Mobilusis telefonas, archyvinė nuotrauka

Keliautojų patogumui: URM mobilioji programėlė "Keliauk saugiai"

140
(atnaujinta 15:54 2017.05.29)
Užsienio reikalų ministerija pristato mobiliąją programėlę keliaujantiems "Keliauk saugiai", kuri padės kiekvienam surasti aktualią konsulinę informaciją

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Užsienio reikalų ministerijoje (URM) gegužės 29 dieną bus pristatyta mobilioji programėlė keliaujantiems "Keliauk saugiai", kurią parsisiuntę vartotojai galės peržiūrėti aktualią konsulinę informaciją, rekomendacijas keliaujant į tam tikrą valstybę ir naudotis kitomis funkcijomis.

"Programėlė sukurta siekiant padidinti konsulinės informacijos prieinamumą, ypač keliaujant ten, kur nėra interneto ar įvykus nelaimei", — rašoma ministerijos pranešime.

Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje ir URM sulaukia daugybės skambučių konsulinės pagalbos ir informacijos klausimais — turint visą reikalingą informaciją po ranka, dalies problemų, kylančių keliaujantiems lietuviams, būtų galima išvengti.

140
Dar šia tema
Mobilioji programėlė FLIO teikia visą oro uoste reikalingą informaciją
Nori nusimanyti apie meną — atsisiųsk naują programėlę
Vakcina nuo koronaviruso

Lietuva prašo ES suteikti leidimą Britanijos "AstraZeneca" vakcinai, iki jos patvirtinimo

(atnaujinta 10:24 2021.01.23)
Iki šiol Europos vaistų agentūra patvirtino tik dvi vakcinas — jungtinę "Pfizer" ir "BioNTech" bei "Moderna"

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuva paragino ES struktūras patvirtinti koronaviruso vakcinos, kurią gamina farmacijos įmonė "AstraZeneca", naudojimą. Apie tai savo socialiniame tinkle Twitter parašė Baltijos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

"Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai prisideda prie Austrijos, Čekijos, Graikijos ir Danijos raginimo ES institucijoms patvirtinti "AstraZeneca" vakciną ir užtikrinti nedelsiamą platinimą prieš ją patvirtinant. Tiksliai laikytis procedūrų — svarbu. Tačiau taip pat svarbi sparta. Delsimas kainuoja gyvybių", — rašė ji.

Šiuo metu ES yra patvirtinusi dvi vakcinas nuo COVID-19 — "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna". Europos vaistų agentūra ketina mėnesio pabaigoje, sausio 29 dieną priimti sprendimą dėl vakcinos, kurią sukūrė britų "AstraZeneca" kartu su Oksfordo universitetu.

Didžiosios Britanijos "AstraZeneca" yra pigesnė už du jau patvirtintus vaistus, be to, jo laikymo ir gabenimo sąlygos yra daug paprastesnės, palyginti su "Pfizer" ir "BioNTech" vakcina: ją galima laikyti įprastuose šaldytuvuose, o ne esant labai žemai temperatūrai, kurią reikalauja "Pfizer/"BioNTech".

Be to, praėjusios savaitės pabaigoje kilo skandalas dėl "Pfizer" ir "BioNTech" tiekiamos vakcinos COVID-19. Paaiškėjo, kad ES šalys, įskaitant Lietuvą, gaus mažiau vaisto dozių, nei buvo planuota anksčiau. Todėl pristatymų apimtis sumažėjo beveik perpus.

Tuo pačiu metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį reikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Per visą laiką Lietuvoje sirgo apie 176 tūkst. žmonių, daugiau kaip 2600 mirė.

Tegai:
vakcina, Didžioji Britanija, ES, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Darbuotojas

Didžiausias darbuotojų trūkumas jaučiamas stambiose įmonėse

(atnaujinta 10:14 2021.01.23)
Daugiausia sunkumų ieškant ir pritraukiant tinkamus darbuotojus patiria Telšių, Panevėžio ir Alytaus apskrityse veiklą vykdančios įmonės

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Daugiau nei trečdaliui — 34,1 proc. šalies įmonių 2020-aisiais trūko darbuotojų, rašo Užimtumo spaudos tarnyba (UŽT).

Darbuotojų kur kas labiau stinga stambiesiems darbdaviams: net 75 proc. įmonių, kuriose dirba 750 ir daugiau darbuotojų pernai susidūrė su sunkumais ieškant tinkamų darbuotojų. Įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, šis rodiklis siekia 59,6 proc.

Darbdavių apklausos rezultatuose išryškėjo dvi pagrindinės priežastys, sąlygojančiomis sunkumus surasti tinkamų darbuotojų. Pirmoji — nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija (42,9 proc.). Antroji — motyvacijos stoka (26,3 proc.).

Šiek tiek mažesnę įtaką efektyviam įdarbinimui daro didelė konkurencija su kitais darbdaviais (10,1 proc.), darbo ieškančių asmenų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio (6,6 proc.), nepalanki demografinė situacija įmonės veikimo teritorijoje (4 proc.), reikiamų specialistų parengimo problema Lietuvoje (3,9 proc.), potencialių darbuotojų baimė užsikrėsti COVID-19 (3 proc.), nepatraukli įmonės teritorija — 1,2 proc. Dar 0,9 proc. kliūtimi sėkmingam įdarbinimui įvardijo darbo paieškos išmokas.

Penktadalis įmonių, susidūrusių su darbuotojų pritraukimo problema, perskirstė esamų darbuotojų atliekamas funkcijas (21,9 proc.), didino darbo užmokestį (20,4 proc.), gerino darbo sąlygas (20,1 proc.). Dar 9 proc. darbdavių didino išlaidas darbuotojams pritraukti, 5,2 proc. — gerino ar didino darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones darbo vietoje.

Apklausos respondentai nurodė, kad jų įmonėse trūksta virėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, parduotuvių pardavėjų, statybininkų, pardavimo atstovų (vadybininkų), suvirintojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, pardavėjų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų bei kitų profesijų darbuotojų.

Daugiausia sunkumų ieškant ir pritraukiant tinkamus darbuotojus patiria Telšių, Panevėžio ir Alytaus apskrityse veiklą vykdančios įmonės. Tuo tarpu tokių Vilniaus ir Kauno apskričių darbdavių dalis — mažesnė nei šalies vidurkis.

Tegai:
darbas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Atskleista, į ką pritrūkę pinigų lietuviai kreipiasi pirmiausiai
"Swedbank": testas parodė aukštą gyventojų finansinį intelektą
Koronaviruso pandemija pakeitė kai kurių gyventojų mokėjimo įpročius
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" nulems Vokietijos ir JAV santykių likimą

0
(atnaujinta 09:37 2021.01.23)
JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesėjui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojančias priemones

Inauguracijos metu Džo Baidenas gavo ne itin malonią pagrindinio JAV partnerio Vokietijos dovaną. Tai atspindi problemų, su kuriomis teks susidurti naujajai administracijai, esmę, kruopščiai suvyniotą ir perrištą juostele.

JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekio tiesėjui "Fortuna", kuris dalyvauja statant "Nord Stream-2". Be to, remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, Amerikos ambasada Berlyne pranešė Vokietijos vyriausybei apie planus įvesti naujas ribojančias priemones.

Vokietijos valdžia į savo įžūlų komentarą sureagavo į žeidžiančiu dėl jo laisvo tono komentaru, tai yra, net nebuvo oficialiai išreikšta susirūpinimo.

Tai įvyko organiškai tęsiant kitą reikšmingą incidentą, įvykusį prieš kelias dienas.

Buvęs JAV valstybės sekretorius ir užsienio reikalų patarėjas Džo Baideno rinkimuose Nikolas Bernsas sugalvojo vienu metu įšaldyti JAV sankcijas dujotiekiui ir sustabdyti jo statybą, kad naujoji administracija galėtų "turėti konfidencialų ir protingą pokalbį su Vokietijos vyriausybe ir kitomis dalyvaujančiomis šalimis".

Akivaizdu, kad Bernsas veikė ne savo iniciatyva, o išreiškė Vašingtono pasiūlymą.

Tačiau vokiečiai nuo jo nusivalė. Bundestago energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas Vokietijos energetikos politikos diskusiją su JAV pavadino "visiškai netinkama". Jis pabrėžė, kad "Nord Stream-2" statyba yra grynai europietiškas reikalas, ji turi visus reikalingus leidimus, todėl turi būti greitai užbaigta".

Pastarųjų dešimtmečių Amerikos užsienio politika, kurioje Donaldo Trampo prezidentavimas tapo nesėkme ir kurią demokratai ketina atgaivinti, dažniausiai apibūdinama kaip globalistinė. Joje yra du pagrindiniai ir ne mažiau svarbūs komponentai — procedūriniai-instituciniai ir ideologiniai.

Atsakomybė už ideologiją yra daugybė liberaliausiai išsivysčiusių idėjų — nuo LGBT pažangos iki žmonijos poreikio atsisakyti valgyti mėsą dėl aplinkosaugos priežasčių. Be to, šalininkų radikalumas, "vienintelės teisingos doktrinos" laikymosi reikalavimai ir nesutinkančiųjų persekiojimas tampa vis griežtesni.

Institucinė dalis taip pat yra gerai žinoma visuomenei ir yra viršvalstybinių organizacijų, dokumentų ir procedūrų sistema. Yra populiari nuomonė (ir tai nėra neprotinga), kad tokiu būdu Jungtinės Valstijos daugelį metų stiprino savo dominavimą, norėdamos primesti pasauliui palankias žaidimo taisykles ir visam laikui įtvirtinti savo lyderystę pasaulyje.

