Kelias, archyvinė nuotrauka

Per savaitę keliuose žuvo du keleiviai ir vienas vairuotojas

16
Praėjusią savaitę šalies keliuose įvyko 64 eismo įvykiai, kuriuse žuvo trys žmonės

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Per savaitę, liepos 7-13 dienomis (penktadienį-ketvirtadienį), šalies keliuose įvyko 64 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, ir žuvo trys žmonės, praneša Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Trys žmonės žuvo per du eismo įvykius

Tarp žuvusiųjų du vyrai ir viena moteris, kurių amžiaus vidurkis — 47-eri metai.

Liepos 7-osios, penktadienio, ryte (apie 11:15) kelyje Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis-Šakiai, iš šalutinio kelio išvažiuodamas automobilis "BMW 320D", vairuojamas 24 metų vaikino, susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu 74 metų vyro vairuojamu automobiliu "Opel Zafira". Automobiliai po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio. Per eismo įvykį sužeisti abu vairuotojai ir "Opel"-io 74 metų keleivė. Moteris tą pačią dieną ligoninėje mirė.

Liepos 9-osios, sekmadienio, popietę (apie 12:15) Vilniuje, Paneriuose, Lentvario gatvėje, esant sausai kelio dangai, dėl saugaus važiavimo greičio nesilaikymo vairuojamo automobilio "Volvo V70" nesuvaldė 35 metų vyras. Automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius. Vairuotojas žuvo. Sužeidimus patyrusio 33 metų keleivio gyvybės medikams taip pat nepavyko išgelbėti, jis netrukus mirė.

Šią savaitę sužeistas 81 žmogus, iš jų — 21 nepilnametis (daugiausia keleivių — 10).

Įvykiuose nukentėjo 36 vairuotojai, tarp kurių 7 motociklų, 1 mopedo vairuotojai bei 1 vadeliotojas, 22 keleiviai, 15 pėsčiųjų (iš jų 8 — pėsčiųjų perėjose), 8 dviračių vairuotojai.

Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 2 įvykiuose: juose sužeisti 2 žmonės (neblaivūs vairuotojas ir vadeliotojas).

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 13 eismo įvykių daugiau, žmonių žuvo 2 mažiau, sužeista 16 daugiau.

Per savaitę policijos pareigūnai, pirminiais duomenimis, pradėjo 114 ikiteisminių tyrimų dėl vairuotojų padarytų nusikalstamų veikų, t. y. transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės girtumas.

Šiais metais (iki liepos 14 dienos) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 93 žmonės, t. y. 2 daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo vairuotojų — 36, tarp jų — 3 motociklų vairuotojai, ir pėsčiųjų — 30, iš jų 16 — tamsiuoju paros metu.

16
Tegai:
eismo įvykiai, žuvo keliuose, Lietuva
Temos:
Policijos pareigūnai skuba į pagalbą (127)
Dar šia tema
Eismo įvykiuose per savaitę žuvo trys moterys ir vyras
Per savaitę eismo įvykiuose žuvo motociklninkas ir pėsčiasis
Per savaitę eismo įvykiuose žuvo du vyrai
Nevėžio upė Lietuvoje

Aplinkos ministerija: EK pateikta nacionalinė taršos nitratais ataskaita

(atnaujinta 15:41 2020.07.10)
Pabrėžiama, kad ankstesnio bei dabartinio ataskaitinio laikotarpio monitoringo duomenimis, didesnėje dalyje Lietuvos upių nitratų koncentracijos didėjo

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, kaip Lietuva įgyvendina ES direktyvą dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 2016-2019 metais, pateikta Europos Komisijai (EK), praneša Aplinkos ministerija.

"Pagal šią vadinamąją Nitratų direktyvą visa Lietuvos teritorija buvo priskirta nitratams jautriai zonai. Ataskaitoje pateikta išsami informacija apie paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandens kokybę pagal nitratus, jos pokyčius ir veiksmų programos įgyvendinimą", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad ankstesnio bei dabartinio ataskaitinio laikotarpio monitoringo duomenimis, didesnėje dalyje Lietuvos upių nitratų koncentracijos didėjo, o beveik trečdalyje (27 proc.) maksimalios koncentracijos viršijo direktyvos nustatytą ribinę vertę.

Taip pat ežeruose ir tvenkiniuose vidutinės metinės nitratų koncentracijos neviršijo nustatytos ribinės vertės ir net 90 proc. šių telkinių vandens kokybė pagal nitratus, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, buvo stabili arba gerėjo, tačiau Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje padaugėjo vietų, kuriose padidėjo nitratų koncentracijos.

Pažymima, kad požeminių vandenų monitoringas atskleidė, kad nitratų koncentracijų pokyčius daugeliu atvejų lėmė pasikeitęs žemės naudojimo intensyvumas stebėtų vietovių aplinkoje, bet reikšmingo poveikio dėl taršos iš žemės ūkio šaltinių požeminio vandens cheminei būklei nenustatyta.

Tegai:
oro tarša, aplinkos tarša, Europos Komisija (EK), Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Lietuvoje pradėti tyrimai arseno kilmei požeminiame vandenyje nustatyti
Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas
Lietuvos geležinkelių pastatas, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" išsikrausto istorinio pastato Vilniuje

(atnaujinta 14:54 2020.07.10)
Ilgus metus LTG simboliu buvęs pastatas Mindaugo gatvėje bus perduotas Lietuvos visuomenei. Skaičiuojama, kad bendrovei tai leis sutaupyti daugiau nei 700 tūkst. eurų per metus

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) paliks istorinį pastatą Vilniuje ir perduos jį valstybei. Apie tai pranešama įmonės Facebook paskyroje.

"Bendrovės pagrindiniame administraciniame pastate dirbantys žmonės iki metų pabaigos persikels į Vilniaus stoties teritorijoje esančius įvairius pastatus, o ilgus metus bendrovės simboliu buvęs pastatas Mindaugo g. 12 bus perduotas Lietuvos visuomenei", — skelbiama pranešime.

Kaip pažymi LTG, šiuolaikiškos bendrovės poreikiams pastatas Mindaugo gatvėje jau nėra tinkamas, tačiau Vilniaus panoramą puošiantys "rūmai" galėtų puikiai tarnauti kaip viešbutis ar kitas visuomenei atviras objektas.

Tuo tarpu bendrovės administracija persikelia į Vilnius Connect teritoriją Geležinkelio gatvėje.

Вид на здание Литовские железные дороги в Вильнюс
"Lietuvos geležinkelių" pastatas Mindaugo g. 12

"Per pusmetį išsikelsime iš pastato, dauguma įsikurs arčiau geležinkelio — ir tiesiogine, ir juridine prasme. Įmonių buveinės bus įregistruotos Geležinkelio gatvėje esančiuose LTG pastatuose. Aplink geležinkelio stotį įsikurs ir didžioji dalis Mindaugo g. dirbusių darbuotojų. Jau dabar šalia stoties turime įrengę 40 mobiliųjų darbo vietų — bet kuris LTG darbuotojas pasirinktą dieną gali rezervuotis darbo vietą ir ten dirbti", — savo Facebook paskyroje praneša bendrovės Komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas. 

Skaičiuojama, kad išsikėlus iš Mindaugo gatvės, bendrovė gali sutaupyti daugiau kaip 700 tūkst. eurų per metus.

Pastatą Mindaugo gatvėje suprojektavo rusų ir lenkų architektas Tadeušas Marija Rostvorovskis. XX amžiuje jis priklausė Polesės geležinkelio direkcijai.