metodiką didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms, kuriose iš gyventojų surenkamos padangų atliekos.

Dar viena rekomendacija — skatinti kolektyvinį padangų atliekų tvarkymą, griežčiau kontroliuoti šių atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą, atliekų tvarkytojų laikomas padangų atliekų ir iš jų pagamintos produkcijos kiekius.

Tegai:
Lietuva, padangos
Kirpykla

Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino

(atnaujinta 16:42 2021.02.24)
Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Kirpėjas iš Bairoito miesto (Bavarija, Vokietija) Andreasas Nuislis (Andreas Nuysl) "eBay" platformoje pateikė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino. Apie tai pranešė agentūra "DPA".

Мост через реку Нерис в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus. Nuo vasario 12 iki vasario 20 dienos imtinai ji padidėjo iki 422 eurų. Už šią kainą paslaugą įsigijo 43 metų vyras.

Be 422 eurų, Nuisliui pavyko surinkti dar 1 310 eurų aukų. Visi šie pinigai bus skirti padėti vaikams per vieną iš labdaros organizacijų.

Kirpyklos Vokietijoje buvo uždarytos dėl karantino priemonių nuo praėjusių metų gruodžio 16 dienos. Vasario 10 d. Vokietijos valdžia nusprendė pratęsti karantino režimą iki kovo 7 d. su atskiromis išlygomis. Pakeitimais numatyta nuo kovo 1 dienos atidaryti kirpyklas — tik su sąlyga, kad bus laikomasi higienos taisyklių.

Tegai:
karantinas, kirpėjas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje