VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Vilniaus universiteto bibliotekoje, knygoje, saugomoje retų spaudinių skyriuje, buvo aptikta moneta — XVI amžiaus vidurio Niurnbergo žalvarinis skaičiavimo žetonas, praneša VU spaudos tarnyba.
Moneta aptikta kanoninės teisės specialisto Graciano kanonų teisės normų rinkinyje Decretum, 1493 metais išspausdintame Venecijoje. Moneta aptikta tarp 146 ir 147 lapų, o ant knygos lapo išlikusios monetos buvimo žymės liudija ją čia buvus ilgą laiką.
Žetonai, metaliniai monetos formos skridinėliai, visoje Europoje nuo XIII amžiaus iki pat XIX amžiaus vidurio buvo skirti įvairiems skaičiavimams.
Tokių žetonų pagalba buvo galima atlikti įprastinius matematinius veiksmus. Paprastai reikėdavo nuo 30 iki 50 skaičiavimo žetonų. Pagrindiniu skaičiavimo žetonų gamybos centru buvo laisvasis Niurnbergas.
Niurnbergo žetonai paplito po visą Europą ir nukonkuravo kitose šalyse gaminamus žetonus. Nuo 1550 iki 1606 metų jie buvo gaminami ir Vilniuje.
VU pranešime pažymima, kad šis radinys parodo regiono prekybos išsivystymą vienu ar kitu laikotarpiu, nes skaičiavimo žetonai daugiausia buvo prekybininkų rankose.
Šių metų pavasaris prasideda pirmadienį. Kovo 1 d. Mėnulis bus fazėje tarp pilnaties ir trečiojo ketvirčio. Ši fazė prasideda iškart po pilnaties ir trunka apie septynias dienas. Kiekvieną dieną Žemės palydovo apšvietimas mažėja.
Fazėje po pilnaties Žemės palydovas matomas vakarinėje dangaus dalyje ir anksti ryte.
Visiško Mėnulio fazių pasikeitimo trukmė, vadinamasis sinodinis mėnuo, yra kintanti dėl Mėnulio orbitos elipsiškumo ir svyruoja nuo 29,25 iki 29,83 Žemės parų. Vidutiniškai šis laikotarpis yra 29,53 paros. Sinodinio mėnesio metu vyksta aštuonių Mėnulio fazių ciklas.
Jaunaties data 2021 metų kovą — kovo 13 d., šeštadienis.
Pilnaties data 2021 metų kovą — kovo 28 d., sekmadienis.
Pilnatis įvyks 20:50 Svarstyklių zodiako žvaigždyne. Šiemet pilnatis kovo 28 dieną bus pirmoji po pavasario lygiadienio, kuris įvyks kovo 20 d. Be to, Vakaruose šiemet pirmoji pavasario pilnatis kovo mėnesį vadinama Velykų pilnatimi — ji įvyks prieš Velykas balandžio 4 d. Mėnulio pilnatis kovą iki pavasario lygiadienio vadinama Pasnininkine, nes vyksta Gavėnios metu.
Žvaigždžių lietaus kalendorius 2021: kada ir kaip stebėti >>
Taip pat pagal vakarietišką tradiciją Mėnulio pilnatis kovą bus vadinama "Kirminų mėnuliu" (angl. "Worm Moon") pagal senas žemės ūkio tradicijas. Remiantis senosiomis Šiaurės Amerikos čiabuvių idėjomis, kiekvienai pilnačiai turėjo būti priskirtas pavadinimas, atspindintis konkretaus mėnulio mėnesio įvykius.
Toks mėnulio pilnaties pavadinimas kovą kilo dėl to, kad kai kuriuose Europos ir Šiaurės Amerikos regionuose dirvožemis taip sušilo, kad jame pasirodė kirminai. Taip pat tuo metu grįžo ir migruojantys paukščiai, ypač strazdai, o tai buvo tikras pavasario atėjimo ženklas.
Skirtinguose Šiaurės Amerikos regionuose yra ir kitų kovo mėnulio pilnaties pavadinimų — "Erelio mėnulis", "Žąsų mėnulis", "Cukrinis mėnulis", "Vėjuotas mėnulis". Visi pavadinimai vienaip ar kitaip susiję su perėjimu nuo žiemos prie pavasario ir gamtos pokyčiais.
Šių metų astronominiai reiškiniai: supermėnulis, užtemimai, meteorų lietus >>
VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įvardijo sąlygą dėl išvykimo iš Lietuvos nesibaigus izoliacijos terminui, teigiama centro pranešime.
Pabrėžiama, kad išvykti iš Lietuvos, nesibaigus izoliavimo terminui leidžiama asmenims, kurie gyvena ar dirba užsienyje, tuo pačiu vykstant sveikatos priežiūros tikslais (tik grįžusiems iš užsienio), ne vėliau kaip prieš 24 val. pateikus šį pranešimą.
Taip par pažymima, kad pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus, ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, išvykstant iš Lietuvos informuoti NVSC nereikia.
VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Turkija ketina pristatyti nepilotuojamą erdvėlaivį į mėnulį 2023 metais naudodama šalyje kuriamą hibridinę raketą, sakė respublikos pramonės ir technologijų ministras Mustafa Varankas, praneša RIA Novosti.
Turkijos lyderis Tajipas Erdoganas vasario 9 dieną pristatė nacionalinę kosmoso programą. Jis pasiūlė išsiųsti pirmąjį šalies pilietį į kosmosą, pastatyti savo kosminį uostą ir nusileisti desantininką į mėnulį 2023 metų pabaigoje. Vėliau Varankas teigė, kad Ankara vedė derybas su daugeliu šalių, įskaitant Rusiją, dėl bendradarbiavimo kosmose.
"Misiją į mėnulį planuojama įgyvendinti dviem etapais — 2023 ir 2028 metais. 2023 metais ketiname pasiekti mėnulį naudojant savo technologijas. Pirmajame projekto etape sunkiai nusileisime mėnulyje. Pirmasis paleidimas bus vykdomas bendradarbiaujant su tarptautinėmis kompanijomis. Tačiau mūsų erdvėlaiviai bus pristatyti į Mėnulį, paleidžiant mūsų unikalią nacionalinę raketą į žemos žemės orbitą", — apsilankydamas kosminių projektų bendrovėje "Delta V" sakė jis.
Anot jo, Turkijos kosmoso programa siekiama, kad šalis patektų į "aukščiausią kosmoso sektoriaus lygą". Varankas pridūrė, kad "Delta V" sukūrė unikalią hibridinių variklių technologiją, kuri yra svarbi misijos į mėnulį dalis.