Kalėjimas, archyvinė nuotrauka

Žmogaus Teisių Teismas: Lietuva pažeidė nuteistųjų iki gyvos galvos teises

45
(atnaujinta 14:28 2017.06.05)
Lietuvos kodeksas draudžia lygtinai paleisti iki gyvos galvos nuteistus kalinius ir pasmerkia juos praleisti likusį gyvenimą izoliacijoje, be galimybės įrodyti savo permainas; teismo teigimu, šitai žemina asmens orumą

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Lietuvoje galiojantis draudimas kada nors sutrumpinti nuteistųjų iki gyvos galvos bausmę pažeidžia jų teises, praneša Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Lietuvoje iki gyvos galvos nuteisti Matijošaitis ir kiti aštuoni asmenys prašė Teismo pripažinti, kad Lietuva pažeidžia Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį.

Draudžiama paleisti lygtinai

Už įvairius sunkius nusikaltimus įkalinti pareiškėjai siekė įrodyti, kad valstybė jiems nesuteikia realios galimybės būti paleistiems anksčiau, net jeigu jie pasitaisytų ir nebekeltų grėsmės visuomenei.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdohanas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas draudžia taikyti lygtinį paleidimą iki gyvos galvos nuteistiems kaliniams.

Vienintelė teisinė galimybė tokiems nuteistiesiems kada nors sutrumpinti savo bausmę yra Prezidento suteikiama malonė.

Įvertinęs Prezidento malonės taikymo tvarką, Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad, nors pati tvarka yra aiški ir nedviprasmė, atsisakant tenkinti nuteistųjų malonės prašymus, nėra privaloma nurodyti konkrečių tokio sprendimo pagrindų.

Nuteistiesiems lieka neaišku, kaip jie turi pasikeisti, kad malonė jiems būtų suteikta. Be to, Prezidento malonės sprendimo negalima skųsti teismui.

Prezidento malonė — išimtis

Teismas įvertino ir tai, kad Prezidento malonė nuteistiesiems iki gyvos galvos praktiškai nėra suteikiama.

Atsižvelgiant į statistiką, iš 35 malonės prašiusių nuteistųjų, ji buvo suteikta tik vienam asmeniui, todėl teismas pripažino, jog pareiškėjų argumentai, kad šis atvejis tebuvo išimtinis, turi pagrindo.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nuteistųjų teisė į jų tolesnio įkalinimo peržiūrą apima realų aktualios informacijos įvertinimą, ar jų tolesnis kalinimas yra pateisinamas penologiniais pagrindais. Be to, nuteistasis turi žinoti, ką privalo padaryti ir kaip pasikeisti, kad būtų svarstoma jį paleisti anksčiau laiko.

Teisė į viltį

Anot teismo, įkalintiesiems turi būti paliekama bent menka viltis savo veiksmais įrodyti, jog jie pasikeitė ir pasitaisė. Pasmerkiant juos praleisti likusį gyvenimą izoliacijoje ir nesuteikiant vilties įrodyti savo permainas, žeminamas žmogaus orumas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybė jokios teisinės reformos šiuo klausimu kol kas neplanuoja. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija vieningai pripažino, jog Lietuva pažeidžia Konvencijos 3 straipsnį.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas dalyvavo byloje kaip trečioji šalis, palaikiusi pareiškėjų poziciją. Institutui atstovavusio teisininko Liutkevičiaus teigimu, paprasčiausias būdas įgyvendinti teismo sprendimą būtų panaikinti draudimą lygtinai paleisti nuteistuosius iki gyvos galvos.

45
Tegai:
nuteistieji iki gyvos galvos, žmogaus teisės, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Lietuva
Dar šia tema
Michailovas prašo sustabdyti nuosprendžio vykdymą
Sausio 19-oji

Kokia šiandien diena: sausio 19-osios šventės

(atnaujinta 21:06 2021.01.18)
Šią dieną 1736 metais gimė Didžiosios Britanijos inžinierius, pirmojo praktinio garo variklio išradėjas Džeimsas Vatas

Sausio 19 yra 19-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 346 dienos.

2021 metų sausio 18 dieną saulė saulė teka 08:30, leidžiasi 16:29, dienos ilgis — 7 val. 59 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Kanutas, Marijus, Morta, Raivedys, Gedvilė, Marius.

