Žvejyba, archyvinė nuotrauka

Žvejams siūloma valstybės parama moderniems žvejybos įrankiams įgyti

64
(atnaujinta 08:18 2017.06.01)
Efektyvios ir tausojančios gamtą žvejybos paskatai žvejai Lietuvoje gali gauti paramą atrankiesiems žvejybos įrankiams ir priemonėms, skirtoms apsaugoti žinduolius ir paukščius nuo patekimo į žvejybos įnagius

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Žvejybos pramonė, viena vertus, turi milžinišką įtaką pasaulio ekonomikai ir žmonijos gerovei, kadangi kiekvienais metais pasaulio vandenyse sugaunama per 100 milijonų tonų žuvies ir jūros gėrybių, o visas arba dalį savo kasdienių pajamų iš žvejybos pramonės gauna daugiau nei 500 milijonų žmonių, o kita vertus — ypač stipriai veikia mūsų planetos gamtą.

Prieš keletą dešimtmečių aplinkosaugos mokslininkai atkreipė dėmesį, kad sparčiai didėjant Žemės gyventojų kiekiui ir nuolat augant žuvies bei jos produktų paklausai, dėl nelegalios ar neefektyvios žvejybos pradėjo smarkiai mažėti žuvies, praneša Žemės ūkio ministerija.

Mokslininkai pabrėžė, jog ir tradicinė legali žvejyba gali turėti tam tikrų neigiamų šalutinių efektų gamtai. Žvejybos įmonės tokius aplinkosaugininkų nuogąstavimus vertindavo atsargiai, nes siūlomi sprendimai būdavo ypač brangūs ir nelabai efektyvūs. Tačiau, pasak šio klausimo eksperto, Klaipėdos universiteto lektoriaus Antano Kontauto, didesnę dalį kylančių problemų dabar jau galima sėkmingai spręsti, pasitelkiant šiuolaikinį mokslą ir egzistuojančias paramos programas.

Inovatyvūs moksliniai sprendimai

Pagrindinis neigiamos legalios žvejybos šalutinis poveikis tas, kad gaudant žuvis, kurioms nustatytos kvotos, kartu yra sugaunamos ir gaudyti draudžiamos. Net jei tokios žuvys iškart paleidžiamos atgal į laisvę, labai didelis jų procentas vėliau žūsta nuo patirto streso, gautų sužeidimų ar tampa paukščių bei žuvimis mintančių plėšrūnų aukomis.

Šias problemas galima spręsti naudojant vadinamas atrankias žvejybos priemones: modernių konstrukcijų tralus ir tinklus, neleidžiančius į juos patekti, arba mažinančius patekimą ir leidžiančioms iš jų pabėgti komercijai netinkamoms žuvims.

Kontauto teigimu, naudojant šiuolaikines naujausių konstrukcijų žvejybos priemones, netinkamų žuvų sugaunama daug mažiau,  tuo pat metu sugaunamų kvotinių žuvų kiekis sumažinamas labai minimaliai.  

Lydeka, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Paminėtina ir kita problema: senieji žvejybos tralai yra labai sunkūs ir žvejybos metu stipriai pažeidžia jūros dugną. Ir čia, pasak mokslininko, į pagalbą taip pat ateina moderniosios technologijos: pakeitus medžiagas, iš kurių gaminami tralai, į lengvesnes, bei modernizavus jų konstrukciją, pavyzdžiui, modifikavus tralą priemonėmis, skirtomis mažinti tralo ir jo priklausinių svorį ir hidrodinaminį pasipriešinimą, sugaunamos žuvies kiekis nesumažėja, o ir jūros dugnas ne taip pažeidžiamas. Taip pat sutaupoma net iki 24% išlaidų kurui.

Netoli pakrančių dažnai žvejojama tinklais. Toks žvejybos būdas irgi turi tam tikrų šalutinių poveikių. Rimta ekologinė ir ekonominė problema yra taip vadinama "vaiduoklių žvejyba", kai štormui ar praplaukiančiam tralui nutraukus tinklą, jis dar daugelį metų plaukioja jūrose, painiodamas žuvis.  

