Kaunas, archyvinė nuotrauka

Kauno žydų žudynės "Lietuvos partizanų" rankomis

418
(atnaujinta 13:09 2017.06.27)
Šiomis birželio dienomis 1941 metais prasidėjo Kauno žydų žudynės, kurių dalyviai naikino ortodoksų žydus, degino jų knygas ir Toros ritinius

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Kai 1941 metų birželio 22 dieną Vokietija puolė Sovietų Sąjungą, Lietuvoje prasidėjo nacionalinis sukilimas prieš sovietų valdžią, jau kitą dieną Lietuvių aktyvistų frontas perėmė kontrolę Kaune.

Vokiečiai įėjo į Kauną 1941 metų birželio 24 dieną. Netrukus čia atvyko Lietuvos nacionalistinio pogrindžio aktyvistas Algirdas Klimaitis. Jis sukūrė sukarintą formuotę, kurią sudarė apie 600 žmonių, ir birželio 25 —osios naktį Lietuvos antisovietiniai "partizanai" surengė kruvinas žudynes Kauno priemiestyje, Vilijampolėje (Slobodkoje).

Jad Vašem (oficialus Izraelio memorialas Holokausto aukoms atminti) duomenimis, buvo nužudyta ne mažiau kaip 800 žmonių.

Kolaboracionistai sugriebė žydus ir išsiuntė juos į 7-ąjį Kauno tvirtovės fortą, kur buvo surinkta apie 7 tūkstančius žmonių, įskaitant moteris ir vaikus.

Žudynių pretekstu tapo "žydų komunistų" gaudynės, tačiau dauguma aukų nebuvo nei komunistai, nei tie, kas bendradarbiavo su sovietų valdžia. Tai buvo religingi žydai.

Во время убийств
© CC0
Žydų žudynės

Po dviejų dienų, birželio 27 dieną, Kaune įvyko antras užpuolimas  prieškarinio kooperatyvo "Lietūkis" garaže.

Vieno iš liudininkų pasakojimas:

"Didelio kiemo kairėje pusėje buvo grupė vyrų nuo 30 iki 50 metų amžiaus. Jų ten buvo 45-50 žmonių. Šituos žmones ten atvarė kai kurie civiliai. Šie civiliai buvo ginkluoti šautuvais ir dėvėjo raiščius ant rankų…

Jaunas vyras (jis buvo lietuvis) maždaug 16 metų amžiaus, su atraitytomis rankovėmis, buvo apsiginklavęs metalo laužu. Prie jo privesdavo asmenis iš šalia stovinčios žmonių grupės, ir jis vienu ar keliais smūgiais per galvą juos nužudydavo. Taigi, mažiau nei per valandą jis nužudė visus 45-50 žmonių…".

Kolaboracionistai surengė kelių dešimčių žmonių viešuosius kankinimus ir nužudymą — aukoms į gerklę buvo įdėtos vandens žarnos ir dėl vandens slėgio žmonės buvo sutraukyti į dalis.

Žydų žudynės išplito ir į kitus Kauno rajonus. Iš viso per laikotarpį nuo birželio 27 dienos iki 30 dienos "Lietuvos partizanai" nužudė 2,3 tūkstančio žydų.

Один из самых активных участников резни
© CC0 / A Lithuanian perpetrator
Vienas iš aktyviausių žudynių dalyvių

Kauno žydų likimas

Prieš karą Kaune gyveno apie 40 tūkstančių žydų. Per šešias savaites, nacių kariams įžengus į Lietuvos teritoriją, buvo nužudyta 10 tūkstančių žydų — vyrų, moterų ir vaikų.

Po to, kai 1941 metų rugpjūčio 1 dieną vokiečiai patvirtino "Nuostatus apie žydus", per vieną mėnesį tie turėjo persikelti į getą.

Rugpjūčio pabaigoje Kauno gete prievarta buvo apgyvendinti apie 30 tūkstančių žydų. Per dešimt savaičių 3 tūkstančiai žydų buvo nužudyti.

Nuo 1941 metų lapkričio iki 1943 metų spalio gete prasidėjo "ramus" laikotarpis. Egzekucijos buvo tebevykdamos, tačiau ne tokiu mastu. Buvo organizuotas dirbtuvių tinklas pagyvenusiems žmonėms, moterims ir vaikams, kur dirbo iki 6,5 ​​tūkstančio žmonių. Jie visi tikėjosi, kad padarę Vokietijos kariuomenei naudą, jie liks gyvi.

1943 metų birželio 21 dienos Himmlerio įsakymu visi Ostlando getai buvo likviduoti, o jų vietoje buvo sukurtos koncentracijos stovyklos. 1943 metų rugsėjį-spalį Kauno gete kontrolę perėmė SS ir čia pradėta atvežti žydus iš visų netoli esančių getų.

Vyksta masinis kalinių sunaikinimas, kuris tęsiasi iki 1944 metų liepos. 1944 metų spalio 26 dieną apie 2,7 tūkstančio žydų buvo išsiųsti į priverstinio darbo stovyklas Estijoje, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės buvo išsiųsti į Aušvicą.

