Palangos oro uostas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai skrydžiai nuo šiol jungia Palangą ir Sankt Peterburgą

79
Palangos oro uostas iki rugsėjo vidurio suteikia galimybę pasiekti Rusijos kultūros sostinę oro linijų bendrovės "RusLine" tiesioginiu reisu

VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Šeštadienį, birželio 17 dieną, iš Palangos oro uosto pirmą kartą pakilo lėktuvas į Rusijos kultūros perlu vadinamą Sankt Peterburgą, praneša Palangos miesto savivaldybė.

Iš Lietuvos pajūrio į Rusiją nuo šiol tiesiogiai skraidina oro linijų bendrovė "RusLine". Tiesioginiu reisu Sankt Peterburgą bus galima pasiekti visą vasaros sezoną — iki rugsėjo vidurio.

Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis išreiškė pasidžiaugima tuo, kad kompanija gali keleiviams pasiūlyti dar vieną naują kryptį.

"Sankt Peterburgas — ypatingo grožio miestas, sparčiai populiarėjantis tarp lietuvių. Neabejojame, kad šią vasarą vieną įspūdingiausių Rusijos miestų aplankys daug kultūrinių potyrių ištroškusių turistų", — sakė Gelžinis.

Palangos oro uosto direktorius neabejoja, kad pusantros valandos trunkantis tiesioginis skrydis iš Sankt Peterburgo į Palangą sutrauks dar daugiau turistų į Lietuvos pajūrį ir prisidės prie turizmo plėtros šalyje.

Neringa pristatyta žurnalistams iš Sankt Peterburgo                      

Pirmuoju skrydžiu iš Sankt Peterburgo į Lietuvą atskrido žurnalistai Nikolai Korneev ir Anatoly Urvanov.

Российские журналисты в Неринге
© Photo : Visit Neringa
Žurnalistai iš Rusijos filmuoja reportažą

Savo viešnagės metu jie apsilankė Palangos, Neringos ir Klaipėdos miestuose, kur susipažino su įdomiausiais lankytinais objektais, turistams siūlomomis pramogomis.

Viešėdami Neringoje žurnalistai rengė nuotaikingus ir atraktyvius reportažus nuo Parnidžio kopos apžvalgos aikštelės bei kurėno "Kuršis" denio.

Российские журналисты в Неринге
© Photo : Visit Neringa
Nikolai Korneev ir Anatoly Urvanov kalbina vietinį gyventoją

Palangos oro uostas pradėjo rekordinį vasaros sezoną

Gelžinis taip pat pažymėjo, kad Palangos oro uostui šis sezonas — rekordinis krypčių skaičiumi. 

"Reisu į Sankt Peterburgą pasipildęs Palangos oro uosto žemėlapis šią vasarą — rekordinis. Iš viso iš Palangos keliautojai šiuo metu gali pasiekti 10 miestų — Jungtinėje Karalystėje esančius Londoną ir Glazgą, Ukrainos sostinę Kijevą, Danijos sostinę Kopenhagą, Baltarusijos sostinę Minską, kaimynines sostines Rygą ir Varšuvą, Norvegijos sostinę Oslą bei Rusijos megapolius — Sankt Peterburgą ir Maskvą", — sakė Gelžinis. 

Skrydžius šiomis kryptimis Palangos oro uoste vykdo devynios oro linijų bendrovės — "RusLine", "Ryanair", "Wizz Air", "airBaltic", "LOT", "Norwegian Air Shuttle", "Belavia", "SAS", "Ukraine International Airlines".

Praėjusiais metais Palangos oro uostas pasiekė keleivių aptarnavimo rekordą — per metus čia aptarnauta beveik 233 tūkstančiai keleivių — tai yra 60% daugiau negu 2015 metais. Šis rezultatas neliko nepastebėtas aviacijos rinkoje — Tarptautinė oro uostų taryba "ACI Europe" pripažino Palangos oro uostą vienu sparčiausiai augančių Europoje.

Per pirmuosius penkis 2017 metų mėnesius pajūrio oro uoste aptarnauta beveik 106 tūkstančiai keleivių — 45% daugiau negu pernai tuo pačiu metu.