Kanadoje atlikto tyrimo duomenimis, vien prie šios valstybės krantų tokiu būdu kasmet "vaiduokliai" sužvejoja iki 80 tūkstančių tonų menkės. Į netoli kranto esančius tinklus dažnai patenka ir paukščiai bei pakrantėse gyvenantys žinduoliai.

Klaipėdos universiteto mokslininkas Kontautas pastebi, jog šiuolaikinis mokslas ir šioms problemoms siūlo sprendimus: žvejai jau gali įsigyti žvejybos tinklus, pagamintus iš natūraliai suyrančių ir aplinkai nekenkiančių siūlų, ir specialios įrangos, atbaidančios nuo tinklų vandens žinduolius ir paukščius, taip pat žvejybos įrankius su ženklinimo įranga, padedančia surasti pamestą nuskendusį žvejybos įrankį.

Modernizacijos paskatos

ES bendrosios žuvininkystės politika numato, jog valstybės narės, taigi, ir Lietuva, turi siekti teikti paskatas žvejams, taikantiems atrankius žvejybos įrankius arba žvejybos būdus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai. Inovacijomis grįstos efektyvios, o tuo pat metu ir ekologiškai tvarios žuvininkystės skatinimą taip pat remia Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.

Sterlės, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Павел Лисицын

Lietuvoje specialią paramą tausiosios žvejybos įrangai, įrankiams ir investicijoms dabar galima gauti ypač palankiomis sąlygomis teikiant paraišką pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 paramos programos priemonę "Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis". 

Pagal ją suteikiama parama atrankiesiems žvejybos įrankiams, investicijoms, skirtoms riboti fizinį ir biologinį žvejybos poveikį ekosistemai arba jūros dugnui, priemonėms, skirtoms apsaugoti žinduolius paukščius nuo patekimo į žvejybos įrankius ir sužvejojamą laimikį.

Paraiškos pagal šią priemonę priimamos iki šių metų birželio 16 dienos Nacionalinėje mokėjimų agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos.

Daugiau informacijos apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 paramos programą galima gauti rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.

64
Tegai:
žvejai, žvejyba, valstybės parama, Lietuva
Dar šia tema
Aplinkos ministerija: lydekas žvejoti galima, karšius — draudžiama
Visuomenė nepritaria verslinei žvejybai
Žvejai mėgėjai jau gali leidimą gauti valandų tikslumu
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Kaunietės apgaulės būdu išviliojo apie 190 tūkst. eurų

(atnaujinta 11:36 2020.08.14)
Dviem bendrininkėms pareikšti įtarimai dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto veikiant bendrininkų grupėje

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame dvi kaunietės įtariamos apgaule ir stambiu mastu įgijusios svetimą turtą. Per dvejus metus verslininkėmis prisistačiusios moterys už neva pagalbą investuojant iš 30-ties asmenų išviliojo beveik 190 tūkst. eurų. Apie tai rašė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno rajone verslininkėmis ir patyrusiomis investuotojomis aplinkiniams prisistatinėjusios dvi moterys žadėdavo žmonėms padėti investuoti į neva didelę finansinę grąžą uždirbančius užsienio šalių investicinius fondus.

Tam, kad pagrįstų savo žodžius apie fondų pelningumą, jos pasitelkdavo internetinių sukčių nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtas investavimo platformas, kuriose pasakojama apie greitai ir lengvai gaunamą investicinę grąžą.

Melagingais pažadais patikėjusių žmonių buvo prašoma norimą investuoti pinigų sumą pervesti į investavimo veiklos nevykdančios mažosios bendrijos, kuri priklausė moterų mamai, sąskaitą arba paduoti grynuosius pinigus. Abiem atvejais piniginės operacijos buvo atliekamos be jokių tai pagrindžiančių dokumentų.

Taip pat bendrininkės imituodavo sėkmingą investavimą ir žmonėms sugrąžindavo mažą dalį jų tariamai investuotų pinigų, esą tai būdavo uždirbtas pelnas. Pareigūnai nustatė, kad investavimu moterys galimai nė neketino užsiimti ir siekė sukčiaujant pasisavinti svetimas lėšas.

FNTT pareigūnų duomenimis, įtariamosioms įvairias pinigines sumas bankiniais pavedimais pervedė 23 fiziniai asmenys, dar 7 asmenys perdavė investuoti skirtus grynuosius pinigus.

