Nardymas, archyvinė nuotrauka

Nuskendęs sovietų povandeninis laivas C-10 rastas netoli Klaipėdos

378
(atnaujinta 09:38 2017.07.18)
Sovietų povandeninis laivas C-10, dingęs be žinios 1941-aisias rastas Baltijos jūroje

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Sovietų povandeninis laivas C-10, kuris 76 metus buvo laikomas dingusiu be žinios, buvo rastas Baltijos jūroje 35 kilometrų atstumu nuo Klaipėdos. Jį aptiko bendra Rusijos-Lietuvos-Latvijos ekspedicija, praneša Rusijos URM atstovybė Kaliningrade.

Žinoma, kad 1941-ųjų birželio 23-osios rytą C-10 leidosi į žygį į Dancigo įlanką su 43 įgulos nariais. Birželio 28-ą buvo gautas pranešimas: "Sprunku nuo persekiojimo". Vėliau atėjo pranešimas: "Skęstu, reikalinga pagalba", po to ryšys nutrūko.

Šiuo metu vyksta Pasaulinio vandenyno muziejaus darbuotojų ir partnerių iš Latvijos ir Lietuvos pasiruošimas laivo žūties vietoje dalyvauti memoraliniuose renginiuose

Laivų paieška Baltijos jūroje

Anksčiau Klaipėdos mokslininkai pranešė, kad rengiasi ieškoti Baltijos jūroje nuskandintų ir nuskendusių Lietuvos laivų. Tarp tokių nuskandintų laivų yra ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos tarpukariu turėtas karo laivas "Prezidentas Smetona".

Mokslininkams buvo žinomos nuskendusių laivų koordinatės, tačiau, priklausomai nuo šaltinių, jos šiek tiek skiriasi. Tad ekspedicijos dalyviai tikrino du variantus.

Ekspedicijos tikslas buvo identifikuoti ne tik buvusį laivą "Prezidentas Smetona", kuris buvo nuskandintas 1945 metais, kai plaukiojo su Sovietų Sąjungos vėliava, bet ir mažesnius prekybinius tarpukario Lietuvos laivus "Panevėžys", "Kretinga" ir "Utena".

Ekspedicijos metu mokslininkai aptiko laivą, kuris, anot Klaipėdos universiteto atstovės Tomos Liutikės, "99% yra tas, nuotraukos buvo padarytos specialiais prietaisais, valdomais karinių jūrų pajėgų specialistų, ir jas lyginant su istorinėmis nuotraukomis, istoriniais laivo brėžiniais, 99% viskas atitinka".

"Prezidentas Smetona" buvo pirmasis karo laivas, kurį 1927-aisiais Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945-ųjų sausio 11 dieną užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje.

378
Tegai:
povandeninis laivas C-10, Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), Baltijos jūra
Dar šia tema
Juodojoje jūroje nuskendo sausakrūvis laivas "Arsenalo Herojai"
Rusų atominis povandeninis laivas vasarą atplauks į Baltijos jūrą
Linkėjimai iš 90-ųjų: užfiksuotas laivas vaiduoklis
Ingrida Šimonytė

Šimonytė ragina užsienio lietuvius įtikinti savo artimuosius Lietuvoje pasiskiepyti

(atnaujinta 11:50 2021.04.21)
Ji šiandien nuotoliniu būdu susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke Dalia Henke, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke Dalia Asanavičiūte ir PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininku Vaidu Matulaičiu

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina užsienio lietuvius įtikinti savo artimuosius Lietuvoje pasiskiepyti nuo koronaviruso. Apie tai pranešama Vyriausybės Facebook paskyroje.

Ji šiandien nuotoliniu būdu susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke Dalia Henke, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke Dalia Asanavičiūte ir PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininku Vaidu Matulaičiu.

"Nors esate toli nuo gimtinės Lietuvos, Jus jungia čia gyvenantys Jūsų artimieji. Todėl šiandien prašau Jūsų pagalbos — paraginkite savo tėvus ar senelius, kaimynus ar kitus pažįstamus senjorus Lietuvoje pasirūpinti savo sveikata ir gyvybe. Paraginkite juos pasiskiepyti nuo COVID-19", — teigiama pranešime.

Premjerės teigimu, skiepas yra vienintelis mokslo įrodytas būdas apsisaugoti nuo šio viruso bei apsaugoti aplinkinius.

"Juk grįžę vasarą į Lietuvą būsite pasiilgę apkabinti artimą", — sakė ji.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 516,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6 proc. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 10 270 žmonių, antra skiepo doze — 4 339. Iš viso 215 134 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 365 741 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 796 009 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Lietuvos vėliava Vilniaus centre

Seimo komitetas nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

(atnaujinta 12:06 2021.04.21)
Seimo nariai baiminasi, kad paskelbus Sausio 13-ąją nedarbo diena, nutrūktų jos minėjimo tradicijos

VILNIUS, balandžio 21— Sputnik. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų.

"Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų", — pareiškė jis.

Be to, politikas pabrėžė, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių valstybių.

"Vyriausybės išvadoje buvo pažymėta, kad Lietuva išsiskiria kaip viena iš gausiausiai laisvadienių turinčių valstybių – 16, tai jei būtų priimtas papildomai dar vienai, turėtume 17 ir susilygintume su visiškai pirmaujančiomis valstybėmis, kurios yra kelios. Tai nėra gera tendencija žiūrint iš ekonominės pusės", — teigė komiteto vadovas.

Bendras vidutinis valstybinių švenčių skaičius Europos Sąjungoje yra 12. Šventinių dienų daugiau nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje ir Vengrijoje, kur jų yra 17.

Manoma, kad viena nedarbo diena Respublikos valstybės biudžetui kainuoja 50 milijonų eurų.

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tegai:
Sausio 13-oji, nedarbo diena, Seimas
Dar šia tema
Bilotaitė su JK ambasadoriumi aptarė Rusijos veiksmus "Sausio 13-osios byloje"
EP palaikė Lietuvos poziciją sausio 13-osios bylos teisėjų klausimu
Teismas sugriežtino Melio ir Ivanovo bausmes Sausio 13-osios byloje