Spūstys keliuose, archyvinė nuotrauka

Vilniečiai per metus spūstyse praleidžia savaitę

35
(atnaujinta 12:49 2017.06.16)
Statistika rodo, kad vilniečiai aukoja savo sveikatą ir laisvą laiką dėl patogios kelionės automobiliu, tačiau nesuvokia, kad pusę automobilio naudojimo laiko iš tiesų nejuda

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Šiuo metu vienam 18-60 metų vilniečiui tenka 0,87 automobilio, o specialistai prognozuoja, jog po ketverių metų, jau 2021-aisiais, automobilių skaičius Vilniuje susilygins su gyventojų nuo 18 iki 60 metų skaičiumi ir pasieks 290 tūkstančių, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano (VDJP) koordinatorės dr. Kristinos Gaučės teigimu, automobilių skaičiaus augimą mieste labiausiai lemia tai, kad automobilis, vilniečių manymu, yra integrali gyvenimo mieste dalis — esą, be jo niekaip neįmanoma išsiversti, o kai kuriems jis — būtinas socialinio statuso atributas.

"Pagal automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, lenkiame daugelį didžiųjų Europos miestų, o kai kurias sostines, pavyzdžiui, Londoną — daugiau kaip du kartus. Ekonomine prasme automobilis mūsų šalyje yra prieinamas dalykas, jam netaikomi dideli mokesčiai, prie namų yra nemokamos parkavimo vietos, turime didelę pakankamai pigių naudotų automobilių rinką. Tad daugelis vertina automobilio teikiamus privalumus, bet pamiršta įvertinti, kiek laiko praleidžia spūstyse", — sako Gaučė.

Pasak jos, absoliuti dauguma vilniečių neįvertina, kiek iš tiesų per metus sugaišta spūstyse ir dėl automobilio aukoja savo laiką, sveikatą bei pinigus. Faktai, į kuriuos neįsiklausoma, akivaizdūs: skaičiuojama, jog vidutiniškai pusę laiko, kai naudojame automobilį, iš tiesų beveik nejudame.

"Per metus vien spūstyse Vilniaus vairuotojai vidutiniškai praleidžia beveik savaitę. 73% miesto gyventojų kenčia nuo automobilių sukeliamo perteklinio triukšmo, sunaudoja vidutiniškai 1,8 karto daugiau kuro, teršia aplinką ir, deja, tikslo nepasiekia greičiau", — teigia Gaučė.

Miesto savivaldybė jau dabar planuoja kompleksines permainas ir iki 2030 metų numato iš esmės reformuoti vilniečių ir miesto svečių judėjimą sostinėje ir priartinti jį prie vakarietiškų standartų, t.y. dvigubai mažiau kelionių turėtų būti atliekama individualiais automobiliais. Jos bus keičiamos kelionėmis pėsčiomis arba dviračiais, viešuoju transportu.

Penktadalis didmiesčių vairuotojų spūstyse praleidžia ilgiau nei valandą >>

Jau pradėtos formuoti  ir Vakaruose paplitusios Park&Ride, Park&Bike, Park&Go aikštelės, kuriose toliau nuo centro gyvenantys vilniečiai galėtų saugiai palikti savo transporto priemones ir kelionę tęsti jiems patogiausiu būdu.

Vilniaus darnaus judumo planas (VDJP) — strateginio planavimo dokumentas, kurio paskirtis — tenkinti dabarties ir ateities žmonių mobilumo reikmes bei užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę Vilniuje ir jo prieigose. Vilniaus darnaus judumo planu siekiama prisidėti prie gyvenimo mieste bei kelionių kokybės gerinimo, sutrumpinant kelionės trukmę ir ją paverčiant maloniu potyriu, sumažinant neigiamą poveikį aplinkai ir miesto erdvių perkrovą automobiliais.