Iš viso nusikalstamu būdu gautų pinigų suma siekia beveik 190 tūkst. eurų, jie buvo naudojami bendrininkių asmeninėms reikmėms — iš mažosios bendrijos sąskaitos be jokių išmokėjimą pateisinančių dokumentų buvo išgryninta per 40 tūkst. eurų, likę pinigai buvo pervedami į jų pačių ar artimųjų banko sąskaitas, kitas įtariamųjų vadovaujamų įmonių sąskaitas, sukčiaujant iš žmonių gautais pinigais būdavo atsiskaitoma už asmeninius pirkinius, naudojama kitoms reikmėms.

Dviem bendrininkėms pareikšti įtarimai dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto veikiant bendrininkų grupėje. Griežčiausia bausmė už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Tegai:
sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kaunas
Dar šia tema
Už skandalų epicentre atsidūrusią ministeriją atsakingas Veryga raginamas atsistatydinti
Du broliai neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos
Atsistatydino sveikatos apsaugos viceministrė Jaruševičienė
Koronaviruso testas

Per parą Lietuvoje nustatyti 22 COVID-19 atvejai

(atnaujinta 11:53 2020.08.14)
Penktadienio ryto duomenimis, respublikoje buvo užregistruoti 2352 atvejai, pasveiko 1691 žmonės, mirė 81 pacientas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvoje per parą buvo nustatyti 22 koronavirusinės infekcijos atvejai, praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Penktadienio ryto duomenimis, respublikoje buvo užregistruoti 2352 atvejai, pasveiko 1691 žmonės, mirė 81 pacientas.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 147 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 3115 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 4875 ėminiai.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Nuo rugpjūčio 3 rugpjūčio 9 dienos imtinai, Molėtų, Šalčininkų, Kėdainių, Ignalinos, Vilniaus, Prienų, Klaipėdos ir Kauno rajonų, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos.

Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas koronaviruso infekcija negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Labiausiai COVID-19 infekcijos paveiktų šalių sąrašas bus atnaujintas kitą savaitę
CNN paskelbė apie JAV atsisakymą padėti Rusijai sukurti vakciną nuo COVID-19
Nafta, archyvinė nuotrauka

Nieko asmeniško: JAV Rusijos nupirko rekordinį kiekį naftos

(atnaujinta 13:22 2020.08.14)
Federalinė muitinės tarnyba pranešė, kad nuo sausio iki liepos Rusija uždirbo 2,2 milijardo dolerių iš naftos produktų pardavimo JAV

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. JAV per šešis mėnesius iš Rusijos gavo daugiau kaip devynis milijonus tonų naftos produktų — tai absoliutus rekordas nuo 2004 metų. Tuo pat metu Vašingtonas daro viską, kad sustabdytų "Nord Stream-2", kad Europa netaptų labiau priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių. Kodėl patys amerikiečiai ant jų užsikabino, išsiaiškino RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.

Rekordinis eksportas

Federalinė muitinės tarnyba pranešė, kad nuo sausio iki liepos Rusija uždirbo 2,2 milijardo dolerių iš naftos produktų pardavimo JAV. Į užsienį buvo išsiųsta daugiau nei 7,46 mln. tonų, tai sudaro 12 procentų viso eksporto. Daugiausia nupirko Nyderlandai — 12,19 mln. tonų, antroje vietoje yra amerikiečiai, po jų eina Malta su 4,4 mln.

Be to, Nyderlandai ir Malta yra tranzito centrai, iš čia naftos produktai siunčiami į kitas šalis. t. y., faktinis eksportas į JAV gali būti dar didesnis, nes Federalinė muitinės tarnyba neatsižvelgia į tokį tiekimą.

Iš tiesų, pasak JAV energetikos informacijos administracijos (EIA), JAV Rusijos naftos importas per pirmuosius penkis metų mėnesius siekė beveik 68 milijonus barelių, arba 9,3 milijono tonų. Tai daugiau nei Federalinė muitinės tarnyba turėjo per šešis mėnesius, nes EIA registruoja ne išsiuntimo šalį, o gamintoją.

Be to, liepą amerikiečiai padidino rusų mazuto pirkimus — 16 procentų daugiau, palyginti su birželio mėnesiu.