Sausio 19-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė Leonas Rogalskis, lituanistikoje reiškęsis lenkų istorikas. Mirė 1878 m.

1923 metais Šilutėje Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas priėmė deklaraciją, kad Klaipėdos kraštas yra prijungiamas prie Lietuvos.

1931 metais gimė vertėjas Vytautas Martišius.

1944 metais Kretingoje gimė žymus teatro, televizijos ir kino aktorius Gediminas Girdvainis.

1980 metais Klaipėdoje gimė buvęs krepšininkas Arvydas Macijauskas.

2000 metais Lietuva panaikino vizų režimą San Marino Respublikai bei Andoros ir Monako Kunigaikštystėms.

2010 metais eidamas 49-us metus, po sunkios ligos mirė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Saulius Pečiulis.

Sausio 19-oji pasaulio istorijoje

1736 metais gimė Didžiosios Britanijos inžinierius, pirmojo praktinio garo variklio išradėjas Džeimsas Vatas. Jo sukurtos garo mašinos buvo pradėtos naudoti medvilnės verpyklose (1787 m.).

1808 metais Luisas Napoleonas pasirašė pirmąjį aviacijos įstatymą Olandijoje.

1921 metais Kosta Rika, Gvatemala, Honduras, El Salvadoras pasirašė taikos ir santarvės paktą.

1938 metais generolo Fransisko Franko karo aviacija bombardavo Ispanijos Valensijos ir Barselonos miestus: žuvo 700 žmonių.

1960 metais JAV ir Japonija pasirašė savitarpio saugumo sutartį.

1974 metais penki rusai, įskaitant aukštą diplomatą bei du SSRS ambasados darbuotojus, apkaltinus šnipinėjimu, išsiųsti iš Kinijos.

1989 metais SSRS paskelbė apie vienašališką vidutinio nuotolių branduolinių raketų išgabenimą iš Europos.

1990 metais Vašingtono (JAV) miesto merui Merionui Bariui pateikti kaltinimai kokaino byloje.

1997 metais prisaikdintas naujasis Bulgarijos prezidentas Petaras Stojanovas.

2011 metais ortodoksų pasauliui minint Jėzaus Kristaus krikšto dieną buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tris kartus paniro į Jordano upės vandenis. Tai įvyko netoli tos vietos, kur maždaug prieš du tūkstančius metų krikštijosi Jėzus Kristus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vakcinacija

Lietuva pateko į penketuką tarp geriausių ES šalių pagal skiepijimą nuo COVID-19

(atnaujinta 20:34 2021.01.18)
Tyrimo metu analitikai apskaičiavo kiekvienos valstybės rodiklį, palygindami vakcinos dozių skaičių 100 gyventojų

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuva užima penktą vietą tarp Europos Sąjungos šalių pagal gyventojų skiepijimo lygį, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba, remdamasi analitinio centro "Politico" duomenimis.

Rodiklis buvo apskaičiuotas palyginus vakcinų skaičių 100 šalies gyventojų. Kadangi ES nėra centralizuotos keitimosi duomenimis apie skiepijimą duomenų sistemos, analizė pateikiama kaip naujausia oficialių nacionalinių institucijų atnaujinimo data.

Lietuvoje skiepijimo rodiklis yra 1,72; buvo paskiepyti 46 924 žmonės. Informacija buvo pateikta sausio 16 dieną.

Trys lyderiai yra Didžioji Britanija (6,34), Danija (2,88) ir Malta (2,15). Estijoje skiepijimo rodiklis siekė 1,37, o Latvijoje — 0,83. Sąrašo pabaigoje yra Bulgarija (0,26).

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios užfiksuota per 167 tūkstančius COVID-19 atvejų, daugiau nei 104 tūkstančiai žmonių pasveiko ir daugiau nei 2,4 tūkstančiai mirė.

Vakcinacija šalyje prasidėjo gruodžio pabaigoje. Pirmiausia skiepai buvo skirti medicinos darbuotojams. Naujausiais duomenimis, nuo viruso paskiepyti 47 498 Lietuvos gyventojai.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, ES, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje beveik perpus sumažėjo naujų COVID-19 atvejų
Lenkija gavo perpus mažiau "Pfizer" vakcinų nei buvo planuota