Vaistai, archyvinė nuotrauka

Veryga: 5% PVM reikalingas visiems receptiniams vaistams

200
Ketvirtadienį Vyriausybė pristatė mokesčių sistemos pertvarką, kurioje numatoma receptiniams nekompensuojamiems vaistams taikyti 5% PVM tarifą, ministras Veryga įsitikinęs, jog toks pats procentas turi būti taikomas visiems receptiniams vaistams

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lengvatinis 5% PVM tarifas receptiniams nekompensuojamiems vaistams leis dar sumažinti jų kainas, teigia Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Veryga įsitikinęs, kad siūlomas 5% lengvatinis PVM tarifas receptiniams nekompensuojamiems vaistams įneštų daugiau socialinio teisingumo, leistų dar labiau sumažinti vaistų kainas ir realiai padėtų mūsų pacientams, kurie vis dar yra priversti mokėti nemažai už Lietuvoje įsigyjamus vaistus. 

"Neabejotinai, tai yra gera žinia pacientams, kurios visi labai ilgai laukėme. Lengvatinio 5% PVM tarifo taikymas nekompensuojamiems receptiniams vaistams — tai dar vienas iš būdų realiai mažinti vaistų kainas, kurios Lietuvoje vis dar yra gana didelės, lyginant su kitomis šalimis", — sakė Veryga.  

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, lengvatinis 5% PVM tarifas turi būti taikomas visiems receptiniams vaistams — tiek kompensuojamiems, tiek nekompensuojamiems, nepriklausomai nuo jų kainos.

"Dabar lengvatinis PVM tarifas taikomas tik brangiems nekompensuojamiems vaistams, tačiau tai nėra socialiai teisinga. Vaisto, ypač nekompensuojamo, kaina jokiu būdu neapsprendžia jo efektyvumo ar naudingumo. Tik gydantis gydytojas, išsamiai įvertinęs paciento sveikatos būklę, gali paskirti pacientui gydyti vieną ar kitą vaistą. Tad jei galiotų toks lengvatinis PVM tarifas, nepaisant to, kokiam vaistui receptą išrašė gydytojas — kompensuojam ar nekompensuojam — žmogui būtų sudarytos vienodos galimybės juos įsigyti, nepermokant", — sako ministras.

Šiuo metu visi receptiniai vaistai yra skiriami gydytojo ir pacientas negali jų įsigyti be recepto.

Bet siūlomas 5% PVM tarifas receptiniams nekompensuojamiems vaistams yra ilgai lauktas įvykis, todėl Vyriausybės reformai pritaria ir pacientų organizacijų atstovai.

"Lietuvos pacientų forumas tris metus siekė, kad vaistams butų taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis vaistams, todėl ši žinia mums labai džiugina ir teikia vilčių, kad vaistai Lietuvos gyventojams pigs ir bus labiau prieinami. Labai sveikinam šį sprendimą", — sako Lietuvos pacientų forumo valdybos pirmininkė Ieva Dregvienė.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidento Šarūno Narbuto teigimu, pacientai tikisi, kad valstybė jų nediskriminuos, kai perkami ir kompensuojami, ir nekompensuojami vaistai.

"Iki šiol galiojantis 21% tarifas nekompensuojamiems vaistams pacientams pasako tik tiek, kad valstybė dėmesį vaistų kainai skyrė tuomet, kai vaistai buvo perkami iš viešųjų lėšų, o apie pacientų kišenę nebuvo galvojama. Džiugu, kad ši Vyriausybė pagaliau atsisuka į pacientus ir siekia, kad pacientų lėšomis perkami vaistai pigtų. Sveikiname tokį žingsnį, kuris juntamai mažins vaistų kainas. Ir toliau tikėsimės, kad Vyriausybė skirs deramą dėmesį priemonėms, kurios mažins pacientams tenkančią finansinę naštą", — teigia Narbutas.

Vyriausybės parengtoje mokesčių sistemos pertvarkoje siūloma, kad ši naujovė  įsigaliotų nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Tam dar turės pritarti Seimas.

Nuo liepos 3-osios įsigaliojo nauja vaistų kompensavimo tvarka. Iš viso šiame kainyne yra 1991 prekinių pavadinimų vaistų.

Vaistų kainos Lietuvos vienos didžiausios visoje Europos Sąjungoje. 2017 metų kainyno projekto analizė parodė, kad apie 90% vaistų gamintojo deklaruojamų kainų Lietuvai yra didesnės, nei gamintojų deklaruojamos kainos referencinėse valstybėse, kuriomis remiamasi apskaičiuojant vaisto bazinę kainą. Todėl tai lemia, kad Lietuvos pacientams tenka daugiau mokėti.