Nieko negali pakeisti

Esmė ta, kad JAV atėmė Venesuelos sunkųjį naftą, o daugelio naftos perdirbimo gamyklų technologija neleidžia naudoti tik lengvosios naftos, gaunamos iš Permės baseino ir Vakarų Teksaso. Ją reikia sumaišytas su sunkiąją, kuri buvo įsigyta iš Pietų Amerikos. Tačiau Trumpas įvedė sankcijas Venesuelos valstybinei įmonei PVSDA, o naftos perdirbimo įmonė susidūrė su rimtomis žaliavų problemomis.

Sudėtingiausia padėtis yra Meksikos įlankos ir rytinės pakrantės gamyklos, įskaitant "Citgo Petroleum", "Valero Energy", "Chevron".

Alternatyva galėtų būti nafta iš Saudo Arabijos, kurios cheminė sudėtis yra artima, tačiau saudistai atsisakė padidinti gamybą. Dėl to ekonomika atstūmė politiką — jie turėjo kreiptis į Rusiją.

"Vašingtonas daro viską, kad "Gazprom" neužbaigtų "Nord Stream-2" statybos. Tačiau tai netrukdo bendradarbiauti, jei ekonominiai interesai sutampa", — teigė "Alpari" vadovas Aleksandras Razuvajevas.

"Dėl naujausių geopolitinių įvykių pasaulyje buvo perskirstyta naftos rinka Rusijos naudai, nes JAV atsisakė tiekti iš kitų dviejų šalių ir įvedė joms sankcijas. Taigi "Urals" tapo vienintele turima sunkiaja rūšimi", — patvirtina Aleksandras Dužnikovas, "A3F Group" įkūrėjas.

Be tinkamų savybių, Rusijos žaliavos dar turi patrauklią kainą. Finansų ministerijos duomenimis, "Urals" prekės ženklas sausio – liepos mėnesiai buvo vidutiniškai kotiruojamas 40,34 USD už barelį, o praėjusių metų sausį-liepą — 65,27 USD.

Be to, labai sumažėjo krovinių gabenimo kainos. Ir išleidus karantiną padidėjo degalų sąnaudos — žmonės pradėjo daugiau keliauti ir skraidyti lėktuvais.

Pramonės krizė

Dėl žlugusių naftos kainų gręžimo įrenginių skaičius JAV sumažėjo iki daugiamečio žemo lygio. "Dakota Access" dujotiekis buvo uždarytas dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų.

Gavyba sumažėjo nuo 13,1 milijono barelių per dieną. Be to, tai paveikė produktyviausius skalūnų baseinus JAV — Permė, Eagle-Ford, Bakken, Niobrom, Anadark, Apalačų ir Haynesville. Remiantis EIA prognoze, paskelbta rugpjūčio 11 dieną, vdutinis pramonės gamybos pajėgumas šiais metais bus 11,26 mln. barelių per dieną, o 2021 metais — 11,14. Iki gruodžio mėnesio būtent amerikiečiai prisidės mažinant pasaulio naftos atsargas, prognozuoja EIA.

"Haynes & Boone" duomenimis, 36 naftos ir dujų bendrovės, kurių bendra skola siekia apie 25,2 milijardo JAV dolerių, nuo sausio pradėjo bankroto procedūras. Tai apima "Whiting Petroleum", vieną iš didžiausių skalūnų gamintojų, taip pat "California Resources" ir pramonės pradininką "Chesapeake Energy". Birželio mėnesį kitas stambus gamintojas "Extraction Oil & Gas" laiku nemokėjo skolos palūkanų ir pateikė bankroto bylą.

"Rystad Energy" skaičiavimais, iki metų pabaigos beveik pusantro šimto JAV naftos ir dujų bendrovių paskelbs ekonomiškai nemokias. Skalūnų gavyba per dieną galėtų nukristi žemiau penkių milijonų barelių. Todėl "ShaleProfile Analytics" prognozuoja, kad pramonei trūks trečdalio savo gamybos pajėgumų.

Tegai:
nafta, JAV, Rusija
Dar šia tema
Energetikos pasaulio laukia chaosas
"Gazprom Neft" pirmą kartą pristatė Arkties naftą Kinijai
Žemės mėlynąjį kurą gali ištikti "juodosios gulbės" lemtis