Vilniaus oro uostas, archyvinė  nuotrauka

Vilniaus oro uosto tako rekonstrukciją palankiausiai vertina moterys

31
(atnaujinta 15:34 2017.06.11)
Apklausos duomenimis, apie Vilniaus oro uosto tako rekonstrukciją žino du trečdaliai šalies gyventojų, beveik pusė apklaustųjų, tarp kurių daugiau moterų, rekonstrukciją vertina teigiamai

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Gegužę atliktos apklausos rezultatai parodė, kad žinia apie artėjančią rekonstrukciją jau pasiekė du trečdalius, tai yra 66%, šalies gyventojų; 25% respondentų tikino turintys visą reikiamą informaciją, o dar 41% sakė žinantys faktą, bet ne visas detales, praneša Vilniaus oro uostas.

Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris teigia, jog žinančiųjų apie rekonstrukciją skaičius nuo pirmosios apklausos, atliktos praėjusių metų lapkričio mėnesį, pakilo nuo 57%.

"Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija aktuali tiems Lietuvos gyventojams, kurie liepos-rugpjūčio mėnesiais ketina vykti į užsienį, taip pat tiems, kurie planuoja sugrįžti iš svetur. Visais įmanomais būdais siekiame užkirsti kelią galimiems keliautojų nepatogumams, taigi, pranešti bei detaliai informuoti apie laukiančią rekonstrukciją — ypač svarbus uždavinys", — teigia Voveris. 

Jis taip pat sako, kad, apklausos duomenimis, lietuviai rekonstrukciją vertina teigiamai: 47% respondentų įsitikinę, kad geriau trumpam uždaryti oro uostą ir sutvarkyti jį per vieną kartą; dar 30% sako, kad svarbu užtikrinti skrydžių saugumą. Palankiausiai rekonstrukcijos atžvilgiu nusiteikusios moterys.  

Svarbūs nuvykimo klausimai

Apklausos metu paaiškėjo, kad daugumai keleivių itin aktualios susisiekimo su Kauno oro uostu, į kurį 35 vasaros dienoms bus perkelti skrydžiai iš Vilniaus, galimybės.

Apskritai apie kokias nors susisiekimo su Kauno oro uostu rekonstrukcijos metu galimybes girdėjo beveik pusė šalies gyventojų. Geriausiai jie įsigilino į informaciją apie papildomus tarpmiestinių autobusų reisus bei palankesnį susisiekimą vietiniu viešuoju transportu, taip pat didesnį vietų skaičių automobilių stovėjimo aikštelėse.

Pasak Voverio, Kauno oro uostas intensyviai ruošiasi vasarą padidėsiančiam keleivių srautui, taip pat bendraujama su partneriais dėl įvairesnių susisiekimo su Kaunu galimybių.

"Šalia Kauno oro uosto jau įrengiama papildoma ilgalaikio stovėjimo aikštelė, plečiamas stovėjimo vietų dabartinėse aikštelėse skaičius", — teigia Voveris.

Gilinasi į detales

Atlikus gyventojų apklausą tapo aišku, kad 34% respondentų tiksliai žino rekonstrukcijos pradžios datą. Kad oro uostas bus pradėtas rekonstruoti liepos 14 dieną, žino daugiau moterų nei vyrų, taip pat daugiau jaunimo iki 25-erių metų. Dažniausiai teisingą atsakymą pateikė didžiųjų miestų gyventojai. Pernai tikslų rekonstrukcijos laiką žinojo tik 23% gyventojų.

Lietuviai taip pat žino, kad beveik visi įprastai Vilniaus oro uoste vykdavę skrydžiai rekonstrukcijos metu bus perkelti į Kauną — tai žino 51% respondentų, vadinasi, 6% daugiau nei pernai. Dar 36% mano, kad Kaune vyks didžioji dauguma skrydžių, o maža dalis bus perkelta į Palangos oro uostą. 

