Petunijos, archyvinė nuotrauka

Lietuva skubiai rinkos šalina genetiškai modifikuotas petunijas

440
(atnaujinta 12:53 2017.06.02)
Pasklidus žinioms apie ES rinkose atsiradusias genetiškai modifikuotas petunijas, Lietuvos specialistai patikrino rinką ir taip pat aptiko genetiškai modifikuotas petunijų augalų, kurie į mūsų šalį pateko iš Lenkijos ir Olandijos

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Valstybinė augalininkystės tarnyba, iš Europos Komisijos gavusi informacijos apie kai kuriose ES šalyse rastas genetiškai modifikuotas petunijas,  patikrino abejonių kėlusius augalus ir nustatė, kad į Lietuvą taip pat pateko genetiškai modifikuotų (GM) petunijų augalų, praneša Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.

Šių augalų jau aptikta dvylikoje ES valstybių: Suomijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitose. Visose šalyse, kuriose rasta genetiškai modifikuotų augalų ar sėklų, imamasi priemonių, kad genetiškai modifikuotų petunijų augalai bei sėklos būtų pašalintos iš rinkos.

"Lietuva, kaip ir visos ES šalys, kuriose rasta genetiškai modifikuotų petunijų ar jų sėklų, skubiai imasi veiksmų joms pašalinti iš rinkos", — sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Toks sprendimas priimtas per vakar skubiai sušauktą Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistų pasitarimą.

Vieningai nutarta, kad petunijų sėklų ir daigų pardavėjai turi pašalinti genetiškai modifikuotus augalus iš rinkos ir juos sunaikinti (sėklos bus grąžinamos tiekėjams).

Abejonių keliantys augalai buvo ištirti laboratorijoje, ir nustatyta, kad visi tyrimams pateikti petunijų mėginiai yra genetiškai modifikuoti, t.y. jų platinti ir auginti negalima.

Genetiškai modifikuotos petunijos nekelia pavojaus.

Populiarios gėlės

Pastaruoju metu Lietuvoje petunijos yra vienos populiariausių sezoninių augalų, kurių prekyba jau gerokai įsibėgėjusi. Daugelis šių augalų mėgėjų jau gėrisi jų žiedais.

Olandijos genetiškai modifikuotų organizmų komisija atliko pirminį tyrimą, kuriuo konstatavo, jog genetiškai modifikuotos petunijos nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

Akivaizdus požymis, bylojantis, kad augalas gali būti genetiškai modifikuotas, — oranžinės spalvos žiedai.  Specialistai atkreipia dėmesį į šias genetiškai modifikuotas petunijų veisles: Pegasus Orange, Pegasus Orange Morn, Pegasus Table Orange, Potunia Plus Papaya, Go!Tunia Orange, Bonnie Orange, Sanguna Salmon, Sanguna Patio Salmon ir African Sunset.

440
Tegai:
genetiškai modifikuotas, petunija, gėlės, rinka, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje atsirado nesaugūs grikiai
Gėrimas "Tarchunas" surenkamas iš rinkos
Specialistai primena: maisto papildai nėra vaistai
Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka

Navalnas papasakojo apie sveikimo pažangą

(atnaujinta 15:26 2020.09.19)
Vyras atskleidė, kad kiekvieną dieną ateina gydytojas, kuris prašo ant lentos užrašyti žodį, tačiau tinklaraštininkas patyria sunkumų

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Aleksejus Navalnas Instagram paskelbė įrašą, kuriame papasakojo, kaip sekasi jo sveikimas Berlyno klinikoje "Šaritė".

Pasak jo, sunkumai dėl telefono, kuris yra nenaudingas jo rankose, arba norint užpilti vandenį, yra niekai.

Navalnas paaiškino, kad visai neseniai jis neatpažino žmonių ir nesuprato, kaip kalbėti. Pasak jo, kiekvieną rytą pas jį ateidavo gydytojas su lenta ir paprašydavo parašyti žodį.

"Tai mane varė į neviltį, nes nors jau apskritai supratau, ko nori gydytojas, nesupratau, iš kur gauti žodžius. Kur jie atsiranda galvoje? Kur rasti žodį ir kaip padaryti, kad jis ką nors reikštų?" — papasakojo tinklaraštininkas pabrėždamas, kad visa tai jam nesuprantama.

Jis nemokėjo reikšti nevilties, todėl paprasčiausiai tylėjo. Tai, anot tinklaraštininko, yra vėlyvas etapas, kurį jis gali prisiminti.

Dabar lipant laiptais dreba kojos, tačiau gydytojai sugebėjo iš "techniškai gyvo žmogaus" paversti jį žmogumi, kuris "gali greitai vartyti Instagram" ir supranta, kur dėti like’us.

Алексей Навальный
© REUTERS / Evgenia Novozhenina

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiu iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Vokietijos kliniką "Šaritė". Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs cheminio karo agentų grupės "Novičiok" medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu cheminių ginklų uždraudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva atsiuntė Berlyno laboratorijos prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Nepaisant to, prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę.Tuo pačiu metu vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminių ginklų uždraudimo organizacija.

Tegai:
sveikata, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Lavrovas apie situaciją su Navalnu: mūsų Vakarų partneriai peržengė visas padorumo ribas
Zacharova pažadėjo sąžiningai reaguoti į sankcijas Rusijai
Vokietija neatmetė, kad ES lyderiai aptars situaciją su Navalnu
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos VSAT pranešė, kad pasienyje su Baltarusija darbas vyksta kaip įprasta

(atnaujinta 15:11 2020.09.19)
Kaip pažymėjo tarnybos atstovas, visi keturi tarptautiniai sienos perėjimo punktai veikia be pokyčių

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Situacija pasienyje su Baltarusija kontrolės punktų susidariusios vilkikų eilės neviršija įprastų, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, praneša TASS.

Pasak Mišučio, tradiciškai iš keturių pasienio punktų su Baltarusija ilgiausia vilkikų eilė yra susidariusi Medininkų pasienio kontrolės punkte, lengvųjų automobilių eilių nėra nei viename.

Jis pabrėžė, kad situacija yra normali, pralaidumas normalus.

Šeštadienį Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susikaupė daugiau nei 270 sunkvežimių. Baltarusijos pusėje padėtis palankesnė.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Vėliau, penktadienį, Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu. Oficialus Baltarusijos valstybės sienos komiteto atstovas Antonas Byčkovskis teigė, kad Baltarusijos valstybės sienos apsauga vykdoma sustiprintos pasienio tarnybos ir sienos kontrolės režimu, naudojant taktinius rezervus.

Tegai:
pasienis, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susikaupė sunkvežimių eilės
Pinigai

Europoje pasiūlyta įvesti minimalų atlyginimą  

(atnaujinta 15:39 2020.09.19)
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat ragino didinti investicijas į technologijas, kad Europa galėtų aktyviau konkuruoti su Kinija ir JAV

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pasiūlė įvesti minimalų atlyginimą ES, nes daugelis neturi pakankamai lėšų pragyventi, rašo "Reuters".

Minimalus atlyginimas Europos šalyse šių metų liepą svyravo nuo 312 eurų per mėnesį Bulgarijoje iki 2142 eurų Liuksemburge. Be to, EK vadovė pateikė planą iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ES bent 55 proc. (palyginti su 1990 metų lygiu).

Ji taip pat ragino didinti investicijas į technologijas, kad Europa galėtų aktyviau konkuruoti su Kinija ir JAV.

2020 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungos šalių ekonomika sumažėjo rekordiškai 14,4 proc. Vasaros viduryje ES šalių vadovai susitarė dėl situacijos gelbėjimo plano, kuriam būtų skiriama 750 milijardų eurų.

Didžioji šių pinigų dalis (500 mlrd.) bus skiriama negrąžinamoms dotacijoms ES šalims, kurias labiausiai paveikė pandemija.

Lietuvoje minimalus darbo užmokestis 2020 metų sausio 1 dienos duomenimis buvo 607 eurai.

Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
© Sputnik /
Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
Tegai:
Europa, atlyginimas, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pareiškimus apie BelAE nepelningumą
Nepaisant ekonomikos sunkumų dėl COVID-19, lietuvių indėliai bankuose sparčiai augo