Šukšlių bakas, archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministras: "šiukšlynų milijonierius" patikrins prokuratūra

38
(atnaujinta 15:27 2017.06.28)
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko prašymu Generalinė prokuratūra tyrinės vietinėje žiniasklaidoje paminėtus "šiukšlynų milijonierius"

VILNIUS, birželio 28 — Sputnik. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, reaguodamas į portalo "15min" pradėtą straipsnių ciklą "Šiukšlynų milijonieriai", kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė ištirti juose paskelbtus faktus bei įvertinti, ar plėtojant mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių (MBA) projektus nebuvo įvykdyta galimai nusikalstama veika, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba

"Viešojoje erdvėje paskelbti faktai verčia ypatingai susirūpinti. Jeigu valstybei buvo padaryta žalos, ir galimai didelės žalos, kaltininkai turi būti įvardinti ir nubausti. Dėl "šiukšlynų milijonierių" savo žodį turi tarti Temidė", — sako Kęstutis Navickas. 

Ministras pavedė Aplinkos projektų valdymo agentūrai patikrinti visus su MBA įrenginių plėtra susijusius projektus, ar laikomasi numatytų finansavimo sąlygų, ir nurodė regioniniams Aplinkos apsaugos departamentams skirti papildomai dėmesio aplinkosauginei atliekų apdorojimo įrenginių kontrolei užtikrinti. 

Statyti MBA įrenginius planuota 2007-2013 metų laikotarpiu, visi projektai patvirtinti 2010 metais. Šių projektų pagrindinis tikslas — iš mišraus atliekų srauto atskirti ir apdoroti biologiškai skaidžią jų dalį. 

Šiuo metu šalyje veikia 10 tokių įrenginių, tačiau dauguma jų neišnaudoja turimų pajėgumų ir neatneša naudos, kurios tikėjosi projektus užsakiusios šalies savivaldybės. Visiems 10 MBA projektų buvo skirta ES parama, siekusi nuo 77% iki 85% jų vertės. Likusias lėšas sudarė regioninių atliekų tvarkymo centrų investicijos. 

Atliekų rūšiavimo gamyklos Lietuvoje buvo pastatytos, siekiant smarkiai sumažinti atliekų, keliaujančių į sąvartyną, kiekį. Tačiau realybėje atliekų kiekis nemažėja. Be to, nemaža dalis atliekų, vidutiniškai 31%, iš gamyklų keliauja tiesiai į sąvartyną, nes netinka perdirbimui.

38
Tegai:
"šiukšlynų milijonieriai", žiniasklaida, Generalinė prokuratūra, Aplinkos ministerija, Kęstutis Navickas, Lietuva
Dar šia tema
Tik 10% lietuvių nerūpi atliekų rūšiavimas
Vasara — poilsis ir ... šiukšlės miškuose
Lietuvoje atsiras daugiau konteinerių atliekoms rūšiuoti
Pasienietis

Automobilio slėptuvėse pasieniečiai aptiko beveik tūkstantį pakelių cigarečių

(atnaujinta 15:09 2020.09.29)
Už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką vyrui gresia iki 6000 eurų bauda

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Iš Dieveniškių kilpos važiavusiame automobilyje pasieniečiai aptiko įrengtas slėptuves, kuriose buvo tūkstantis pakelių baltarusiškų cigarečių, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pirmadienį VSAT pareigūnai Šalčininkų rajono Širvių kaimo prieigose, kelyje Dieveniškės–Šalčininkai, tikrino 22 metų Šalčininkų rajono gyventojo ir jo vairuoto automobilio "Audi A6" dokumentus.

Vairuotojas pasieniečiams pateikė tvarkingus asmens bei transporto priemonės dokumentus. Vis dėlto "Audi A6" pasieniečiams pasirodė įtartinas, todėl buvo atlikta išsami apžiūra.

Nustatyta, kad mašinos dugne ir kėbulo konstrukcijose yra įrengtos slėptuvės. Iš jų pasieniečiai ištraukė 998 pakelius cigarečių "NZ Gold" su Baltarusijos banderolėmis.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką vairuotojui pradėta administracinės bylos teisena. Už tokį pažeidimą vyrui gresia bauda nuo 5200 iki 6000 eurų.

Tegai:
baltarusiškos cigaretės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
VSAT pareigūnai patruliuoja prie ES išorės sienos — video
Iš Baltarusijos atvykusiame traukinyje buvo paslėpta apie 23 tūkst pakelių cigarečių
Pasieniečiai sulaikė į šalį gabentus du visureigius, ieškotus Nyderlandų teisėsaugos
Rankos paspaudimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Prancūzija pasirašė memorandumą dėl šalių finansinio bendradarbiavimo

(atnaujinta 16:29 2020.09.29)
Šalys skatins inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministras Žanas-Yvas le Drianas (Jean Yves Le Drian) pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų srityse.

Министр финансов Вилиюс Шапока и Министр иностранных дел и международного сотрудничества Франции Жан-Ив Ле Дриан
Finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministras Žanas-Yvas le Drianas

Apie tai praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Būtina išnaudoti Lietuvos ir Prancūzijos ekonominio bendradarbiavimo potencialą finansinių technologijų srityse. Šis memorandumas — tai ženklas, kad Lietuva ir Prancūzija skatina inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose ir abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą", — sako Šapoka.

Memorandumu Lietuva ir Prancūzija siekia paspartinti privataus kapitalo srautų nukreipimą į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Šalys susitaria plėsti bendradarbiavimą, siekdamos skatinti inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir kitas inovatyvias technologijas.