Vasaros pradžioje Seimas patvirtino Farmacijos įstatymo pataisas, pagal kurias kontrolinius pirkimus vaistinėse galima vykdyti be išankstinio perspėjimo. Tokiu būdu dabar tikrinama, ar vaistininkai pasiūlo pacientams pigesnius vaistus.

200
Tegai:
kompensuojamieji vaistai, kainos, vaistai, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (421)
Dar šia tema
SAM: pacientai sutaupys 20 mln eurų dėl vaistų kainų mažinimo
Prezidentė: už vaistus mokame nepagrįstai daug
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Vilniaus vandenys" ketina įrengti pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi

(atnaujinta 15:33 2021.04.17)
Belmonto vandenvietės teritorijoje planuojama įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istoriją

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendrovė "Vilniaus vandenys" nusprendė dalį Belmonto (Tuputiškių) veikiančios  vandenvietės teritorijos apželdinti augalais ir įrengti čia pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Tai pirmoji vandenvietė, kurią bendrovė planuoja atverti visuomenei.

"Stebime vis didėjantį visuomenės susidomėjimą vandentvarkos procesais. Žmonės nori apžiūrėti mūsų valymo ir vandens gerinimo įrenginius, sužinoti jų istoriją, savo akimis pamatyti, kaip vanduo išgaunamas ir atsiranda jų namuose. Tačiau tai – strateginiai, valstybės saugomi objektai. Todėl ieškome galimybių, kaip saugiai atverti dalį mums priklausančių, tačiau anksčiau visuomenei buvusių neprieinamų erdvių, pritaikyti jas miestiečiams ir miesto svečių poreikiams", – sako "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak jo, ieškant galimybių, Belmonto vandenvietę buvo nuspręsta pasirinkti kaip eksperimentinę ir pabandyti joje suderinti vandens gavybą ir miestiečių galimybes leisti laiką vienoje gražiausių miesto vietų.

Belmonto vandenvietės sklypas – strategiškai patogioje ir vaizdingoje Vilniaus miesto dalyje. Teritorija, kurios plotas apie 20 tūkst. kv. m., yra įsikūrusi Vilnios upės kilpoje. Visiškai šalia jos – kitame upės krante – jau spėtas vilniečių pamilti Paupio mikrorajonas, kuriame ne tik kyla gyvenamieji pastatai, bet ir kuriasi bendrosios laisvalaikio zonos: įrengtas paplūdimys, ruošiamasi atnaujinti stadioną, įrengti čia poilsio vietas.

Įgyvendinant eksperimentą, pirmasis žingsnis buvo konsultuojantis su miesto želdyno specialistais dalį Belmonto vandenvietės teritorijos apsodinti tam tinkančiais augalais. Taip bendrovė prisideda prie žalesnio Vilniaus vizijos. Atrinkta ir vandenvietėje pasodinta pirmųjų 100 vnt. pušų sodinukų. Vėliau čia bus pasodinta ir daugiau, įvairesnių augalų. 

Vandenvietės sklype išsiraizgęs tankus vamzdynų tinklas, todėl planuojant tolesnį teritorijos apželdinimą bus parenkami specialūs augalai, taip pat specialus jų išdėstymas – zonavimas, kad augalų šaknys nekenktų vamzdynams ar kitiems po žeme esantiems įrenginiams. 

Sklype planuojama suformuoti ir poilsio zonas – takelius pasivaikščiojimui, pastatyti suolelius. Artimiausiais metais sklype bus įrengtos saulės elektrinės. 

Pati ambicingiausia idėja – Belmonto vandenvietės teritorijoje įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istoriją, gyvai pamatyti išlikusius ir bendrovės specialistų saugomas senųjų vandentiekių fragmentus, įrenginius, kurie vandeniui išgauti ir tiekti buvo naudojami prieš šimtmetį, įspūdingiausius radinius.

Belmonto vandenvietė eksploatuojama nuo 1964 m. Tuomet ji tiekė vandenį aplink esančioms pramonės įmonėms: "Audėjas", Betono mazgas", "Matininkas". Po magistralinio vamzdyno rekonstrukcijos 2004 m. vanduo iš 6 čia veikiančių gręžinių pradėtas tiekti Pavilnio, Rasų, daliai Senamiesčio ir Užupio, S. Batoro g. gyventojams. 

Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Vilniaus autobusų parkas bus perkeltas 2023 metais
Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu
Vilniaus savivaldybė vaizdo įraše parodė, kaip daromos "oro vonios" medžių šaknims
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi koronaviruso ekspertų tarybos

(atnaujinta 14:47 2021.04.17)
Kaip pažymėjo matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius, pagrindinė pasitraukimo priežastis — laiko trūkumas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Iš Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės ir Prezidento sveikatos ekspertų tarybos traukiasi matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius. 

Apie tai jis pranešė šeštadienį savo puslapyje Facebook.

"Apie pasitraukimą galvojau jau kurį laiką. Pagrindinė priežastis - laiko trūkumas. Aktyvus dalyvavimas tarybų veikloje vis dėlto atima nemažai laiko.  Tą laiką aš rasdavau šeimos ir tiesioginio darbo sąskaita, atėjo laikas grąžinti skolas", — parašė jis.

Pasak Zemlio-Balevičiaus, ekspertų tarybos parodė kad Lietuvoje galima diskutuoti pateikiant mokslu pagrįstus argumentus. Svarbiausias tarybų darbo rezultatas yra pateikti dokumentai, kurių skelbimas viešai yra naujovė Lietuvoje, pažymėjo jis.

"Epidemijos valdymo sprendimai yra neišvengiamas kompromisas tarp įvairių nesuderinamų prioritetų, to ką reikėtų daryti ir svarbiausia tarp to kas yra įmanoma padaryti su turimais resursais. Niekada nepritariau visiems LRV sprendimams, buvo padaryta nemažai klaidų, bet nemanau kad su turimais valstybinių institucijų resursais ir kompetencijomis buvo galima padaryti reikšmingai geriau", — pažymėjo ekspertas.

Iš prie Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos COVID-19 klausimais prieš kurį laiką pasitraukė gydytojas Vytautas Kasiulevičius, Santaros klinikų atstovas Laimonas Griškevičius, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas ir kiti ekspertai.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kitą savaitę bus galima aplankyti globos įstaigose gyvenančius artimuosius
Estijoje plinta "Pietų Afrikos" koronaviruso padermė
Lietuvoje nustatyta apie 1200 naujų koronaviruso atvejų, mirė 12 žmonių
Kauno vakcinavimo centras stabdo skiepijimą, nes nebeturi vakcinų
Fukušimos AE saugyklos su užterštu vandeniu

Rusija pageidauja Japonijos paaiškinti apie planus į vandenyną išmesti radioaktyvų vandenį

(atnaujinta 09:12 2021.04.17)
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Rusija laukia Japonijos paaiškinimo apie planus išpilti radioaktyvų vandenį iš Fukušimos-1 atominės elektrinės į vandenyną, kur 2011 metais įvyko avarija. Tai teigiama oficialiame Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovės Marijos Zacharovos pareiškime, paskelbtame agentūros tinklalapyje.

"Tikimės, kad Japonijos vyriausybė parodys reikiamą skaidrumą ir informuos susirūpinusias valstybes apie savo veiksmus, galinčius kelti radiacinę grėsmę", — sakoma laiške.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė viltį, kad Tokijas rimtai spręs šį klausimą ir padarys viską, kad būtų sumažintas neigiamas vandens išleidimo poveikis. Diplomatai tikisi Japonijos leidimo stebėti radiaciją kritimo vietose.

Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis. Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, oficiali informacija šiuo klausimu neapima Ramiojo vandenyno ekologijos rizikos vertinimų.

Balandžio 13 dieną Japonijos valdžios institucijos oficialiai leido vandenį iš pažeistos "Fukušima-1" atominės elektrinės išleisti į vandenyną. Stoties cisternose sukaupta 1,25 milijono tonų skysčio, kurio techniškai pašalinti negalima.

2011 metų kovo 11 dieną įvyko stipriausias Japonijos istorijoje 9,1 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį, kurio bangos aukštis viršijo 40 metrų. Nelaimė ištiko pakrantę ir sukėlė avariją Fukušimos-1 atominėje elektrinėje, kur sugedo reaktoriaus aušinimo sistema. Tai nulėmė konstrukcijų sandarumo ir radioaktyviosios taršos pažeidimą. Stoties apylinkes paliko apie 300 tūkstančių gyventojų.

Tegai:
aplinkos tarša, Japonija, Rusija