Lietuvos Resoublikos pasai, archyvinė nuotrauka

Seimas: dėl dvigubos pilietybės išimčių kreipiamės į Konstitucinį Teismą

76
(atnaujinta 11:08 2017.06.28)
Seimas siekia leisti iš Lietuvos į kitas valstybes išvykusiems Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę, kad jie galėtų išsaugoti ryšius su Lietuva

VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Už šį Seimo nutarimą balsavo 100 Seimo narių, prieš — 4, susilaikė 7 parlamentarai.

Priimtu nutarimu siekiama išsiaiškinti, ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, suteikiama galimybė Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad Lietuvos piliečiai, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dienos išvykę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Kreipimusi taip pat siekiama išsiaiškinti, ar sąlyginai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turinčių Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos šalies pilietybę, skaičius (22 913) neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad "dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti — išimtiniai".

Konstitucinio Teismo klausiama, ar toks sąlyginai didelis dvigubą pilietybę jau turinčių asmenų skaičius nesuponuoja, kad, laikantis teisinio lygiateisiškumo principo, analogiškas teisinis reglamentavimas turėtų būti taikomas ir kitai išvykusiųjų kategorijai — tiems Lietuvos piliečiams, kurie iš šalies išvyko po 1990 metų kovo 11 dienos, nes vienintelis iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylantis (kiekybinis) kriterijus, pagal kurį šiai kategorijai asmenų nėra suteikiama teisė įgyti dvigubą pilietybę (siekiant, kad "pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys") neatitinka realybėje susiformavusios teisinės praktikos. 

Londonas
© RIA Novosti . Edvinas Mamontovas

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad "Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti — išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys — inter alia reiškia, kad, nepadarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai".

Seimo nutarime pabrėžiama, kad nuo to laiko, kai 1992 metų spalio 25 dieną buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 12 straipsnio nuostata riboja dvigubą pilietybę, ir nuo to laiko, kai Konstitucinis Teismas priėmė 2006 metų lapkričio 13 dieną nutarimą ir 2013 metų kovo 13 dieną sprendimą, aplinkybės iš esmės pasikeitė: Lietuvos Respublika tapo NATO ir ES nare, labai daug Lietuvos Respublikos piliečių iš Lietuvos išvyko gyventi į kitas valstybes ir įgijo kitų valstybių pilietybę; padaugėjo į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių santuokų su kitų valstybių piliečiais ir tokiose santuokose gimę vaikai įgijo ir kitos valstybės pilietybę; iš ES nutarus pasitraukti Jungtinei Karalystei, kurioje daug gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių gali siekti tapti Jungtinės Karalystės piliečiais, o jais tapę netektų Lietuvos pilietybės.  

"Siekiant išsaugoti iš Lietuvos į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių ryšius su Lietuva, būtina jiems leisti būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais", — teigiama dokumente.

Atsakomybės perkėlimas ant kitų pečių

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Žygimantas Pavilionis tokį Seimo daugumos sprendimą pavadino atsakomybės perkėlimu ant kitų, šiuo atveju — Konstitucinio Teismo pečių.

Brexit, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алекс Макнотон

"Kreipimasis į Konstitucinį Teismą iš pirmo žvilgsnio visiškai logiškas — prašoma išaiškinimo, ar Konstitucinio Teismo formuluotė, kad dviguba pilietybė Lietuvos Respublikos piliečiams suteikiama tik tam tikrais išimtiniais atvejais, atitinka realybę. Dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, iš Lietuvos išvykusių iki 1991 metų, tokia išimtis buvo suteikta. Tačiau mūsų kartos žmonėms, kurie patyrė šios šalies reformas ir kurie vis dar nenutraukė savo ryšio su gimtine Lietuva, ši teisė atimama. Todėl Konstitucinio Teismo dar kartą bandysime paklausti, ar nėra diskriminuojama apie 800 tūkstančių iš Lietuvos išvykusių piliečių teisė, kai jų tėvams, seneliams ir litvakams teisė turėti dvigubą pilietybę buvo suteikta. Jei teismas neatsižvelgs į pasikeitusią situaciją, į mūsų narystės ES ir NATO faktą, Seimas vėl turės grįžti prie Pilietybės įstatymo ir svarstyti jo pakeitimus. Jei ir šis išbandymas nepadės, liks trečiasis — rengti referendumą", — šiandien spaudos konferencijoje "Pilietybės išsaugojimas — viskas Lietuvos Respublikos Seimo rankose" sakė Pavilionis.

114 Seimo narių pasirašė įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo.

Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis apgailestavo, kad šiandien Seimas tokiu savo sprendimu politinę atsakomybę permetė kitiems.  

"Konstitucinis Teismas nekonsultuoja, o prižiūri, ar galiojantys įstatymai atitinka Konstituciją. Kai kreipiamasi į Konstitucinį Teismą nepasikeitus jokioms faktinėms aplinkybėms, atsakymas greičiausiai bus toks pats, koks ir buvo. Seimo nariai savo rankose turi didžiulio skaičiaus Lietuvos piliečių likimą. Visos pasaulio lietuvių bendruomenės vardu siūlyčiau atsakingai žiūrėti į šią problemą", — sakė Teišerskis ir pridūrė, kad toks Seimo kreipimasis nebuvo būtinas.

Praeiviai miesto gatvėse. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pasveikino Seimo narių sutarimą pasirašant įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo, tačiau dabar regi besikartojančią istoriją. Vyksta tas pats scenarijus: įstatymo projektas Seime pateiktas, Konstitucinis Teismas jam nepritaria, Prezidentė vetuoja ir dvigubos pilietybės išsaugojimo vilčių mąžta.