79
Tegai:
tiesioginiai skrydžiai, Palangos oro uostas, RusLine, Sankt Peterburgas, Palanga
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (74)
Dar šia tema
Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos metu veiks dažnas susisiekimas su Kaunu
Lietuvos oro uostai pirmauja visame Baltijos regione
Lietuvos oro uostai sieks aprėpti skrydžius po visą pasaulį
Gegužės 6-oji

Kokia šiandien diena: gegužės 6-osios šventės

(atnaujinta 15:50 2021.05.05)
Šią dieną 1995 metais 54 valstybių vadovai dalyvavo mišiose Šv. Paulo katedroje Londone, pažymint II pasaulinio karo pabaigos Europoje 50-ąsias metines

Gegužės 6-oji yra 126-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 239 dienos.

Šiandien saulė teka: 05:32, leidžiasi 21:00, dienos ilgumas: 15.28 val.

Vardadienį švenčia Judita, Minvydas, Eidmantė, Liucijus, Benedikta, Benė.

Tarptautinė diena be dietų 

Šią dieną visame pasaulyje skatinama atkreipti visuomenės, ypač jaunimo, dėmesį į psichologines problemas dėl svorio. Jaunimas neretai klaidingai tiki, kad tik liesas žmogus gali būti laimingas. Dėl šios priežasties dažniausiai paauglės serga nervine anoreksija, t.y., badauja, nes bijo sustorėti. Net 5-20 proc. sergančiųjų anoreksija miršta nuo išsekimo.

Kiekvienas turi mylėti save tokį, koks yra. Be abejo, reikia rūpintis savo kūnu – valgyti sveiką, vitaminingą maistą, sportuoti. Tačiau nuolatinės dietos – tikrai ne išeitis.

Lietuvos istorijoje

1387 metais Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės.

1761 metais gimė Stanislovas Bonifacas Jundzilas, kunigas, gamtininkas, filosofijos mokslų daktaras. Mirė 1847 m.

1886 metais gimė prozininkas, publicistas Jonas Vireliūnas (Svyrūnėlis). Mirė 1920 m.

1922 metais gimė rašytojas Jonas Mikelinskas. Jo kūryba 2002 metais buvo įvertinta nacionaline kultūros ir meno premija.

Pasaulio istorijoje

1757 metais Prūsijos karalius Frydrichas II sumušė Romos kariuomenę prie Prahos.

1856 metais gimė Robertas Edvardas Pyris, JAV keliautojas, Arkties tyrinėtojas. Mirė 1920 m.

1882 metais JAV dešimčiai metų uždraudė imigraciją iš Kinijos.

1937 metais sprogus vokiečių dirižabliui "Hindenburg", žuvo visi 36 juo skridę keleiviai.

1941 metais Josifas Stalinas tapo TSRS premjeru.

1976 metais per žemės drebėjimą šiaurės rytų Italijoje žuvo 973 žmonės, daugiau bei 100 tūkst. gyventojų liko be pastogės.

1994 metais Anglijos karalienė Elžbieta II ir Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas iškilmingai atidarė Lamanšo tunelį.

1995 metais 54 valstybių vadovai dalyvavo mišiose Šv. Paulo katedroje Londone, pažymint II pasaulinio karo pabaigos Europoje 50-ąsias metines.

1997 metais Zaire per nuožmius mūšius tarp sukilėlių ir kariuomenės dalinių žuvo maždaug 200 civilių gyventojų ir 100 vyriausybės karių.

1999 metais pirmą kartą per tris pastaruosius šimtmečius įvyko Škotijos parlamento rinkimai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

Lietuvoje masinė gyventojų vakcinacija bus pradėta anksčiau nei planuota

(atnaujinta 18:35 2021.05.05)
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo, keisti vakcinavimo strategiją leido reguliariau ir dažniau gaunami vakcinų kiekiai

VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. Masinė gyventojų vakcinacija Lietuvoje bus pradėta anksčiau nei tikėtasi, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Apie tai jis pranešė spaudos konferencijoje.