Galiausiai, didelė dalis gyventojų tiksliai žino, kodėl Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija yra būtina: 39% respondentų sutiko su nuomone, kad takas seniai rekonstruotas ir yra techniškai susidėvėjęs, todėl artėja prie avarinės būklės. Anksčiau atliktos apklausos metu teisingą atsakymą į šį klausimą pateikė 40% respondentų. 

Tyrimo metu iš viso apklausti 1 007 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. 45% apklaustųjų gyvena Lietuvos didmiesčiuose, o 55% — rajonų centruose bei kaimo vietovėse. Pirmoji apklausa buvo atlikta 2016 metų lapkritį.

31
Tegai:
oro uosto tako rekonstrukcija, apklausa, Vilniaus oro uostas, Vilnius
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (70)
Dar šia tema
Lietuviai pasisako už Vilniaus oro uosto kilimo tako rekonstrukciją
Kodėl Vilniaus oro uostas vasarą 35 dienas nevykdys jokių skrydžių
COVID-19 testas

Prognozuojama, kad pirmadienį bendras COVID-19 atvejų skaičius gali viršyti 10 000

(atnaujinta 20:55 2020.10.22)
Pastaruoju metu sergamumas koronavirusu šalyje didėja. Vyriausybė paskelbė karantiną 12 savivaldybių

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai paskelbė koronaviruso plitimo Lietuvoje prognozę. Jų skaičiavimais, pirmadienį užsikrėtusių skaičius viršys dešimt tūkstančių.

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Ilgalaikės prognozės pagrįstos turimais duomenimis apie kasdienį sergamumą, sveikimą ir mirtingumą bei kitus rodiklius. Šiuo atveju skaičiuojant daroma prielaida, kad suvaržymai prognozuojamu laikotarpiu išliks nepakitę.

Mokslininkai prognozuoja, kad iki spalio 26 dienos nustatytų paros užsikrėtimų skaičius neturėtų viršyti 323. Skaičiuojama, kad iki pirmadienio žmonių, sergančių koronavirusu, skaičius pasieks 5469, o bendras nuo pandemijos pradžios užsikrėtusių žmonių skaičius bus 10 273.

Pastaruoju metu Lietuvoje reguliariai nustatomi nauji koronaviruso atvejų rekordai. Per visą laiką COVID-19 atvejų skaičius viršijo 8,6 tūkst., mirė 125 žmonės.

Trečiadienį vyriausybė nusprendė paskelbti karantiną 12-oje savivaldybių nuo spalio 26 iki lapkričio 9 dienos.

Atsižvelgiant į nepalankią koronaviruso epidemiologinę situaciją, karantiną buvo pasiūlyta įvesti Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Įvardytas paprastas būdas nustatyti asmenį, užsikrėtusį koronavirusu
Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę
Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19
COVID-19 testas

Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19

(atnaujinta 20:51 2020.10.22)
Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno šalies gyventojo indėlis, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tai reiškia, kad būtina laikytis prevencijos priemonių, o susirgus — patiems imtis veiksmų ir informuoti didelę riziką sąlytį turėjusius asmenis, kad jie izoliuotųsi ir informuotų NVSC, o ne laukti specialistų skambučio.

NVSC informuoja, kad šiuo metu vėluoja asmenų, kurių testai koronavirusinei infekcijai nustatyti teigiamai, epidemiologinė diagnostika. Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas.

Kaip elgtis susirgus?

  1. Izoliuotis.
  2. Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą: https://nvsc.lrv.lt/salyti-turejusiu-asmenu-anketa ir lauktų NVSC specialistų skambučio izoliacijoje.
  3. Kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų.
  4. Kai susisieks NVSC specialistas, teikti jo prašomą informaciją.

Kaip elgtis sąlytį turėjusiam asmeniui?

Sąlytį turėjęs asmuo — tai su užsikrėtusiuoju 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus.

Jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam COVID-19 ligai būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 valandas iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.

Didelės rizikos sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kuris:

  • su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą;
  • jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais;
  • buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių.

Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.

Tegai:
koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga papasakojo, kokiu atveju globos įstaigų pacientai bus vežami į ligonines
ULAC vadovas papasakojo apie kraujo grupės ir užsikrėtimo COVID-19 ryšį
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo