Jūrinis erelis, archyvinė nuotrauka

Prienų rajone sunaikintas jūrinio erelio lizdas

84
(atnaujinta 09:45 2017.05.29)
Prienų rajono aplinkosaugininkai nustatė neeilinį jūrinio erelio lizdo niokojimą, mano, kad taip tyčia elgiasi miškų savininkai, kurie negali gauti leidimo kirsti mišką, kol jame gyvena reti paukščiai

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Prienų aplinkosaugininkai nustatė neeilinį gamtos niokojimo atvejį — sunaikintas jūrinio erelio lizdas. Įtariama, kad jis išverstas tyčia, nes, kol privačiame miške lizdus suka reti paukščiai, miško savininkai negali gauti leidimo kirsti mišką, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Valstybinės miškų tarnybos Marijampolės teritorinio poskyrio specialistai tiria šį įvykį Prienų rajone, Šilavoto miške. Tai jau ne pirmas toks atvejis šioje teritorijoje. Manoma, kad taip lizdų ir lizdaviečių naikintojai siekia įrodyti, kad paukščiai čia negyvena, todėl lizdų apsaugos reikalavimai esą negalioja ir atsakingos institucijos gali išduoti leidimus kirsti mišką.

"Šis atvejis — tikras nusikaltimas gamtai. Nedelsiant atliksime išsamius tyrimus, bausime lizdų naikintojus, jei reikės — griežtinsime reikalavimus retųjų paukščių buveinių apsaugai. Privačių miškų savininkų interesas nukirsti mišką ir gauti pajamų negali būti iškeliamas aukščiau už viešąjį, todėl būtina imti riboti miško kirtimą ten, kur buvo tyčia sunaikinti saugomų paukščių lizdai. Gal tai apsaugotų nuo noro juos naikinti", — sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Gegužę miškuose — ramybės metas. Dabar ne tik ribojami miško darbai, bet ir skatinama nesilankyti ten, kur peri retieji paukščiai ir jauniklius veda žvėrys. Pavasaris — labai trumpas, todėl bet koks trikdymas gali turėti neigiamų pasekmių.

Aplinkos ministerija primena, kad neteisėtas saugomų rūšių paukščių žalojimas, jų lizdų naikinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pažeidėjams taip pat teks atlyginti nemenką žalą aplinkai.

84
Tegai:
erelis, lizdai, paukščiai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva imasi priemonių, kad apsaugotų paukščius nuo žūčių prie elektros laidų
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke

(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.

Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.

Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.

Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.

Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, mirtingumas, Lietuva