35
Tegai:
nemokamas parkavimas, spūstis, laisvalaikis, pinigai, parkavimas, vilniečiai, Vilnius
Dar šia tema
Nuo liepos vilniečiai galės nusipirkti talonėlius visiems metams
Vilniečių patogumui pasikeitė pėsčiųjų eismo tvarka
Eurai

Paaškėjo, kurie banknotai yra dažniau padirbinėjami Lietuvoje

(atnaujinta 15:16 2021.01.25)
Pasak Lietuvos banko ekspertų, tokios tendencijos tęsiasi jau ne vienerius metus. Per smulkios ir per stambios kupiūros nėra populiarios sukčių tarpe

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje per metus padirbtų pinigų sumažėjo daugiau nei perpus, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Per 2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų..

Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė pažymėjo, kad зadirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.

ЭSumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena iš jų — karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais", — pasakė ji.

Per 2020 m., ypač IV ketvirtį, sumažėjo ir akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų "filmų pinigų" (angl. Movie money). Apie juos centrinis bankas Lietuvos gyventojus įspėjo praėjusių metų pavasarį.

Daugiausia, kaip ir 2019 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų banknotų, jie atitinkamai sudarė 46 ir 18 proc. visų padirbinių. Mažiausiai aptikta padirbtų 5 ir 200 eurų banknotų.

Euro zonoje vidutiniškai 1 mln. apyvartoje esančių tikrų banknotų tenka 17 padirbtų, Lietuvoje šie skaičiai dar mažesni.

"Taigi tikimybė gauti padirbtą pinigą yra itin maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal "apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite" metodą", — pasakė Vanskevičė.

Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune neribotą laiką keičiami litai į eurus.

Tegai:
padirbti banknotai, Lietuvos bankas, Lietuva
Sausio 26-oji

Kokia šiandien diena: sausio 26 dienos šventės

(atnaujinta 12:36 2021.01.25)
Sausio 26-ąją savo profesinę šventę švenčia muitininkai, o katalikai mini Šv. Timotiejų ir Titą

Sausio 26 yra 26-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienų.

2021 metų sausio 26 dieną saulė teka 08:21, leidžiasi 16:42, dienos ilgis — 08 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dangis, Daugis, Eigilė, Eigintė, Edvilė, Justina (Justė), Justinas (Justas), Paulė, Rima, Rimantas (Rimas), Timotiejus, Titas.

Sausio 26-ąją minima Tarptautinė muitininkų diena.

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.

Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.

Katalikų šalys sausio 26-ąją mini Šv. Timotiejų ir Titą.

Šv. Timotiejus, vyskupas, I–II a. Gimęs pagonio tėvo ir motinos žydės šeimoje. Buvęs apaštalo Pauliaus mokinys (1 Kor 16, 10).

Šv. Titas, vyskupas, lydėjęs apaštalą Paulių į Apaštališkąjį Susirinkimą Jeruzalėje. Apie 63 m. paskirtas Kretos vyskupu.

Sausio 26-oji  Lietuvos istorijoje

1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai — Krokuva, Prūsijai — Varšuva.

1922 metais Lietuvos krašto apsaugos ministras Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar "Pasieniečių diena", švenčiama birželio 29.

1926 metais Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.

1927 metais gimė Vitas Valatka, kraštotyrininkas, muziejininkas, archeologas. Mirė 1977 metais.

1994 metais Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.

2004 metais užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais.

Sausio 26-oji  pasaulio istorijoje

1500 metais ispanų keliautojas Visentė Pinsonas atrado Braziliją.

1837 metais Mičiganas tapo 26-ąja JAV valstija.  

1905 metais Pretorijoje rastas didžiausias pasaulyje — 3106 karatų — deimantas.  

1918 metais gimė Rumunijos komunistinio režimo diktatorius Nikolajė Čaušesku, kuriam 1989 metų pabaigoje buvo įvykdyta mirties bausmė.

1950 metais Indija tapo nepriklausoma Respublika nuo Didžiosios Britanijos.  

1994 metais vienas turtingiausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Silvijus Berluskonis pareiškė, jog žada aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.

1994 metais Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą "Partnerystė taikos labui".

Tegai:
katalikai, šventė, Tarptautinė muitinių diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai