Naktinis traukinys, archyvinė nuotrauka

Kelionė Vilniaus į Kauną: dabar ir naktį

1795
Vykstant Vilniaus oro uosto rekonstrukcijai, padidėjo poreikis nuvykti iš sostinės į Kauną, kuris daugiau nei mėnesį atliks pagrindinių Lietuvos oro erdvės vartų vaidmenį, todėl nuo penktadienio galima važiuoti ir naktiniu traukiniu

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Vykstant Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbams, "Lietuvos geležinkeliai" kviečia į pagrindiniu šalies oro uostu tapsiantį Kauno oro uostą keliauti traukiniu, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

"Lietuvos geležinkeliai" nukėlė liepos mėnesį planuotus geležinkelio remonto darbus, todėl į Kauną iš Vilniaus traukinys važiuos daugiau nei 20 kartų per parą.

Nuo vakar maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius pradėjo važiuoti naktiniai traukiniai. Nakties metu traukiniai į Kauną ir atgal važiuos kasdien iki rugpjūčio 18 dienos, kol vyks Vilniaus oro uosto rekonstrukcija.

Naktinis traukinys maršrutu Vilnius-Kaunas iš Vilniaus išvažiuos kasdien 1:35, o Kauną pasieks 2:40. Iš Kauno papildomas naktinis traukinys išvyks kasdien 1:50, o į Vilnių grįš 2:56.

Traukinių tvarkaraščiai suderinti su autobusų tvarkaraščiais, todėl atvykę į Kauno geležinkelio stotį keleiviai galės persėsti į Kauno miesto 29 E autobusą, kuris juos nuveš į Kauno oro uostą.

Vienkartinio bilieto, parduodamo autobuse, kaina — 0,8 euro.

Nakties metu į Kauno geležinkelio stotį atvykstantis traukinys stos 11-tame kelyje. Keleivių patogumui į oro uostą vežantis autobusas keleivių lauks šalia 11-to kelio esančioje autobusų aikštelėje, todėl persėsti iš traukinio į autobusą bus galima greitai ir patogiai.

Autobusai

Be to, į Kauną galima nuvykti ir keliais papildomais autobusų maršrutais.

Autobusai "Ollex express" vyks bent kartą per valanadą, autobuso bilieto kaina — 10 eurų. Autobusų stotelė yra Seinų gatvėje, prieš "Mc Donalds" restoraną. Kelionė autobusu užtruks pusantros valandos.

Autobusai "Rocketbus" taip pat veš į Kauno oro uostą, autobusai vyks bent kartą per valandą, o kelionė kainuos 8 eurus. Autobuso stotelė yra taip pat Seinų gatvėje, šalia "Mc Donalds" restorano.

"Uber" ir "Citybee"

Norintys patogumo gali rinktis "Uber" arba "Citybee" ir patogiai nuvykti nuo savo namų durų iki Kauno oro uosto už kiek didesnę kainą, tačiau nereiks sukti galvos apie mokesčius už automobilio stovėjimą.

"Citybee" Vilnius-Kauno oro uostas nuo 15 eurų. Važiuojant su "CityBee", mokama tik už važiavimo laiką ir kilometrus, patogu, nes nereikia rūpintis stovėjimo aikštelės, draudimo ar kuro išlaidomis. Susitarus keliese, kelionė iki oro uosto su "Citybee" nekainuos ir 10 eurų.

"Uber" praneša, kad kelionė iš Vilniaus į Kauno oro uostą programėlėje pasirinkus kryptį "Vilnius — Kauno oro uostas" kainuos 60 eurų. Už kelionę visada mokėsite tiek pat, nes programėlė automatiškai taikys vienodą — 60 eurų kainą visoms kelionėms tarp Vilniaus ir Kauno oro uosto.

Kodėl Vilniaus oro uostas vasarą 35 dienas nevykdys jokių skrydžių >>

"Uber" programėlės suteikiamomis galimybėmis dalintis kelionės kaina su kitais tuo pačiu automobiliu važiuojančiais keleiviais.

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija vyks iki rugpjūčio 18 dienos.

1795
Tegai:
oro uosto tako rekonstrukcija, kelionės, CityBee, Kauno oro uostas, Uber, Kaunas, Vilnius
Temos:
"Lietuvos geležinkelių" pažanga ir kasdieninė veikla (88)
Rankos, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje miršta vienas keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu

(atnaujinta 22:50 2020.07.14)
Naujausiais duomenimis, respublikoje iš viso patvirtinti 1875 koronavirusinės infekcijos atvejai, mirė beveik 80 žmonių

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia koronaviruso atvejų 100 tūkstančių gyventojų yra vyresnių nei 85 metų amžiaus grupėje. Tai teigiama Aurelijaus Verygos Facebook pateiktoje informacijoje apie epidemiologinę situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos.

85+ grupėje sergamumo rodiklis yra 116,55 proc. 100 tūkst. žmonių. Šio amžiaus pacientų mirštamumas 100 tūkst. gyventojų yra 30,53. Pažymėta, kad 77,38 proc. šios amžiaus grupės pacientų, sergančių koronavirusu, buvo paguldyti į ligoninę.

Antroje vietoje pagal sergamumą buvo pacientai nuo 50 iki 54 metų (97,94 iš 100 tūkst. žmonių). Taip pat didelis sergamumas buvo užregistruotas tarp 45–49 metų amžiaus pacientų (96,90 100 tūkst. žmonių) ir 55–59 metų pacientų (92,86 100 tūkst. žmonių).

Dažniausiai Lietuvoje hospitalizuojami 75–79 metų (77,05 proc.), 80–84 metų (76,81 proc.), 70–74 metų (74,65 proc.) ir 65–69 metų (53,40 proc.) pacientai.

Be to, anot pranešimo, respublikoje mirė kas ketvirtas 75–79, 80–84 ir 85 metų amžiaus grupių pacientas.

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875. Iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė. Dabar šalyje yra paskelbta ekstremalioji padėtis.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras sakė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, tačiau kol kas padėtis stabili.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 12,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 566 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką
Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva tarp ES antilyderių pagal mirčių keliuose skaičių

(atnaujinta 22:48 2020.07.14)
Viena iš avarijų priežasčių Rytų Europoje — prasta kelių būklė, be to, vairuotojai naudojasi senesniais automobiliais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Remiantis Europos Komisijos 2017 metų duomenimis, milijonui Lietuvos gyventojų tenka 67 mirtini kelių eismo įvykiai.

Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES. Pagal eismo įvykių skaičių Lietuvos Respublika užima septintą vietą. Latvija su 70 avarijų rodikliu pateko į antilyderių penketuką, kaip ir Rumunija (99), Bulgarija (96), Kroatija (80) ir Lenkija (75).

Pagal situaciją keliuose Estija tapo saugiausia šalimi Baltijoje. Čia kyla 36 nelaimingi atsitikimai milijonui gyventojų.

Rečiausiai avarijos įvyksta Airijos (33), Nyderlandų (31), Danijos (30), Jungtinės Karalystės (28) ir Švedijos (25) keliuose. Į šį sąrašą pateko ir Jungtinė Karalystė, nes ataskaitoje pateikiami 2017 metų duomenys, tai yra, iki šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Kaip rašo britų dienraštis "The Daily Mail", Europos automobilių gamintojų asociacijos pranešime teigiama, kad daug mirtinų avarijų įvyksta dėl vairuotojo išsiblaškymo.

Šiuo atžvilgiu automobilių gamintojai diegia įvairias sistemas, ribojančias automobilių greitį. Per ateinančius dvejus metus automobiliuose planuojama įrengti įspėjamąsias sistemas, stebinčias vairuotojo mieguistumą ir dėmesio kocentraciją, taip pat pažangias vairuotojo išsiblaškymo aptikimo sistemas ir kitas būtinas funkcijas. Greičio ribojimo sistemos bus privalomos naujiems Europos automobiliams nuo 2022 metų.

"Daily Mail" straipsnyje pažymima, kad Rytų Europa yra ES antilyderė pagal avarijų keliuose statistiką.

"Taip yra dėl įvairių veiksnių, įskaitant prastą kelių būklę ir senesnių transporto priemonių naudojimą su prastesnėmis saugumo technologijomis ir eksploatacinių savybių standartais", — rašoma laikraštyje.
Tegai:
ES, Lietuva
Dar šia tema
Kauno rajone į avariją pateko policijos pareigūno automobilis