Abi šalys remia ES tvarių finansų darbotvarkę ir siekia aktyviai dalintis gerąja patirtimi tam, kad pokrizinis ES ekonomikos augimas integruotų klimato kaitos rizikos valdymą, o finansiniai ištekliai būtų sutelkti ES perėjimui prie tvarios ekonomikos modelio.

Lietuva ir Prancūzija išreiškė pasirengimą bendradarbiauti, plėtodamos inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose, palaikydamos abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą ir skatindamos šias įmones teikti finansų paslaugas visoje bendrojoje rinkoje. Kartu bus skiriama daug dėmesio su finansinių technologijų plėtra susijusių rizikų valdymui, ypač kibernetiniam saugumui, taip pat pinigų plovimo, terorizmo finansavimo rizikų valdymui.

Lietuva ir Prancūzija daug dėmesio skirs finansų sektoriaus priežiūros priemonių skaitmeninimui ir teisės aktų pakeitimų, kurie leistų bendrojoje rinkoje taikyti saugius ir inovatyvius sprendimus finansinių technologijų srityje, inicijavimui.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva
Vilnius

Istorikas paaiškino, kodėl Lietuva neturi teisės pareikšti apie jos "okupaciją"

(atnaujinta 16:54 2020.09.29)
Lietuva nepareiškė, kad TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis yra negaliojanti ir kad sovietų veiksmai jai prieštarauja

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Iki TSRS žlugimo Lietuva nenutraukė TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties, todėl teisiškai neteisinga kalbėti nei apie tuometinę jos okupaciją, nei apie pakartotinę okupaciją 1991 metų sausį, pareiškė Istorinės atminties fondo direktorius Aleksandras Diukovas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Pirmadienį jis kalbėjo naujienų agentūroje MIA "Rossija segodnia" dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų rinkinys apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis", kurį išleido Istorinės atminties fondas, virtualiame pristatyme. Leidinys, kurio išleidimas sutapo su Baltijos šalių įstojimo į TSRS sudėtį 80-mečiu, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Į rinkinį pateko išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma išleidžiama pirmą kartą.

Pristatymo metu TSRS buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, nuteisto už akių Lietuvoje pagal "Sausio 13-osios bylą", advokatas iš Lietuvos Ryšardas Burda paklausė, kaip naujų istorinių dokumentų skelbimo fone žiūrėti į dabartinius Vilniaus pareiškimus apie Sovietų Sąjungos reokupaciją 1991 metų sausį, kuria grindžiamas visas procesas šioje byloje.

Pasak Diukovo, neteisėta kalbėti apie tariamą 1940 metų Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje dėl vienos paprastos priežasties.

"Papildomo sovietų karių kontingento įvedimas 1940 metų birželį buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusią 1939 metų TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį. Lietuva sutarties nenutraukė. Lietuva nepaskelbė, kad ši sutartis yra negaliojanti ir kad sovietų veiksmai jai prieštarauja", — pasakė Diukovas.

Šis dokumentas toliau veikė net įvedus sovietų kariuomenę į Lietuvos teritoriją, dėl to tezė, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, netenka teisinės prasmės, pabrėžė istorikas.

Башня Гедеминаса, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kalbėdamas apie 1990-ųjų pradžios įvykius, Diukovas priminė, kad 1990-ųjų viduryje Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR aukščiausios tarybos pareiškė, jog sutartys, kurias šios šalys sudarė su Sovietų Sąjunga iki 1939-ųjų rudens, o būtent prieš sutartis su Maskva dėl savitarpio pagalbos, yra negaliojančios.

"Tai yra, 1990 metais Aukščiausios šių šalių tarybos pripažino, kad šios sutartys ir toliau veikia. Ir, daugelio Vakarų teisininkų manymu... šios sutartys toliau veikė iki 1994 metų, tai yra iki galutinio sovietų kariuomenės išvedimo iš Baltijos šalių teritorijos", — pridūrė Diukovas.

Pasak jo, jei šios sutartys buvo pripažintos 1990 metais ir toliau veikė iki 1994 metų, "apie jokią pakartotinę okupaciją negali būti nė kalbos".

Procesą apie 1991 metų sausio įvykius Diukovas pavadino ne teismu, o tiesiog "šališku teismu". Lietuvos teismas ignoruoja didžiulį sovietinio tyrimo dokumentų rinkinį, kuris aiškiai rodo, kad bent dalis žmonių 1991 metų sausio 13 dieną "žuvo toli ne nuo sovietų karių rankų", — pridūrė jis.

"Tai yra faktai, kuriuos, deja, ignoruoja Lietuvos teisingumas. Tiesą sakant, galima sakyti, kad Lietuvos teisėjai, Lietuvos teisėsaugos institucijos trukdo teisingumui. Deja, jie trukdo politiniais sumetimais", — apibendrino Diukovas.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai Sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kareivių, tačiau ji nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudė į vilniečius iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė apie respublikos nepriklausomybės atkūrimą. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuotos protesto akcijos, į respubliką buvo perkelti specialiųjų padalinių kariai. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykių byloje pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Daugumai kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 metais, ir jo bendradarbiui, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui, — paskirtos atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmės.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl teismo proceso "Sausio 13-osios byloje" apie 1991 metų įvykius Lietuvoje, pavadinusi jį "politiniu procesu pagal blogiausias "baudimo teisingumo" tradicijas, kuris neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepą Rusijos Federacijos Tardymo komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 metų įvykių Vilniuje tyrimo rezultatus.

Tegai:
TSRS, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"
Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"