Vos prieš kelias savaites iki Raudonosios Armijos atvykimo, naciai ėmė naikinti koncentracijos stovyklas granatomis ir ugnimi, dėl to žuvo apie 2 tūkstančius žmonių, kurie bandė pasprukti iš degančios stovyklos.

Raudonoji Armija įžengė į Kauną 1944 metų rugpjūčio 1 dieną. Iš visų Kauno žydų gyventojų liko gyvi šiek tiek daugiau nei 2 tūkstančiai žmonių.

418
Tegai:
Toros ritinys, Kauno pogromas, "Lietuvos partizanai", žydai, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (247)
Dar šia tema
Atmintis širdyje ir akmenyje: Didysis Tėvynės karas Lietuvoje
Lietuvos vardas Didžiosios Pergalės prieš fašizmą istorijoje
Holokaustas Lietuvoje: Gyvųjų maršas žuvusiųjų garbei
Nauja irklavimo bazė Kaune, nuotrauka iš įvykio vietos

Kaunas atidaro naują irklavimo bazę: vyks nemokomas koncertas ant vandens

(atnaujinta 19:24 2020.07.08)
Ketvirtadienį kauniečiai kviečiami iš arčiau apžvelgti naująją Kauno sporto mokyklos "Bangpūtys" irklavimo bazę ir atšvęsti jos atidarymą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Kaune, Lampėdžio ežero pakrantėje, atidaroma nauja irklavimo bazė, praneša miesto savivaldybė. 

Lampėdžio ežero pakrantėje per dvejus metus iškilusi nauja, viena moderniausių Europoje Kauno sporto mokyklos "Bangpūtys" irklavimo bazė atvers duris jau liepos 9-ąją, 19 valandą.

Atidarymo koncertas

Atidarymo ceremonija kauniečius pasitiks simboliškai — iš vandens. Žiūrovai koncertą galės stebėti tik atplaukę nuosavu bei nuomotu vandens transportu — valtimis, baidarėmis — ar tingiai besiirstydami po ežerą ant pripučiamo plaukimo rato. Neturint nuosavos valties ar baidarės, pastarąją bus galima išsinuomoti krante. 

Nuo 19 val. publiką pasitiks scenoje virš vandens įsikūręs didžėjus. 20 val. prasidės iškilminga atidarymo ceremonija simboliškai pakeliant naujutėlaičio elingo vartus.

Гребная база в Каунасе
Nauja irklavimo bazė Kaune

Šventinį vakarą vainikuos ir per Lampėdžio ežerą nuvilnys Monikos Pundziūtės-Moniqué su grupe gyvai atliekamos dainos. Koncertas ant vandens kauniečiams ir visiems miesto svečiams nemokamas.

Kauno miestas į naujo vandens sporto centro statybas investavo 3 mln. eurų. Vyriausybės finansavimas siekia 2 mln. eurų ir bus panaudotas likusiam itin svarbiam darbui — irklavimo trasos gilinimui, kad 2 km ilgio tiesioji atitiktų pačius aukščiausius standartus.

Tegai:
nemokamas koncertas, koncertas, Kaunas
Dar šia tema
Kaune Marių ir Palemono gatvių geležinkelio pervažą pakeitė požeminis tunelis
"Kauno energija" mažina šilumos kainą
Ne "viso gero", o "iki pasimatymo" — kauniečiai atsisveikino su Šarūnu Jasikevičiumi
Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 9-osios šventės

(atnaujinta 19:20 2020.07.08)
Šiandien, liepos 9 dieną, savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika

Liepos 9 yra 190-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. O kadangi 2020-ieji yra keliamieji metai, liepos 9-oji yra 191-a metų diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 175 dienos.

Ši diena istorijoje

1384 metų liepos 9 dieną Vytautas susitaikė su Jogaila, sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžęs į Lietuvą atgavo dalį savo tėvonijos. Tiesa, po penkerių metų jis vėl bėgo pas kryžiuočius, vėl buvo pakrikštytas, o vėliau vėl juos išdavė.

1988 metais šią dieną Vilniaus Vingio parke vyko daugiatūkstantinis Sąjūdžio mitingas, kuriame buvo pasitikti 19-osios TSKP konferencijos delegatai.

2002 metais prezidentas Valdas Adamkus už indėlį į tarptautinio dialogo bei taikos plėtrą apdovanotas Rusijos visuomeninio fondo apdovanojimu — šv. Apaštalo Andriejaus žvaigžde. O po septynerių metų, 2009 metais, teatro ir kino aktorius Donatas Banionis ir dirigentas, profesorius Saulius Sondeckis apdovanoti Rusijos Garbės ordinais.

Katalikai šią dieną mini Šv. Augustiną Džao Žongą, kunigą, ir jo draugus — Kinijos kankinius. Popiežius Jonas Paulius II juos kanonizavo 2000 metų spalio 1 dieną.

Šią dieną savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai