Dronas, archyvinė nuotrauka

Baudos dronų naudojimo taisyklių pažeidimus sieks 500 eurų

477
Seimas pritarė pataisoms, kuriomis nustatoma atsakomybė už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus

VILNIUS, gegužės 23 — Sputnik. Seimas antradienį po svarstymo pritarė pataisoms, kuriomis nustatoma administracinė atsakomybė bei sankcijos už Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pataisos paliečia Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 393 straipsnius.

Kodekse siūloma įtvirtinti, kad bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 eurų. Už pakartotinį nusižengimą gali būti skiriamas bepiločio orlaivio konfiskavimas.

Taip pat siūloma nustatyti, kad bendrosios aviacijos eksperimentinės kategorijos lėktuvų ir sraigtasparnių naudojimo skrydžiams reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 500 eurų.

Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės įsigaliojo 2014 metų gegužės 1 dieną.

Anksčiau Civilinės aviacijos administracija parengė informacinį filmą, supažindinantį su esminiais bepiločių orlaivių skrydžių reikalavimais, kadangi buvo gaunama vis daugiau užklausų dėl sudėtingesnių nei įprasta bepiločių orlaivių skrydžių.

Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, Lietuvoje bepiločiai orlaiviai naudojami viešajam saugumui užtikrinti, žemės stebėjimo, elektros perdavimo linijų stebėjimo, kelių priežiūros, gynybos, pastatų šiluminio pralaidumo, žemės ūkio, miškininkystės srityse.

Tai reikalinga tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Be to, Lietuvoje yra nemažai tokių orlaivių gamintojų. Mokslo įstaigos ir keletas įmonių vykdo su bepiločiais orlaiviais susijusius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą. Bepiločius orlaivius naudoja ir Lietuvos kariuomenė.

Nuotoliniu būdu valdomų orlaivių sistemų arba bepiločių orlaivių tema tampa vis aktualesnė tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Susidomėjimas šio tipo orlaiviais sparčiai didėja, daugėja jų pritaikymo sričių, kartu — ir klausimų dėl bepiločių orlaivių integravimo į bendrą oro eismą.

Aviacijos specialistams tai tapo iššūkiu pasauliniu mastu. Reglamentuojant bepiločių orlaivių naudojimą siekiama, kad jie netrikdytų skrydžių organizavimo procesų ir nekeltų pavojaus žmonėms.

477
Tegai:
bepilotis orlaivis, dronas, bauda, Seimas
Dar šia tema
Seimas: už dronų naudojimo taisyklių pažeidimus skirti baudas iki 500 eurų
Nesantaikos dronas, arba kaip dovana Medvedevui supykdė Ispaniją ir Izraelį
Grožis iš aukščio: jaunas fotografas Janulis stebina savo nuotraukomis
STT nusipirks pirmąjį Lietuvoje bepilotį orlaivį
Lapkričio 29-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 29-osios šventės

(atnaujinta 16:38 2020.11.28)
Lapkričio 29 yra 333-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 334-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 32 dienos

Šią dieną minima Tarptautinė solidarumo su Palestinos tauta diena. Taip pat ši diena Lietuvoje yra draugo diena.

1957 metais "miško brolių" vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui įvykdyta mirties bausmė;
2001 metais Pasaulio lietuvių bendruomenė nutarė remti Lietuvos valdovų rūmų atstatymą.
1901 metais gimė Juozas Grušas, žymus XX a. antros pusės lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas (m. 1986 m.).
1910 metais gimė Antanas Škėma, lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje (mirė 1961 m.).
1830 metais Varšuvoje prasidėjo 1830-1831 m. sukilimas.

1945 metais susikūrė Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika.
1947 – JTO Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, pagal kurią Palestinos mandatas turėjo būti padalintas į žydų ir arabų valstybes.
1975 – Bilas Geitsas sukūrė kompanijos pavadinimą Microsoft.
Katalikų pasaulyje — pirmasis Advento sekmadienis.

Vardadienius švenčia Butvydė, Daujotas, Saturnas, Saturninas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vaistinė

Gydytojas pasakojo, kaip vaistinės Lietuvoje bando sutaupyti

(atnaujinta 16:26 2020.11.28)
Pasak Kasiulevičiaus, tokiose įstaigose turėtų būti įdarbinti ne tik pardavėjai, bet ir išmanantys konsultantai, kurie tikrai gali padėti klientams

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Kiekvienoje Lietuvos vaistinėje turi būti bent vienas vaistininkas, "Facebook" rašė Vilniaus klinikinės ligoninės "Santaros" gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojas Vytautas Kasiulevičius.

"Esu 100 procentų įsitikinęs, kad vaistinėje turi dirbti bent vienas vaistininkas, kuris baigė universiteto studijas. Suprantu, kad aš, Vilniaus universiteto, kuris rengia vaistininkus, atstovas, atrodau šališkas, bet tokia farmacijos praktika yra beveik visose Europos šalyse", —  gydytojas.

Pasak Kasiulevičiaus, šimtmečius lietuviai vaistininkus suvokė ne kaip pardavėjus, o kaip sveikatos konsultantus. Gydytojos teigimu, visa visuomenės struktūra, kurioje vaistinėse yra pagrindiniai vaistininkai, bažnyčiose kunigai, advokatų kontorų teisininkai, rodo, kad už tai turėtų atsakyti specialistas. Jis pažymėjo, kad tą patį rodo ir Europos šalių patirtis.

"Todėl raginu Seimo Sveikatos Reikalų komiteto narius rytoj pasipriešinti vaistinių tinklų norui taupyti kaštus ten, kur būtina kompetencija", — rašė Kasiulevičius.

Anksčiau gydytojas rašė, kad šiuo metu didžiausia našta tenka sveikatos priežiūrai. Dėl pandemijos sumažėja medicinos personalas, reguliarios paslaugos ir trūksta lovų COVID-19 pacientams.

Nuo lapkričio 7 dienos šalyje galioja antrasis karantinas, kuris galios iki gruodžio vidurio.

Kovo 11 dieną pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 59,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,4 milijono žmonių mirė.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
vaistinės