Parduotuvėje, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje maisto kokybė prastesnė nei kitose ES šalyse

119
(atnaujinta 12:56 2017.09.19)
Lietuvos maisto ir veterinarijos specialistai atliko tyrimą, kurio metu išsiaškino, kad to paties prekės ženklo produktai Lietuvoje ir kitose ES šalyse yra skirtingos kokybės

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Vartotojai turėtų gauti to pačio prekės ženklo vienodos kokybės ir sudėties maisto produktus visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau šiandien tokių prekių sudėtis gali smarkiai skirtis, skelbia Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Vadinamosios dvigubos kokybės maisto produktų problema penktadienį buvo aptarta tarpžinybiniame pasitarime, kuriame dalyvavo Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijų, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.

"Privalome užtikrinti Lietuvos vartotojų lūkesčius gauti tos pačios kokybės produktus, kuriuos perka vartotojai senbuvėse ES valstybėse. Šią problemą dėl dvigubos kokybės maisto produktų kelia ir Europos Komisija, jau suplanavusi konkrečius veiksmus", — sakė pasitarimą surengęs teisingumo viceministras Justas Pankauskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai informavo, kad Lietuvoje yra atliktas kai kurių mūsų šalyje ir kitose ES valstybėse parduodamų maisto produktų sudėties tyrimas ir nustatyta nemažai sudėties skirtumų.

Pavyzdžiui, Lietuvoje parduodamuose kai kuriuose produktuose yra daugiau riebalų, saldiklių, mažiau kakavos negu analogiškuose gaminiuose, kurių galima įsigyti Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Austrijoje.

Lietuvoje atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad gamintojai nepažeidžia produktų ženklinimo taisyklių ir nurodo tikrąją produkto sudėtį. Taigi tas pats produktas, parduodamas Lietuvoje ir kitoje ES valstybėje, turės skirtingas sudėtis. Viceministro Pankausko manymu, tai nėra sąžininga, nes keliaudami po ES šalis piliečiai neturėtų skaityti etikečių, jeigu jie pasitiki išrinktu prekės ženklu. Vartotojo teisėti lūkesčiai — prekės ženklo garantuojama vienoda kokybė.

Liepos pabaigoje ES valstybės narės gavo trijų Europos Komisijos komisarų pasirašytą laišką, kad visoje Europos Sąjungoje bus siekiama nustatyti vienodą maisto produktų kokybės tyrimo metodologiją ir taip spręsti klausimą dėl dvigubos kokybės maisto produktų problemos.

Lietuva reformuoja mokinių mitybą: švediškas stalas ir valanda pietų >>

Artimiausiu metu Europos Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinkle Lietuvai atstovaujanti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prisijungs prie Slovakijos iniciatyvos tirti dvigubos kokybės produktų problemas ES lygiu ir sieks, kad būtų sukurta vienoda produktų tyrimų sistema. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siūlo sudalyvauti apklausoje "Ar, Jūsų manymu, skiriasi kokybė to paties prekės ženklo (gamintojo) maisto produktų, parduodamų Lietuvoje ir kitose ES valstybėse?" ir išreikšti nuomonę dėl maisto kokybės Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.

119
Tegai:
kokybė, maistas, Teisingumo ministerija, Europos Sąjunga
Dar šia tema
Grožis reikalauja aukų: kokie maisto produktai kenkia jūsų figūrai
Europiečiai mėgsta auginti obuolius ir pomidorus
Saugokites listeriozės: liepą mirė du lietuviai
Liūtai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 8-osios šventės

(atnaujinta 17:49 2020.08.07)
Prieš dešimt metų šią dieną Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, tačiau romantikai rugpjūčio 15-ąją gali švęsti Tarptautinę orgazmo dieną

Rugpjūčio 8 yra 220-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 221-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos.

Tarptautinė orgazmo diena

Tarptautinė orgazmo diena kasmet rugpjūčio 8 dieną švenčiama nuo 1998 metų Šventės šūkis — Vientisas pasaulio orgazmas. Tai energijos, ekstazės, malonumo diena. Šventę raginama švęsti visame pasaulyje — nuo Aliaskos iki Zimbabvės (nuo šalčiausios vietos iki karščiausios ir nuo A iki Z). Kaip švęsti? Vienam ar dviese, ar grupėmis, kaip tik patinka.

Šventės iniciatorius biseksualas Aleksas Hirka teigia, kad šią dieną verta dovanoti seksualias dovanas, kaip dovanos dovanojamos per Kalėdas; vaidinti įvairius vaidmenis, persirengiant kaip per Helovyną; prisiekti meilę kaip per Valentino dieną.

Terminas "orgazmas" (aukščiausias lytinio pasitenkinimo laipsnis) kilo iš graikiško žodžio "orgao" — degti aistra. Orgija kažkada buvo vadinamos romėnų ir graikų apeigos, skirtos dievams, dažniausiai vyno ir pramogų dievui Bakchui arba Dionisui garbinti. Tų puotų metu buvo mėgaujamasi visais malonumais, nieko nesivaržoma, todėl galiausiai žodis "orgija" pradėtas vartoti ištvirkavimo prasme.

Mokslininkai teigia, kad žmonės ir delfinai — vieninteliai, kurie mylisi dėl malonumo. Nepaisant to ilgiausiai trunka kiaulės orgazmas — net 30 min. Liūtai poruojasi iki 50 kartų per dieną. Jokio malonumo sueities metu nejaučia katės patelė, išgyvena vien skausmą.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1864 metais Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti Bernardinų ir Pranciškonų vienuolynai.

1992 metais Lietuvos krepšininkai Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.

2010 metais Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, pridarė didžiulių nuostolių šalies ūkiui. Ypač nukentėjo Alytaus ir Varėnos rajonai bei Kauno miestas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1786 metais pirmą kartą įveiktas aukščiausias Europos kalnas Monblanas — į jį įkopė Mišelis Gabrielis Pakardas (Michel-Gabriel Paccard), lydimas tarno Žako Balmato (Jacques Balmat).

1937 metais gimė JAV kino ir teatro aktorius Dastinas Hofmanas (Dustin Hoffman). Už vaidmenis juostose "Kramer prieš Kramerį" bei "Lietaus žmogus" jis apdovanotas JAV kino meno akademijos "Oskarais".

1963 metais Didžiojoje Britanijoje įvyko vadinamasis "Didysis traukinio apiplėšimas" — nusikaltėlių grupė sustabdė iš Glazgo į Londoną vykusį pašto traukinį ir pagrobė 2,6 mln. svarų.

2000 metais 13 žmonių žuvo ir daugiau kaip 90 buvo sužeisti per bombos sprogimą vienoje iš Maskvos požeminių perėjų.

Savo vardadienius šiandien švenčia Daina, Dainė, Dainius, Dainys, Dainora, Elidas, Elidijus, Tulgirdas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Bėgimas, archyvinė nuotrauka

Tyrimas atskleidė, kokią reikšmę sveikai gyvensenai teikia Lietuvos gyventojai

(atnaujinta 13:09 2020.08.07)
Paaiškėjo, kad didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Paprašyti dešimtbalėje sistemoje įvertinti, kiek jiems svarbi sveika gyvensena, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jai "rašo" aštuonetą – 7,8 balo, o sveiką gyvenseną kaip asmeniškai labai svarbų prioritetą nurodo 41 proc. respondentų – jie skyrė 9 arba 10 balų.

Tokius rezultatus rodo tyrimų bendrovės "Rait" liepos mėnesį atlikta apklausa, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Tik kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų sveikos gyvensenos svarbą įvertino mažesniu balu nei 7, o aukščiausią balą – dešimt – skyrė ketvirtadalis. Tyrimas rodo, kad vidutiniškai didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai.

Paprašyti įvardinti, kokių sveikos gyvensenos praktikų jie asmeniškai laikosi, didžiausia dalis (89 proc.) respondentų nurodė asmeninę higieną, 7 iš 10-ies minėjo saikingą alkoholio vartojimą arba jo atsisakymą, du trečdaliai (66 proc.) išskyrė sveiką mitybą, dar beveik tiek pat – fizinį aktyvumą.

Tyrimą inicijavusio Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina Belian pažymėjo, kad sveikos gyvensenos aktualumą sustiprino ir koronaviruso pandemija.

"Apklausa parodė, kad sveika gyvensena yra vis svarbesnė Lietuvos žmonėms. Tikėtina, kad jos aktualumą sustiprino ir šiuo metu visame pasaulyje kilusi sveikatos krizė, tačiau pastaraisiais metais augantis visuomenės rūpestis sveika mityba, fiziniu aktyvumu, žalingų įpročių atsisakymu taip pat buvo labai matomas: iš bėgikų ir dviratininkų skaičiaus gatvėse, populiarėjančių sveikatos temų žiniasklaidoje", – sako Belian.

Visgi tuo pačiu ji pažymi, kad kai kurie tyrimo dalyvių atsakymai atspindi rimtas visuomenės sveikatos problemas. Pavyzdžiui, mažiausiai respondentų apklausoje minėjo, kad rūpinasi savo psichine sveikata. 

"Su emocine sveikata susijusios temos Lietuvoje išlieka skaudi problema – kai kuriose visuomenės grupėse kalbėtis apie tai vis dar tabu. To pasekmes, deja, matome sergamumo depresija, savižudybių statistikoje. Tai sveikatos aspektas, kuriam privalome skirti daug dėmesio", – sako Belian.

Tyrime taip pat siekta išsiaiškinti, kiek šalies gyventojai pasitiki įvairių sveikatos ekspertų patarimais ir rekomendacijomis. Daugiau nei pusė – 56 proc. – apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad pasitiki šalies sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių specialistų (medikų, mokslininkų, sveikatos srities tarnautojų) pateikiama su sveikata susijusia informacija. Tai, kad tokia informacija nepasitiki, sakė tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.). Trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. 

Didžiausią visuomenės pasitikėjimą sveikatos klausimais yra įgiję gydytojai ir medicinos specialistai – jų pateikiamų rekomendacijų sakė klausantys 79 proc. apklausos dalyvių. 60 proc. pasitiki mokslininkais ir akademikais, 38 proc. – šeimos draugais ir artimaisiais.

Tyrimų bendrovė "Rait" reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų liepos 7-15 dienomis. Jos metu iš viso apklausti 1086 žmonės.

Tegai:
sveikata, gyventojai, Lietuva