Bedarbis, archyvinė nuotrauka

Nuo liepos nedarbo išmokos sieks iki 600 eurų

659
(atnaujinta 11:45 2017.06.19)
Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, nuo liepos 1-osios padidėjusios nedarbo išmokos bus mokamos 9 mėnesius visiems, nepriklausomai nuo darbo stažo

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Nuo liepos 1 dienos didės nedarbo išmokos bei bus mokamos 9 mėnesius visiems, nepriklausomai nuo stažo, pranešė "Sodros" spaudos tarnyba.

Be to, pagal naują tvarką nedarbo išmokos bus mokamos didesniam žmonių skaičiui.

Šiuo metu 9 mėnesius nedarbo išmoka mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą. Likusieji bedarbiai išmokas gauna trumpiau. Nuo liepos 1 dienos nedarbo išmoka, nepriklausomai nuo žmogaus sukaupto stažo, galės būti mokama 9 mėnesius.

Be to, šias išmokas galės gauti daugiau darbo netekusiųjų — nedarbo draudimo išmoka bus skiriama jei iki įsiregistravimo darbo biržoje darbuotojas turės ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių (dabar reikia 18-os per 36 mėnesius).

Didesnės išmokos

Maksimali nedarbo draudimo išmoka didės apie 40%. Ji negalės būti didesnė kaip 75%. Statistikos departamento skelbiamo užpraeito kalendorinio ketvirčio nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir, dabartiniais duomenimis, galės siekti  609,60 eurų.

Kaip bus skaičiojamos nedarbo išmokos

Nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.

Pastovią išmokos dalį sudarytų 30% minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Dabar tai būtų lygu 114 eurų (380 eurų x 30%).

Kintamoji dalis 1-3 išmokos gavimo mėnesį sudarys 50% gavėjo vidutinių mėnesio pajamų, 4-6 mėnesius — 40%, 7-9 mėnesius — 30% Išmokos skaičiavimo formulė:

1-3 mėnesiai — 114 eurų + 50% darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų

4-6 mėnesiai — 114 eurų + 40% darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų

7-9 mėnesiai — 114 eurų + 30% darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų

Apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip 30 mėnesių, praėjusių iki užpraėjusio kalendorinio mėnesio pabaigos nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, vidurkis.

"Eurostat" statistikos duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje yra beveik lygus ES vidurkiu, o bedarbių skaičius siekia 120 tūkstančių šalies gyventojų.

659
Tegai:
nedarbo išmokos, nedarbo lygis, nedarbas, Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra", Lietuva
Dar šia tema
Seimo narė siūlo netaikyti 15% mokesčio bedarbiams
Beveik 170 tūkst lietuvių negauna minimalios algos
Lietuviai emigruoja dėl mažų algų ir augančių kainų
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 26 dienos šventės

(atnaujinta 18:42 2020.11.25)
Nuo lapkričio 26 dienos iki metų galo lieka 35 dienos. Savo vardadienį šiandien švenčia Dobilas, Dobilė, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, Vygantė, Vygintė

Lapkričio 26 yra 330-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 331-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 35 dienos.

2020 metų lapkričio 26 dieną saulė teka 08:07, leidžiasi 16:04, dienos ilgis — 07val. 57min.

Šv. Silvestras

Bažnyčios istorijoje yra du šventieji Silvestro vardu — popiežius Silvestras I, miręs 335 m., ir vienuolyno abatas Silvestras, gyvenęs maždaug 1177-1267 m.

Pirmojo liturginė diena yra lapkričio (XI. 26), o antrojo — gruodžio mėnesį, Naujųjų metų išvakarėse (XII. 31). Iš turimos liaudies tikėjimų medžiagos sunku spręsti, kuriose šalies vietose kuris šių šventųjų labiau gerbtas.

Šiaip ar taip, jie abu buvo tapę Lietuvos merginų tekybos vilčių išpildytojais: tų dienų liaudies tikėjimai, kiek mums šiandien žinoma, siejasi su vedybinės laimės būrimais. Daugiausia šių tikėjimų yra užrašyta Klaipėdos krašte ir Suvalkijoje, mažiau – Rytų Lietuvoje.

Švenčioniškės merginos šv. Silvestro dienos išvakarėse, išbėgusios kieman, apkabindavo kiek pajėgia daugiau tvoros statinių ir skaičiuodavo — pora ar liekas. Jei pora, — greitai ištekės, jei vienas atliko, teks dar bent metus piršlių palūkėti. Suvalkietės šv. Silvestro dienos vakare į vandens sklidiną dubenį įmesdavusios porą angliukų, pirštu juos pasukinėdavusios, žiūrėdavo, ar jie suplauks draugėn. Jei suplaukė, gal Dievas duos dar šią žiemą ištekėti.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dobilas, Dobilė, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, Vygantė, Vygintė.

Ši diena pasaulio istorijoje

1764 metais Prancūzijoje buvo uždraustas Jėzuitų ordinas.

1922 metais Egipte atidarytas karaliaus Tutanchamono kapas.

1939 metais Josifas Stalinas užpuolė Suomiją, pradėdamas 105 dienų trukusį Žiemos karą.

