Eismo įvykiuose per savaitę žuvo trys moterys ir vyras
VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Per savaitę, birželio 30-liepos 6 dienomis (penktadienį-ketvirtadienį) šalies keliuose eismo įvykiuose žuvo keturi žmonės (3 vyrai ir 1 moteris), jų amžiaus vidurkis — 37-eri metai, pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba.
Tarp žuvusiųjų: 2 automobilio vairuotojai, 1 keleivis ir 1 pėsčiasis.
Liepos 1-ąją naktį (apie 4:35) kelio ruože "Via Baltica", magistraliniame kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, esant šlapiai kelio dangai, krovininis automobilis "Scania", kurį vairavo blaivus 30 metų Lenkijos Respublikos pilietis, susidūrė su lengvuoju automobiliu "Kia Motors Picanto", įvažiavusiu į priešpriešinio eismo juostą. Įvykio vietoje žuvo šio automobilio 41 metų keleivis. Sužeistas 18 metų vairuotojas (komos būklės) paguldytas į Kauno klinikų reanimaciją. Abu nukentėjusieji buvo prispausti, juos iš automobilio išlaisvino ugniagesiai-gelbėtojai.
Tos pačios dienos ryte (apie 8:08) kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, esant šlapiai kelio dangai ir lyjant, 49 metų vyro vairuojamas automobilis "Mercedes-Benz Actros" (šiukšliavežis) atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio automobilio "Audi A4" galą. Po susidūrimo lengvasis automobilis įvažiavo į dešinįjį kelkraštį, sunkiasvorė transporto priemonė — į skiriamąją juostą. Įvykio vietoje žuvo "Audi" 56 metų vairuotoja. Kartu važiavęs 35 metų vyras paguldytas į Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyrių.
Liepos 2-osios, sekmadienio, naktį (2:08) kelyje Aukštieji Kaniūkai-Babtai-Labūnava-Kėdainiai, dešinės pusės važiuojamojoje dalyje rastas mirusio 26 metų vaikino kūnas. Pirminiais duomenimis, pėsčiąjį, minėto kaimo gyventoją, partrenkė ir mirtinai sužalojo automobilis, kuris iš nelaimės vietos nuvažiavo.
Liepos 3-iosios, pirmadienio, naktį (apie 4:25) magistraliniame kelyje A11 Šiauliai-Palanga, sankryžoje, krovininis automobilis "Renault Premium 440.19", vairuojamas 55 metų vyro, susidūrė su į priešpriešinio eismo juostą įvažiavusiu automobiliu "Renault Mégane". Nuo smūgio abi transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio ir užsidegė. Per eismo įvykį žuvo (sudegė) lengvojo automobilio vairuotojas, 23 metų vaikinas.
Iš viso šią savaitę sužeisti 88 eismo dalyviai, tarp jų — 20 nepilnamečių (7 keleiviai ir 7 pėstieji, 5 dviračių vairuotojai, 1 motociklo vairuotojas (17 metų). Įvykiuose daugiausia nukentėjo keleivių — 36, taip pat 29 vairuotojai (7 motociklų ir 1 mopedo), 12 dviračių vairuotojų, 11 pėsčiųjų (3 iš jų — pėsčiųjų perėjose).
Seimas: nesumokėjusiems baudų nebus keičiamas vairuotojo pažymėjimas >>
Pirminiais duomenimis, iš viso įvyko 72 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Neblaivūs vairuotojai dalyvavo 5 įvykiuose: juose sužeisti 7 žmonės (4 keleiviai ir 3 vairuotojai).
Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 1 eismo įvykiu daugiau, žmonių žuvo 3 daugiau, sužeistųjų skaičius toks pat — 88.
Šiais metais (iki liepos 7 dienos) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 90 žmonių, t. y. 4 daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.
Pratęstas per karantiną baigusių galioti pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimas
(atnaujinta 14:15 2021.01.20)
Šis pakeitimas aktualus tiems, kurie, neturėdami 2 metų vairavimo patirties, pažeidė Kelių eismo taisykles ir turi baigti papildomus mokymusVILNIUS, sausio 20 — Sputnik. "Regitra" pradedantiesiems vairuotojams, kurių vairuotojo pažymėjimai baigia galioti per karantiną, pratęsė jų galiojimo terminą karantino laikotarpiui ir dar 45 dienoms po jo pabaigos, praneša bendrovės spaudos tarnyba.
Pabrėžiama, kad šis pakeitimas aktualus tiems, kurie, neturėdami 2 metų vairavimo patirties, pažeidė Kelių eismo taisykles ir turi baigti papildomus mokymus.
Įprastai šiuos mokymus reikia pabaigti per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos ir tik tuomet galima pasikeisti pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą į 10 metų galiojantį.
"Susisiekimo ministerija pratęsė papildomų mokymų baigimo terminą, tad logiška pratęsti ir pradedančiųjų vairuotojo pažymėjimų galiojimą", — teigė "Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
Priminta, kad pradedantieji vairuotojai, kuriems terminas baigti papildomus mokymus baigiasi karantino metu, šiuos mokymus galės baigti per 30 kalendorinių dienų jam pasibaigus.
Taip pat informuojama, kad pradedantieji vairuotojai pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į ilgalaikį gali internetu.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikyti šaudmenys ir narkotikai
(atnaujinta 11:16 2021.01.20)
Pasieniečiai sustabdė sunkvežimį su priekaba, kuriuo buvo gabenami aštuoni automobiliai. Viename iš jų jie aptiko slėptuvęVILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Gardino pasieniečiai pasienyje su Lietuva sustabdė pažeidėjus, kurie bandė gabenti šaudmenis ir narkotikus, praneša Baltarusijos valstybės sienos komitetas.
Agentūros svetainėje rašoma, kad sunkvežimis su priekaba, kuriame buvo aštuoni lengvieji automobiliai, įvažiavo į Privalkos (Raigardo) patikros punktą. Per kratą pasieniečiai viename iš šių automobilių rado 55 įvairius šovinius ir du marihuanos pakelius.
Pasieniečiai panašų radinį rado tame pačiame kontrolės punkte praėjusių metų gruodžio 31 dieną. Vieno per sieną gabenamų automobilių sėdynėje ir bagažinėje buvo rasta 60 šovinių.
Visos priekabomis gabenamos transporto priemonės buvo perkamos aukcionuose Europoje, JAV ar Kanadoje. Jos buvo gabenamos tranzitu į Ukrainą.
Ekspertizė atliekama abiem atvejais. Pasieniečiai neatmeta, kad jie yra susiję vienas su kitu.
Lietuva iškels Sausio 13-osios bylos teisėjų temą ES darbotvarkėje
(atnaujinta 14:18 2021.01.20)
Kaip pažymėjo Teisingumo ministerija, 2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, apsaugos "nuo trečiųjų šalių persekiojimo"VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lietuvos teisėjų ir prokurorų "apsauga nuo politinio persekiojimo" tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos prioritetų ES darbotvarkėje, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
"2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuva ir toliau aktyviai sieks Lietuvos teisėjų ir prokurorų, tyrusių Sausio 13-osios bylą apsaugos nuo politiškai motyvuoto trečiųjų šalių persekiojimo ir bendrų ES sprendimų saugant ES piliečius", — teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.
Tarp kitų svarbių Lietuvai temų — ES Pagrindinių teisių chartijos taikymo plėtra bei geresnė duomenų apsauga tiriant nusikaltimus.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Pasak Dobrovolskos, COVID-19 pandemija atskleidė, jog teisingumo prieinamumui krizės laiku itin svarbus skaitmeninimo mechanizmo spartinimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, todėl šalims narėms svarbu dalintis ir gerąją praktika, ir naujausiomis teisėkūros iniciatyvomis.
Ministrė įvardijo dar vieną Lietuvai aktualų klausimą — tai vartotojų bei intelektinės nuosavybės apsaugą, kur pagrindinis prioritetas turėtų būti skiriamas pandemijos pasekmių analizei bei iniciatyvoms, skatinančioms žaliąją bei skaitmeninę kryptį.
Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.
Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas.
Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Baudžiamoji byla Lietuvos teisėjų atžvilgiu
2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui.
Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.
Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".