Pedagoginis uneversitetas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Aukštojo mokslo reforma: universitetai liks Vilniuje ir Kaune

95
(atnaujinta 16:51 2017.06.29)
Pagal Seime priimtą nutarimą, Lietuvoje siekiama sutelkti Vilniuje ir Kaune po vieną klasikinį, plataus spektro tyrimų universitetą

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Seime priimtas nutarimas "Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo", patvirtinantis Valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo planui, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Plano tikslas — sukurti sąlygas aukštai studijų ir mokslinių tyrimų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui.

Nutarime įvardijami stipriausi šalies universitetai: Vilniaus mieste — Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas; Kauno mieste ir regione — Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas.

Siekiant užtikrinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pažangą, šie universitetai bus laikomi aukštojo mokslo tinklo optimizavimo atramomis.

Nutarimu patvirtinta, kad profilinių Vilniaus universitetų — Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto — studijų kryptys sutampa su Vilniaus universiteto studijų kryptimis, o Kaune tarpusavyje kartojasi nemaža dalis Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniuje esančių universitetų Kauno fakultetų studijų krypčių. 

Dokumente teigiama, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vilniaus dailės akademija veikia panašiose veiklos srityse. Jose (kartu su Vilniaus dailės akademijos fakultetais Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose) studijuoja nedaug studentų, abiejų akademijų tarpusavio sinergija yra menka. Tad menų studijų akademiniai ir administraciniai ištekliai, infrastruktūra šalies mastu nėra naudojami pačiu efektyviausiu būdu.

Nutarimu įtvirtinta, kad pedagogų rengimo centrai ateityje turėtų būti vystomi abiejuose svarbiausiuose universitetiniuose miestuose Kaune ir Vilniuje, o specialiosios pedagogikos — dar ir stiprias tos krypties pedagogų rengimo tradicijas turinčiuose Šiauliuose.

Patvirtinti valstybinių universitetų tinklo pertvarkos veiksmai

Dokumentu siūloma sutelkti Vilniuje ir Kaune po vieną klasikinį, plataus spektro tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.

Taip pat numatyta išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniai.

Be to, planuojama sutelkti švietimo ir ugdymo mokslinius tyrimus ir pedagogų rengimą klasikiniuose universitetuose ir Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant pasikartojimų miesto mastu.

Už tokias aukštojo mokslo pertvarkas balsavo 77 parlamentarai, šeši buvo prieš ir 31 susilaikė.

Nutarta, kad galutinis sprendimas jungti ar kurti naujas aukštąsias mokyklas bus priimtas tik po to, kai bus nustatyta, kad jungiamos ar naujai steigiamos aukštosios mokyklos būtų pajėgios įgyvendinti Vyriausybės nustatytus tikslus ir atitiktų patvirtintus kokybinius studijų ir mokslo kriterijus.

Lietuvos aukštojo mokslo reforma

Lietuvoje artimiausiais metais vyks aukštojo mokslo reforma. Ji truks ketverius metus, kainuos 150 milijonų eurų ir paliks tik du tarptautinio lygio universitetus — Vilniaus universitetą (VU) ir Kauno universitetą (KU) ― bei du technologijų universitetus sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kita.

Pertvarką planuojama pradėti šių metų pabaigoje, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metais nuo rugsėjo mėnesio studentai bus priimami mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose.

Lietuvos universitetai ištuštėjo

Lietuvos universitetai ištuštėjo 40% per laikotarpį nuo 2010 iki 2017 metų, pagal centro "MOSTA" atliktus tyrimus. Tuo pat metu labai auga universitetų ūkio ir administracijos išlaidos.

Palyginti su 2010 metais, jos išaugo taip pat beveik 40%. Vadinasi, pinigai leidžiami ne studentams, o pastatams ir jų administravimui.

95
Tegai:
Aukštojo mokslo reforma, universitetai, Seimas, Kaunas, Lietuva, Vilnius
Temos:
Švietimas Lietuvoje (174)
Dar šia tema
VDU pirmasis pakėlė dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus
VU grąžins pomirtinius diplomus Holokausto aukoms
Mėnulis

2021-ųjų kovo Mėnulio kalendorius: visos Mėnulio fazės, jaunaties ir pilnaties datos

(atnaujinta 09:25 2021.02.28)
Kovo pradžioje Mėnulis bus mažėjančioje fazėje. Visiško Mėnulio fazių pasikeitimo trukmė, vadinamasis sinodinis mėnuo, yra kintanti, tačiau vidutiniškai ji yra 29,53 paros

Šių metų pavasaris prasideda pirmadienį. Kovo 1 d. Mėnulis bus fazėje tarp pilnaties ir trečiojo ketvirčio. Ši fazė prasideda iškart po pilnaties ir trunka apie septynias dienas. Kiekvieną dieną Žemės palydovo apšvietimas mažėja.

Fazėje po pilnaties Žemės palydovas matomas vakarinėje dangaus dalyje ir anksti ryte.

Visiško Mėnulio fazių pasikeitimo trukmė, vadinamasis sinodinis mėnuo, yra kintanti dėl Mėnulio orbitos elipsiškumo ir svyruoja nuo 29,25 iki 29,83 Žemės parų. Vidutiniškai šis laikotarpis yra 29,53 paros. Sinodinio mėnesio metu vyksta aštuonių Mėnulio fazių ciklas.

Pilnaties ir jaunaties datos 2021 metų kovą

Jaunaties data 2021 metų kovą — kovo 13 d., šeštadienis.

Pilnaties data 2021 metų kovą — kovo 28 d., sekmadienis.

Pilnatis įvyks 20:50 Svarstyklių zodiako žvaigždyne. Šiemet pilnatis kovo 28 dieną bus pirmoji po pavasario lygiadienio, kuris įvyks kovo 20 d. Be to, Vakaruose šiemet pirmoji pavasario pilnatis kovo mėnesį vadinama Velykų pilnatimi — ji įvyks prieš Velykas balandžio 4 d. Mėnulio pilnatis kovą iki pavasario lygiadienio vadinama Pasnininkine, nes vyksta Gavėnios metu.

Žvaigždžių lietaus kalendorius 2021: kada ir kaip stebėti >>

Taip pat pagal vakarietišką tradiciją Mėnulio pilnatis kovą bus vadinama "Kirminų mėnuliu" (angl. "Worm Moon") pagal senas žemės ūkio tradicijas. Remiantis senosiomis Šiaurės Amerikos čiabuvių idėjomis, kiekvienai pilnačiai turėjo būti priskirtas pavadinimas, atspindintis konkretaus mėnulio mėnesio įvykius.

Toks mėnulio pilnaties pavadinimas kovą kilo dėl to, kad kai kuriuose Europos ir Šiaurės Amerikos regionuose dirvožemis taip sušilo, kad jame pasirodė kirminai. Taip pat tuo metu grįžo ir migruojantys paukščiai, ypač strazdai, o tai buvo tikras pavasario atėjimo ženklas.

Skirtinguose Šiaurės Amerikos regionuose yra ir kitų kovo mėnulio pilnaties pavadinimų — "Erelio mėnulis", "Žąsų mėnulis", "Cukrinis mėnulis", "Vėjuotas mėnulis". Visi pavadinimai vienaip ar kitaip susiję su perėjimu nuo žiemos prie pavasario ir gamtos pokyčiais.