1940 metais pusė milijono žydų buvo patalpinti aptvertame Varšuvos žydų gete.

1941 metais Libanas įgijo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.

1950 metais Kinija pradėjo Korėjos karą.

1976 metais Naujojoje Meksikoje įregistruota tuomet dar mažai žinoma Microsoft kompanija.

2000 metais respublikonų kandidatas Džordžas V. Bušas paskelbė laimėjęs JAV prezidento rinkimus po to, kai jam atiteko 25 lemiami Floridos rinkikų balsai.

2010 metais pilotuojamas kosminis aparatas "Sojuz TMA-19" su Rusijos kosmonautu Fiodoru Jurčichinu ir NASA astronautais — Daglasu Viloku ir Šenonu Volkeriu sėkmingai nusileido Kazachstane, už keliasdešimties kilometrų nuo Arkalyko miesto.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Pasienio punkte, archyvinė nuotrauka

Dokumentų patikrai pasienyje bus pasitelktas dirbtinis intelektas 

(atnaujinta 14:14 2020.11.25)
Sukurtų technologijų bandymai nuo kitų metų pavasario bus atliekami keturių ES valstybių pasienio kontrolės punktuose, esančiuose JK, Lietuvoje, Graikijoje ir Nyderlanduose

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos ir kitų ES šalių pasienyje dokumentų patikrai  bus pasitelktas dirbtinis intelektas, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antradienį VSAT ir Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl pasienio kontrolės specialistų ir mokslininkų bendradarbiavimo bei apsikeitimo duomenimis vystant inovatyvias technologijas.

Jos jau artimiausiu metu leis ne tik Lietuvos, bet ir kitose ES pasienio punktuose padidinti keliautojų patikros patikimumą ir greitį, dirbtinio intelekto pagalba optimizuos dokumentų patikros, atvykimo-išvykimo duomenų atnaujinimą realiu laiku.

"Automatizuota ar pusiau automatizuota dokumentų patikra naudojant vaizdo atpažinimą, kuriai ketiname pasitelkti dirbtinį intelektą, padės veiksmingiau valdyti teisėtą trumpalaikį buvimą, pagerins galimybes nustatyti dokumentų ir tapatybės klastojimo atvejus, palengvins sienos kirtimą sąžiningiems keliautojams, ir, aišku. pareigūnų darbą", — pasakoja Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas.

Žalandausko teigimu, taikant gilius dirbtinius neuroninius tinklus yra pasiekiamas vis tikslesnis automatinis dokumentų, net ir rašytų ranka, nuskaitymas, todėl ateityje automatinė dokumentų analizė bus taikoma vis plačiau. D4FLY projektas yra viena iš tokių dirbtinio intelekto taikymo iniciatyvų.

Pasak Žalandausko, šiuo metu BPTI mokslininkai dirba tobulindami automatizuotos dokumentų patikros prototipą. Jo kūrimo procese, nustatant reikalavimus technologijoms ir jų funkcionalumui, dalyvauja ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistai.

"Mūsų komandos kuriamo prototipo funkcija yra automatiškai atpažinti ir nuskaityti spaudus Šengeno sieną kertančio asmens pase. Taip būtų sutrumpinamas VSAT pareigūno skiriamas laikas ieškant vizų galiojimo laikotarpių neatitikimų ir vertinant buvimo Šengeno erdvėje pažeidimus konkretaus keliautojo maršrute. D4FLY kuriami įrankiai sudarys sistemą, kuria naudodamiesi pasieniečiai galės greitai ir visapusiškai patikrinti dokumentų autentiškumą ir aptikti pažeidimus", — apie Lietuvos tyrėjų kuriamą technologiją pasakoja BPTI vadovas.

Sukurtų technologijų bandymai bus atliekami keturių ES valstybių pasienio kontrolės punktuose, esančiuose Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Graikijoje ir Nyderlanduose. Bandymai Lietuvoje prasidės 2021 metų pavasarį. 

Jų metu sausumos pasienio kontrolės punkte vykdant keliautojų patikrą planuojama testuoti naujas technologijas, padedančias aptikti padirbtus dokumentus ir sienos kirtimo tvarkos pažeidimus. Svarbiausias pirmų pilotinių bandymų tikslas - įvertinti kuriamos sistemos pritaikomumą ir patogumą pasieniečių darbe.

"D4FLY" (Tapatybės ir dokumentų klastojimo nustatymas keliaujant) konsorciumo projektas yra ES mokslo plėtros programos Horizontas 2020 dalis ir yra skirtas technologijų, lengvinančių ir pagreitinančių sienų kirtimo procedūras, kūrimui. Projekte dalyvauja 18 partnerių iš Vokietijos, Nyderlandų, Graikijos, Norvegijos, Suomijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Latvijos, Šveicarijos ir Lietuvos.

Tegai:
ES, Lietuva, dirbtinis intelektas
Dar šia tema
Pasieniečiai Nemune aptiko vaistus ir tuščias jų pakuotes
Pasieniečiai po tiltu aptiko beveik 2 tūkst. kontrabandinių cigarečių