Tai, kad kažkas ne taip, tapo aišku jau seniai. Vis daugiau šalių išmoko žaisti ir laimėti sistemoje, kuri, žinoma, yra nesąžininga jų atžvilgiu. Rusija ir jos sėkmingas PPO taisyklių naudojimas jos naudai yra aiškus pavyzdys, o ne išimtis. Tai Donaldas Trampas kartojo visus ketverius metus, nedvejodamas atimdamas valstybes iš daugybės tarptautinių sutarčių ir organizacijų: iš tikrųjų jie Amerikai nėra tokie naudingi, kaip anksčiau manyta.

Nesunku atspėti, kad nedaugelis privilegijuotų JAV partnerių, iš kurių viena yra Vokietija, tuo labiau turi specialias premijas — ir, kaip jau tapo akivaizdu, jie moka jais labai gerai naudotis.

Štai kodėl Berlynui buvo taip nepatogu Trampas, kuris iškirto tiesą, nukirto iš peties ir sugriovė nusistovėjusią Vokietijos laipsniško, tylaus atkūrimo suverenitetą ir Amerikos panaudojimo savo interesams schemą.

Būtent todėl FRG valdžia paėmė Baideną kaip euforiją kaip naująjį JAV prezidentą: tai žada sugrąžinti daug patogesnį formatą vokiečiams — visiškai sutapus propagandinei retorikai ir neskubant lobizuojant užkulisiuose, prisidengiant galima sėkmingai skatinti palankią Vokietijos darbotvarkę.

Tai vyksta su "Nord Stream-2". Pastaraisiais mėnesiais buvo imtasi priemonių, kad dujotiekio konstrukcijos saugumas būtų kuo didesnis dėl spaudimo užjūrio sankcijose. Buvo pakeisti tos pačios "Fortunos" savininkai. Meklenburgo-Pomeranijos parlamentas sukūrė fondą operatyvinei projekto veiklai paremti.

Įdomiausia tai, kad padedant šiai struktūrai, Vokietijos valdžia vienu akmeniu bando numušti du paukščius: ne tik remia pačią statybą, bet ir teikia jos informaciją bei ideologinę paramą, nes naujoji organizacija vadinasi "Klimato ir aplinkos apsaugos fondas Meklenburgas-Vakarų Pomeranija", o oficialus tikslas yra: skatinti "pasiekti Vokietijos klimato tikslus". Taigi aplinkosaugos darbotvarkė yra perimama, nes būtent žalieji yra aktyviausiai naudojami "Nord Stream-2" torpedavimui šalies viduje.

Džo Baideno komanda atsidūrė labai sunkioje situacijoje. Jie negali, kaip būtų padaręs Trampas, iš karto pareikštų garsų skandalą visam pasauliui su strateginiu partneriu, priėmus radikaliai griežtas priemones prieš jį. Tai tiesiog prieštarauja Vakarų vienybės atkūrimo direktyvoms, su kuriomis demokratai grįžta į valdžią. Be to, apskritai Berlynas rodo Vašingtonui ištikimą entuziazmą ir giliausią ideologinį aljansą, kurį dar kartą parodė jų sinchronizuota pasipiktinimo reakcija į Aleksejaus Navalno sulaikymą Rusijoje.

Įprasti darbo per užkulisių vakarėlius metodai ir laipsniškas spaudimo didėjimas gresia kelis mėnesius: vokiečiai yra puikūs amatininkai, organizuojantys tarptautinį biurokratinį "stumti-traukti" ir "biurokratiją". Iki to laiko "Nord Stream-2" bus tiesiog baigtas, o amerikiečiams bus per vėlu mojuoti kumščiais.

Todėl nuo pirmųjų Džo Baideno pirmininkavimo dienų naujoji administracija bus priversta savo darbe pasirinkti tarp kategoriškai nepriimtino Trampizmo ir ideologiškai teisingo, bet kategoriškai neveiksmingo liberalaus globalizmo.

Tačiau Vokietija turi savų sunkumų. "Gazprom" įspėjo apie riziką dujotiekiui "Nord Stream-2" dėl politinio spaudimo, dėl kurio projektas gali būti sustabdytas ar net atšauktas. Tai įspėjimas — pirmiausia Berlynui, kuris, siekdamas nepriklausomybės ir stiprindamas geopolitiką, laikė gera idėja suvaidinti iššaukiančią antirusišką kortelę Navalno apsinuodijimo atveju — ir dar kartą pamiršo, kaip skaudžiai Rusija gali reaguoti į tokį dalyką.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

0
Tegai:
Vokietija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba