Ekzaminas, archyvinė nuotrauka

Šiemet perpus sumažėjo egzaminų apeliacijų

18
Iš 200 darbų padidinti 82% darbų įvertinimai, sumažinti — 18% darbų įvertinimai

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Šiais metais mokiniai pateikė 908 pagrindinės sesijos visų valstybinių brandos egzaminų apeliacijas, praneša Nacionalinis egzaminų centras (NEC).

Kaip praneša NEC, apeliacijų nagrinėjimo metu įvertinimai buvo ir didinami, ir mažinami: viso buvo pakeisti 200 darbų (22%) įvertinimai. Iš jų padidinti 82% darbų įvertinimai, sumažinti — 18% darbų įvertinimai.

Šiemet pateiktų apeliacijų skaičius — vienas mažiausių per pastaruosius septynerius metus. Lyginant su pernai apeliacijų skaičius sumažėjo beveik per pusę.

Didžiausias — Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino apeliacijų skaičius — 744. Palyginti su 2016-aisiais jų skaičius sumažėjo 368 apeliacijomis.

Dėl matematikos egzamino įvertinimų skundėsi 61 mokinys, anglų kalbos egzamino apeliacijų pateikta 40. Fizikos, geografijos, informacinių technologijų VBE apeliacijų buvo atitinkamai viena, keturios ir šešios. Chemijos egzamino vertinimu skundėsi —15, biologijos — 18 (pernai — 135), istorijos — 19 jaunuolių. Užsienio kalbos (prancūzų, rusų, vokiečių) VBE apeliacijų nebuvo pateikta iš viso.

Prieš teikdami apeliacijas mokiniai elektroninėje rezultatų skelbimo sistemoje galėjo susipažinti su savo nevertinto darbo elektronine kopija. Taip pat moksleiviai galėjo nurodyti ir savo apeliacijos teikimo argumentus ir susipažinti ir su skelbiamomis valstybinių brandos egzaminų užduočių vertinimo instrukcijomis.

18
Tegai:
apeliacija, brandos egzaminai, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje (171)
Dar šia tema
Aukštojo mokslo reforma: universitetai liks Vilniuje ir Kaune
Vilniaus universiteto bibliotekoje aptikta XVI amžiaus moneta
VU šoktelėjo tarptautiniame universitetų reitinge
Skvernelis: universitetų sujungimas neduos rezultatų
Avarija

Kauno rajone eismo įvykis nusinešė trijų žmonių gyvybes

(atnaujinta 13:04 2021.01.24)
Nelaimė įvyko apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą susidūrė trys automobiliai

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Trys žmonės žuvo per automobilių avariją Kauno rajone, praneša Lietuvos policija.

Eismo įvykis įvyko šeštadienį, sausio 23 dieną, apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Automobilis "Mercedes Benz E220", kurį vairavo 1997 metais gimęs vyras, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Jis susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais "Toyota Prius", kurį vairavo vyras (g. 1987 m.) ir "Audi A8", vairuojamu moters (g. 1987 m.).

Eismo įvykio metu žuvo automobilio ",Mercedes Benz E220" vairuotojas ir "Toyota Prius" važiavusi keleivė (g. 1976 m.). Automobilio "Toyota Prius" vairuotojas dėl daugybinių sužalojimų paguldytas į ligoninę, kur sausio 24 d. 1:19 mirė.

Vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Kauno rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Rokiškyje pareigūnams teko ilgai gaudyti girtą "Mercedes-Benz" vairuotoją — video
Šakių rajone eismo įvykio metu sužeisti du nepilnamečiai
Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių
Darbas

Pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo 15%

(atnaujinta 11:39 2021.01.24)
Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys.

Per 2020 metus gauti 33 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, palyginus su 2019 metais tokių įvykių sumažėjo 6 atvejais.

Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats — 125 ir 2020 metais, ir 2019 metais.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.

Per praėjusius metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (8 mirtini, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22  sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu), statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.

Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, — apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metais įvyko šio sektoriaus įmonėje.

Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.

Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą. Iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybose, bet ir dirbantieji kitų sektorių įmonėse.

Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.

Tarp pavojingiausių nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti 2020 metais buvo statybos (juos atliekant įvyko 5 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe) bei sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (žuvo 4 darbuotojai bei 25 darbuotojai patyrė sunkias traumas).

Ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2020 m., sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.

2020 metų įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 metais įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Tegai:
darbas, mirtis, Valstybinė darbo inspekcija
Pentagonas

NYT: Pentagonas perka duomenis apie žmonių judėjimą be teismo leidimo

(atnaujinta 14:23 2021.01.24)
Anot leidinio, kariškiai duomenis apie buvimo vietą kartais naudoja teisėsaugos tikslais "šalies teritorijoje", o kartais ir žvalgybos tikslais už JAV ribų

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Pentagono žvalgybos valdyba jau keletą metų perka rinkoje prieinamas duomenų bazes su informacija apie amerikiečių ir užsieniečių buvimo vietą ir judėjimus, negaudama teismo orderio, rašo "New York Times" su nuoroda į dokumentus, pateiktus į atsaką į senatoriaus Rono Vaideno paklausimą.

Remiantis dokumentais, valdybos darbuotojai, atlikdami penkis tyrimus, per pastaruosius dvejus su puse metų stebėjo amerikiečių judėjimą naudodamiesi įsigyta duomenų baze, kurioje informacija gaunama iš išmaniųjų telefonų programų.

Anot leidinio, tai atveria spragą Amerikos įstatymuose: nors valdžios institucijos turi prašyti orderio, kad priverstų telefonų bendroves perduoti savo klientų buvimo vietos duomenis, vyriausybė vietoj to gali pirkti panašius duomenis iš tarpininkų be teismo.

Anksčiau žiniasklaida jau pranešė, kad JAV valdžios institucijos tokius duomenis kartais naudoja teisėsaugos tikslais "šalies teritorijoje", pavyzdžiui, imigracijos tyrimuose.

"Taip pat yra žinoma, kad kartais kariškiai duomenis apie buvimo vietą naudoja žvalgybos tikslais", — rašo laikraštis.

Leidinys pažymi, kad valdyba ,"turbūt, pirmiausia perka ir naudoja duomenis apie buvimo vietą, atlikdama su užsieniečiais užsienyje susijusius tyrimus", kad aptiktų grėsmes visame pasaulyje dislokuotoms JAV kariuomenės dalims.

Duomenų brokeriai, iš kurių žvalgyba perka bazes, "neišskiria amerikiečių ir užsienio vartotojų" — filtruoja informaciją ir išskiria į atskirą duomenų bazę esančius JAV teritorijoje užsieniečius jau pati valdyba, pažymi laikraštis. Tada, kad gautų leidimą turėti prieigą prie duomenų bazės su informacija apie amerikiečius, analitikai turi prašyti specialaus leidimo, kuris buvo išduotas penkis kartus per pastaruosius dvejus su puse metų, rašo "New York Times".

Senatorius Vaidenas ketina priimti teisės aktus, kad apsaugotų amerikiečių buvimo vietos duomenis. Jis apibūdino šią praktiką kaip konstitucinių teisių į privatumą pažeidimą. Leidinys nenurodo, informacija apie kurių valstybių piliečius už JAV ribų tokiu būdu gauna valdyba.

Tegai:
duomenų apsauga, žvalgyba, Pentagonas, JAV