Mėnulio fazės 2021 metų kovą

  • 2021 m. kovo 1 d. nuo jaunaties praeis 17,13 paros. Mėnulio apšvietimas — 94 proc. Fazė — mažėjantis mėnulis.
  • Kovo 2 d. nuo jaunaties momento — 18,25 paros. Mėnulio apšvietimas — 87 proc. Fazė — mažėjantis mėnulis.
  • Kovo 3 d. nuo jaunaties momento — 19,36 paros. Mėnulio apšvietimas — 78 proc. Fazė — mažėjantis mėnulis.
  • Kovo 4 d. nuo jaunaties momento — 20,45 paros. Mėnulio apšvietimas — 68 proc. Fazė — mažėjantis mėnulis.
  • Kovo 5 d. nuo jaunaties momento — 21,54 paros. Mėnulio apšvietimas — 56 proc. Fazė — mažėjantis mėnulis.
  • Kovo 6 d. Mėnulis pereis į naują fazę. Ji ateina maždaug po trijų savaičių po jaunaties. Šiaurės pusrutulio gyventojams šiuo metu bus apšviesta kairė Mėnulio pusė, dešinė bus šešėlyje, Pietų pusrutulio gyventojams — viskas priešingai. Šios fazės metu Mėnulis pasirodo rytinėje horizonto dalyje apie vidurnaktį. Mėnulio apšvietimas ir toliau mažėja. Tai vyksta iki jaunaties. Nuo jaunaties momento — 22,6 paros. Mėnulio apšvietimas — 45 proc. Fazė — delčia (mažėjantis).
  • Kovo 7 d. palydovas patenka į senojo mėnulio arba mažėjančio mėnesio fazę. Mėnulio apšvietimas ir toliau mažėja iki pat jaunaties. Geriausia stebėti šią fazę likus vienai ar dviem valandoms iki saulėtekio. Be to, šiuo metu teleskopu ar žiūronu galima įžiūrėti šio dangaus kūno paviršių. Nuo jaunaties momento — 23,65 paros. Mėnulio apšvietimas — 34 proc. Fazė — senas mėnulis (mažėjantis).
  • Kovo 8 d. nuo jaunaties momento — 24,68 paros. Mėnulio apšvietimas — 24 proc. Fazė — senas mėnulis (mažėjantis).
  • Kovo 9 d. nuo jaunaties momento — 25,70 paros. Mėnulio apšvietimas — 16 proc. Fazė — senas mėnulis (mažėjantis).
  • Kovo 10 d. nuo jaunaties momento — 26,70 paros. Mėnulio apšvietimas — 9 proc. Fazė — senas mėnulis (mažėjantis).
  • Kovo 11 d. nuo jaunaties momento — 27,68 paros. Mėnulio apšvietimas — 4 proc. Fazė — senas mėnulis (mažėjantis).
  • Kovo 12 d. nuo jaunaties momento — 28,65 paros. Mėnulio apšvietimas — 1 proc. Fazė — senas mėnulis (mažėjantis).
  • Kovo 13 d. — jaunatis. Šioje fazėje Mėnulis yra taip arti Saulės, kad jo nematyti iš Žemės. Mėnulio tekėjimas ir nusileidimas vyksta kartu su Saule, todėl jo negalima stebėti naktį. Tačiau šis laikas puikiai tinka stebėti kitus dangaus objektus. Šiuo metu Mėnulis atrodo kaip siauras pjautuvas. Mėnulio apšvietimas — 1 proc. Fazė — jaunatis.
  • Kovo 14 d. — nauja fazė, jaunas Mėnulis. Tai yra pirmoji fazė po jaunaties, kurios metu taip pat galima stebėti palydovo paviršių. Mėnulį galima pamatyti vakarinėje horizonto dalyje po saulėlydžio. Šiuo laikotarpiu bus apšviesta dešinė palydovo pusė, tačiau artėjant naujai fazei ji vis labiau apšviečiama. Nuo jaunaties momento — 1 para. Mėnulio apšvietimas — 1 proc. Fazė — jaunas mėnulis (augantis).

Šių metų astronominiai reiškiniai: supermėnulis, užtemimai, meteorų lietus >>

  • Kovo 15 d. nuo jaunaties momento — 1,92 paros. Mėnulio apšvietimas — 4 proc. Fazė — jaunas mėnulis (augantis).
  • Kovo 16 d. nuo jaunaties momento — 2,82 paros. Mėnulio apšvietimas — 9 proc. Fazė — jaunas mėnulis (augantis).
  • Kovo 17 d. nuo jaunaties momento — 3,72 paros. Mėnulio apšvietimas — 15 proc. Fazė — jaunas mėnulis (augantis).
  • Kovo 18 d. nuo jaunaties momento — 4,61 paros. Mėnulio apšvietimas — 22 proc. Fazė — jaunas mėnulis (augantis).
  • Kovo 19 d. nuo jaunaties momento — 5,50 paros. Mėnulio apšvietimas — 30 proc. Fazė — jaunas mėnulis (augantis).
  • Kovo 20 d. nuo jaunaties momento — 6,39 paros. Mėnulio apšvietimas — 40 proc. Fazė — jaunas mėnulis (augantis).
  • Kovo 21 d. — nauja fazė, pirmasis ketvirtis (augantis). Šiuo laikotarpiu apšviesta pusė palydovo. Ši fazė prasideda maždaug po septynių dienų po jaunaties. Šiuo metu Mėnulis yra horizonto centre ir yra matomas iki nakties vidurio. Pirmajeme ketvirtyje palydovas yra parą, o tada jis pereina į fazę tarp pirmojo ketvirčio ir pilnaties, kurios metu vis daugiau ir daugiau apšviečiamas. Nuo jaunaties momento — 7,29 paros. Mėnulio apšvietimas — 49 proc.
  • Kovo 22 d. nuo jaunaties momento —  8,22 paros. Mėnulio apšvietimas — 59 proc. Fazė — augantis mėnulis.
  • Kovo 23 d. nuo jaunaties momento — 9,16 paros. Mėnulio apšvietimas — 68 proc. Fazė — augantis mėnulis.
  • Kovo 24 d. nuo jaunaties momento — 10,14 paros. Mėnulio apšvietimas — 78 proc. Fazė — augantis mėnulis.
  • Kovo 25 d. nuo jaunaties momento — 11,16 dienos. Mėnulio apšvietimas — 86 proc. Fazė — augantis mėnulis.
  • Kovo 26 d. nuo jaunaties momento — 12,21 paros. Mėnulio apšvietimas — 93 proc. Fazė — augantis mėnulis.
  • Kovo 27 d. nuo jaunaties momento — 13,31 paros. Mėnulio apšvietimas — 98 proc. Fazė — augantis mėnulis.
  • Kovo 28 d. — pilnatis. Šiuo metu Mėnulis yra visiškai apšviestas, o skirtumas tarp Saulės ir Mėnulio ekliptikos ilgumų yra lygus 180, o palydovas pilnaties metu atrodo kaip visiškai apšviestas apskritimas. Astronomijoje pilnaties, taip pat ir jaunaties, momentą galima apskaičiuoti itin tiksliai. Kasdienybėje pilnatimi paprastai vadinamas kelių parų periodas, kurio metu Mėnulis vizualiai beveik nesiskiria nuo pilnщ. Nuo jaunaties momento — 14,43 paros. Mėnulio apšvietimas — 100 proc.
  • Kovo 29 d. nauja fazė, mažėjantis mėnulis — fazė tarp pilnaties ir trečiojo ketvirčio. Nuo jaunaties momento — 15,57 paros. Mėnulio apšvietimas — 99 proc. Fazė — mažėjantis mėnulis.
  • Kovo 30 d. nuo jaunaties momento — 16,72 paros. Mėnulio apšvietimas — 96 ​​proc. Fazė — mažėjantis mėnulis.
  • Kovo 31 d. nuo jaunaties momento — 17,87 paros. Mėnulio apšvietimas — 90 proc. Fazė — mažėjantis mėnulis.
Tegai:
kalendorius, Mėnulis
Koronaviruso testas

NVSC įvardijo sąlygą dėl išvykimo Lietuvos nesibaigus izoliacijos terminui

(atnaujinta 13:02 2021.02.28)
Tuo pačiu leidžiama vykti sveikatos priežiūros tikslais (tik grįžusiems iš užsienio), ne vėliau kaip prieš 24 val. pateikus šį pranešimą

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įvardijo sąlygą dėl išvykimo iš Lietuvos nesibaigus izoliacijos terminui, teigiama centro pranešime.

Pabrėžiama, kad išvykti iš Lietuvos, nesibaigus izoliavimo terminui leidžiama asmenims, kurie gyvena ar dirba užsienyje, tuo pačiu vykstant sveikatos priežiūros tikslais (tik grįžusiems iš užsienio), ne vėliau kaip prieš 24 val. pateikus šį pranešimą.

Taip par pažymima, kad pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus, ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, išvykstant iš Lietuvos informuoti NVSC nereikia.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Medicininės kaukės

Europos šalyje netyčia buvo platinamos užnuodytos kaukės

(atnaujinta 14:49 2021.02.28)
Ataskaitoje teigiama, kad jose gali būti mikroskopinių sidabro ir titano dioksido dalelių, kurios įkvėpus gali pakenkti kvėpavimo takams

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Belgijos valdžios institucijos netyčia išplatino medicinines kaukes, kuriose galėjo būti toksinių medžiagų. Apie tai praneša "The Brussels Times", remdamasi konfidencialia Belgijos visuomenės sveikatos tyrimų instituto ataskaita.

Iš viso Europos vyriausybė nemokamai atidavė 15 milijonų audinių kaukių. Visus juos Azijoje gamino Liuksemburge įsikūrusi bendrovė "Avrox". Ataskaitoje teigiama, kad jose gali būti mikroskopinių sidabro ir titano dioksido dalelių, kurios įkvėpus gali pakenkti kvėpavimo takams.

Mokslininkai perspėjo, kad dėvėjus šias kaukes gali išsivystyti plaučių uždegimas, ypač tarp tų, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Po publikacijų žiniasklaidoje šalies sveikatos ministras sakė, kad kaukių pavojingumas dar neįrodytas. Tačiau raginama vaistininkus laikinai nutraukti nešiojimą ir atsargumo tikslais platinti anksčiau išduodamas kaukes.

Anksčiau buvo pranešta, kad Čekijos valdžia išleido dekretą, pagal kurį respublikos gyventojai nuo vasario 25 dienos sausakimšose vietose privalo dėvėti dvi kaukes vienu metu. Šalies sveikatos ministras Janas Blatni paaiškino, kad vietoj dviejų kaukių bus galima dėvėti respiratorius be iškvėpimo vožtuvo, kurie turi tam tikrą FFP2 ar KN95 apsaugą.

Tegai:
apnuodijimas, Belgija, kaukės