"Pripažinsiu, kad pradžioje skaičiavomės, kad tiek pagal vakcinų kiekį, tiek pagal galimybes suspėti, pasirengti, buvo labiau realistiška birželio pradžia, tai, matyt, čia bus viena iš malonesnių išimčių ir mums patiems: panašu, kad visos datos prasidės jau gegužės mėnesį ir tai tikrai yra smagu", — pasakė jis.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo, keisti vakcinavimo strategiją leido reguliariau ir dažniau gaunami vakcinų kiekiai.

Ketvirtadienį tai ministerijos vadovybė ruošiasi aptarti su savivaldybių merais, o vėliau spaudos konferencijoje paskelbti atnaujintą planą dėl masinės gyventojų vakcinacijos. Kai kurios savivaldybės, tarp jų — didieji miestai, jau yra pradėjusios skiepyti gyventojus pagal amžiaus grupes nuo 55-erių, o Vilniuje — nuo 44-erių metų. Pasak Dulkio, tai buvo daroma tariantis su ministerija.

"Visi vakcinavimo centrai, mes turime reguliarius kassavaitinius, su kai kuriais dažniau susitikimus, todėl visas veiksmas vyksta tiktai tiek koordinuojantis, tiek ir daugeliu atvejų su mūsų patarimu, nes kiekvienoje savivaldybėje yra labai skirtinga situacija, taip pat yra labai skirtinga situacija su tuo, kokie yra žmonių pasirinkimai dėl vienos ar kitos vakcinos rūšies, todėl jau dabar matome, kad ir pereisime vis labiau į vieningą sprendinį", — pasakė jis.

Ministras pažymėjo, kad nors dabar šalyje yra daugiau nei 211 tūkstantis nepanaudotų vakcinų, kai kurių jų prireiks pakartotinai skiepyti, todėl jų skaičius nėra toks didelis, kaip atrodo.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nepaisant tam tikrų sušvelninimų, dauguma apribojimų galioja iki vasaros pradžios. Vyriausybės sprendimu leidžiama rengti kultūros centrų mėgėjų meno kolektyvų repeticijas, kai užtikrinamas 20 kv. m. plotas vienam asmeniui ir uždarose erdvėse dalyvauja ne daugiau kaip 10 asmenų, o atvirose erdvėse — ne daugiau kaip 20 asmenų. Ši nuostata įsigalios gegužės 10 dieną.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 252 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,9 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, vakcina, vakcinacija, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Johnson & Johnson vakcina

Lenkija nori išpirkti Danijos "J&J" vakcinas

(atnaujinta 16:57 2021.05.05)
Šiuo metu Lenkijoje naudojamos keturių gamintojų vakcinos — "Pfizer", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson"

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Lenkija nori išpirkti "Johnson & Johnson" vakcinas iš Danijos, Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis rašė Danijos premjerei Mette Frederiksen, pranešė "Polsat" televizijos kanalas.

Anksčiau Danija dėl galimų trombozės atvejų atsisakė naudoti "Johnson & Johnson" ir "AstraZeneca" vakcinas.

"Lenkai teigiamai vertina vakcinavimą, ir vis daugiau mano tautiečių naudojasi vakcinų suteikiama apsauga. Pastarosiomis dienomis gavau informacijos, kad Danija nusprendė atsisakyti "Johnson & Johnson" vakcinos vidaus rinkoje. Jei Danija nuspręs perparduoti dalį savo atsargų, Lenkija yra pasirengusi išpirkti šias vakcinas", — rašoma Moravieckio laiške, kurį cituoja televizijos kanalas.

Šiuo metu Lenkijoje naudojamos keturių gamintojų vakcinos — "Pfizer", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Šalis jau gavo iš viso daugiau nei 12 milijonų vakcinų dozių.

Tegai:
Danija, vakcina, koronavirusas, Lenkija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Jau netrukus šalies gyventojai vaistinėse galės skiepytis nuo COVID-19
COVID-19 Lietuvoje: per parą virš 1200 naujų atvejų ir 15 mirčių