"Brexit" jau atkreipė dėmesį į Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių teisių apsaugą. Lietuvos piliečiai gali būti priversti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės dėl ekonominės padėties, šeimų būklės. Negalima kaltinti žmonių, kad jie neva nepatriotiški. Rinktis kitos šalies pilietybę juos verčia gyvenimas, o Lietuva jiems nepadeda. Turime suprasti, kad Lietuva yra globali valstybė", — pažymėjo Asanavičiūtė.

Pasak Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkės, Lietuvai yra per didelė prabanga užkirsti kelią grįžti iš šalies išvykusiems piliečiams ar atimti teisę jiems kaip nors kitaip prisidėti prie Lietuvos vystymosi.

Apibendrindamas spaudos konferenciją, Pavilionis pabrėžė: "Mes priartėjome prie tam tikro skardžio, nuo kurio nukritus bus labai sunku atsikelti. Jei dar šioje šalyje yra atsakomybės, visų susijusių institucijų prašau tuos atsakingus sprendimus priimti".

76
Tegai:
dviguba pilietybė, Konstitucinis Teismas, Seimas, Lietuva
Dar šia tema
Nepriklausomybės laikais emigravę lietuviai galės turėti dvigubą pilietybę
Konservatorius ragina imtis ryžtingų veiksmų lietuvių-emigrantų klausimu
Pasaulio lietuvių bendruomenė iniciavo diskusiją dėl dvigubos pilietybės
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Medicininės kaukės

KT: SAM priimti sprendimai dėl apsaugos priemonių galėjo diskriminuoti privačias įstaigas

(atnaujinta 23:18 2020.07.07)
Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas asmens apsaugos priemonėmis per karantiną aprūpinti tik viešąsias įstaigas galėjo diskriminuoti privačias sveikatos priežiūros įstaigas, pranešė Konkurencijos taryba (KT).

Ji pasiūlė SAM patobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) paskirstomos apsaugos priemonės.

Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip ASPĮ buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną.

2020 metų kovo 16 dieną SAM priimtas privalomas sprendimas numatė, kad tiek viešosios, tiek privačiosios ASPĮ per karantiną privalėjo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir turėjo vykdyti kitus ministerijos nustatytus įpareigojimus, tačiau apsaugos priemonės privačioms klinikoms nebuvo suteiktos.

Institucija nustatė, kad iš valstybės rezervo apsaugos priemonėmis prioritetine tvarka buvo aprūpinamos svarbiausias paslaugas dėl COVID-19 teikiančios įstaigos: penkios pagrindinės stacionarinės ASPĮ su veikimo teritorijoje esančiomis gydymo įstaigomis, penkios greitosios medicinos pagalbos stotys bei karščiavimo klinikos.

Ministerijos prašymu reikiamomis priemonėmis buvo aprūpinta ir privati Baltijos Amerikos klinika, kuri karantino laikotarpiu šalyje teikė sveikatos priežiūros paslaugas reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams bei jų šeimos nariams.

Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба мэрии Москвы

SAM nepateikė duomenų, kad priemonėmis buvo aprūpintos kitos į ją besikreipusios privačios klinikos. Tai galėjo diskriminuoti privačias ASPĮ ir galimai apriboti konkurenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.

"Konkurencijos taryba neginčija aplinkybės, jog viešosios ASPĮ, kurios karantino laikotarpiu buvo labiausiai įtrauktos kovojant su COVID-19, priemonėmis turėjo būti aprūpinamos prioritetine tvarka, tačiau sukurdama įpareigojimus, susijusius su privalomu visų ASPĮ funkcionavimu, SAM turėjo pasirūpinti, kad ir privačioms ASPĮ nepritrūktų priemonių arba neįpareigoti jų veikti, kai visų ASPĮ paslaugų teikimas buvo apribotas", — rašoma Konkurencijos tarybos išvadoje.

Atsižvelgiant į tai, kad karantino paskelbimo laikotarpiu šalyje galiojęs reglamentavimas galėjo daryti neigiamą įtaką sąžiningos konkurencijos užtikrinimui, Konkurencijos taryba rekomendavo tobulinti esamas teisės normas, kad esant panašioms situacijoms tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos būtų proporcingai aprūpinamos priemonėmis ir galėtų tinkamai vykdyti turimus įsipareigojimus.

Nesant tokios galimybės, tais atvejais, kai dėl padėties šalyje yra apribotas ASPĮ paslaugų teikimas, ministerijai pasiūlyta nenustatyti privačioms gydymo įstaigoms pareigų, susijusių su privalomu jų funkcionavimu.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Konkurencijos taryba (KT)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekamas "kokteilio" iš antikūnų prieš COVID-19 testas
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos
COVID-19

PSO pranešė, kad koronaviruso pandemija dar nepasiekė piko

(atnaujinta 23:21 2020.07.07)
Per praėjusį savaitgalį Pasaulio sveikatos organizacija užfiksavo daugiau nei 400 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas paskelbė, kad koronaviruso plitimas pasaulyje paspartėjo.

"Protrūkis įsibėgėja ir mes aiškiai nepasiekėme pandemijos piko", — cituoja jį RIA Novosti.

Per praėjusį savaitgalį PSO užfiksavo daugiau nei 400 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų.

Tuo tarpu Ghebreyesusas pabrėžė, kad infekcijos aukų skaičius "išsilygino visame pasaulyje" ir daugeliui šalių pavyko sumažinti mirtingumą nuo koronaviruso. Tačiau kai kuriuose valstybėse šis rodiklis ir toliau auga.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Naujausiais duomenimis, koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje viršijo 11,5 milijono žmonių, daugiau nei 535 tūkstančiai iš jų mirė.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Koronavirusas vėl puola: PSO susidomėjo Rusijos skiepais nuo COVID-19
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos