Pokeris, archyvinė nuotrauka

Visi lošimo automatai iki 2021 metų turės būti sujungti į vieną sistemą

114
(atnaujinta 21:22 2017.06.01)
Finansų ministerija siekia sugriežtinti azartinių lošimų skaidrumo kontrolę, pagal naują įstatymą visos mokėtinos sumos prie lošimo stalų turės būti inventorizuojamos

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Finansų ministerijos pasiūlytoms Azartinių lošimų įstatymo pataisoms  po pateikimo šiandien pritarė Seimas.

Siekiant užtikrinti sąžiningą ir skaidrų lošimų veiklos vykdymą bei efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, visi lošimo automatai privalės būti sujungti į vieningą kontrolės sistemą, lošimų organizatoriai privalės filmuoti prie lošimo stalų vykstančią įmokėtų sumų ir žetonų inventorizaciją, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

"Tai naudinga ir verslui, kuriam ši sistema sumažins administracinę naštą, nes mažės lošimo automatų patikrinimų lošimų organizavimo vietose skaičius, bus atsisakoma pakartotinio jų plombavimo, lošimo įrenginių apskaitos žurnalų pildymo ir finansinių ataskaitų teikimo fiziniu būdu", — sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Siūloma nustatyti, kad kiekviena bendrovė, organizuojanti azartinius lošimus ir eksploatuojanti lošimo automatus, privalo juos sujungti į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis.

Be to, siūloma nustatyti, kad lošimo namuose (kazino) įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema turės veikti atliekant prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizaciją nuo įmokėtų sumų ir žetonų paėmimo nuo lošimo stalų momento iki jų suskaičiavimo ir suvedimo į apskaitos dokumentus momento.

Vieninga lošimo automatų sistema užfiksuotus ir apdorotus lošimo automatų identifikacinius (automato serija ir numeris), veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenis perduos tvarkyti Lošimų priežiūros tarnybos administruojamai lošimo automatų kontrolės sistemai.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, azartinių lošimų organizatorių veikla yra tikrinama lošimų organizavimo vietose visoje Lietuvoje ir tam skiriamos papildomos lėšos. Be to, dabar galiojančių reikalavimų įgyvendinimas didina ir lošimus organizuojančių bendrovių laiko ir finansines sąnaudas.

Savanoriškai atsisakusių lošti asmenų neįleis nė vieni lošimų namai >>

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, I ketvirtį Lietuvoje buvo eksploatuojami 693 A kategorijos (neriboto laimėjimo automatai — tokie automatai, kuriuose vienkartinis didžiausias laimėjimas nėra ribojamas) ir 3782 B kategorijos (riboto laimėjimo automatai — tokie automatai, kuriuose yra apribota didžiausia statoma suma, laimėjimas ir vieno lošimo trukmė) lošimo automatai.

Visi automatai į vieningą sistemą privalės būti sujungti iki 2021 metų lapkričio 1 dienos.

114
Tegai:
azartiniai lošimai, Lietuva
Dar šia tema
Estijoje 84% gyventojų bandė laimę azartiniuose lošimuose
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius

Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše

(atnaujinta 15:42 2020.07.11)
Lietuva ir Latvija pateko į šalių, kuriuose natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias ES šalyse, sąrašą

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Eurostatas" paskelbė naujausius ES gyventojų duomenis.

2020 metais sausio 1 dieną ES gyveno 447,7 mln. žmonių, tai yra 12,3% mažiau nei pernai. Tačiau taip yra dėl britų pasitraukimo iš ES. Be "Brexit" padarinių, ES gyventojų skaičius padidėjo 0,9 milijono žmonių. Tiesa, tai įvyko dėl migracijos, natūralus ES gyventojų augimas išliko neigiamas nuo 2012 metų. 2019 metais buvo užregistruota 4,7 mln. mirčių ir 4,2 mln. gimimų.

Tarp visų ES šalių daugiausia gyventojų — Vokietijoje (83,2 mln. žmonių, 18,6 proc. visų ES gyventojų), Prancūzijoje (67 mln., 15 proc.), Italijoje (60 mln., 13,5 proc.), Ispanijoje (47,3 mln., 10,6 proc.) Ir Lenkijoje (38 mln., 8,5 proc.). Mažiausiai  gyventojų — Maltoje.

Per praėjusius metus gyventojų skaičius išaugo aštuoniolikoje ES šalių ir sumažėjo devyniose. Labiausiai išaugo Maltos gyventojų skaičius — 41,7 proc. punktu, taip pat daugiau žmonių tapo Liuksemburge (+ 19,7%), Airijoje (+ 12,1%) ir Švedijoje (+ 9,5%). Labiausiai sumažėjo Bulgarijos (–7 proc.), Latvijos (–6,4 proc.), Rumunijos (–5 proc.), Kroatijos (–4,4 proc.) ir Italijos (–1,9 proc.) gyventojų.

2019 metais ES gimė 2,2% mažiau vaikų nei pernai. Vidutinis gimstamumas yra 9,3 vaiko tūkstančiui gyventojų. Didžiausias gimstamumas buvo Airijoje (12,1 vaiko tūkstančiui gyventojų), Prancūzijoje (11,2), Švedijoje (11,1), Kipre (10,9) ir Estijoje (10,6). Mažiausias — Italijoje (7), Ispanijoje (7,6), Graikijoje (7,8), Suomijoje (8,3) ir Portugalijoje (8,4).

Mirštamumas ES sumažėjo 0,9%, palyginus su praėjusiais metais, ir sudarė 10,4 tūkstančiui žmonių. Žemiausias mirtingumas yra Airijoje (6,3 tūkst. žmonių), Kipre (6,8), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6). Daugiausia — Bulgarijoje (15,5), Latvijoje (14,5), Lietuvoje (13,7), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

Taigi 2019 metais didžiausias gimstamumas, palyginus su mirštamumu buvo Airijoje, kurioje natūralus gyventojų prieaugis siekė 5,8 proc. Natūralus augimas taip pat buvo pastebimas Kipre (+ 4,1%), Liuksemburge (+ 3,1%), Švedijoje (+ 2,5%) ir Prancūzijoje (+ 2,1%).

Šalis, kurioje natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias, buvo Bulgarija (- 6,7%), po jos eina Latvija (- 4,7%), Lietuva, Graikija ir Kroatija (kiekviena po 3,9%).

 

Tegai:
Eurostatas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje