Darbo birža, archyvinė nuotrauka

Darbo birža efektyviau ieškos žmonėms darbo

319
(atnaujinta 09:15 2017.08.21)
Darbo biržos restruktūrizacijos metu įvyks administracinio aparato mažinimas, pertvarka darbdavio ir darbo ieškančiojo bendradarbiavime bei planuojama sutaupyti 1,8 milijonų eurų

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Nuo kitų metų spalio Lietuvos darbo birža kartu su teritoriniais vienetais taps Užimtumo tarnyba, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos tarnyba.

Šiuo metu vyksta pasirengimas struktūriniams pokyčiams. Juos įgyvendinant bus mažinamas administracinis aparatas ir labiau susitelkiama į efektyvų bendradarbiavimą su darbo ieškančiaisiais bei darbdaviais, šiandien spaudos konferencijos metu pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Anot ministro Lietuvos darbo biržai ir teritorinėms darbo biržoms tampant vienu juridiniu vienetu — Užimtumo tarnyba — būtų optimizuojamos bendrosios viešojo sektoriaus funkcijos, tokios kaip finansai, personalo, turto valdymas, bendrieji reikalai, viešieji pirkimai ir IT priežiūra.

Padaugės dirbančiųjų tiesiogiai su klientais regionuose, sumažės administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų.

"Tai atneštų naudą ne tik darbo ieškantiesiems bei darbdaviams, bet ir leistų sutaupyti 1,8 milijonų eurų valstybės lėšų", — sakė Kukuraitis.

Anot ministro, pokyčiai turėtų teigiamą poveikį ir regionams: veiktų keturi stiprūs regioniniai klientų aptarnavimo departamentai, nemenka dalis centrinės įstaigos darbo vietų taip pat persikeltų į regionus arčiau žmonių. Taip pat planuojamas skambučių centras, kuris teiks paslaugas klientams telefonu, o darbo vietos taip pat būtų kuriamos regionuose.

Kaip atkreipė dėmesį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Darbo biržos pertvarka yra reikalinga, tą rodo ir nuomonės viešojoje erdvėje. Kaip planuojamos pertvarkos privalumus jis akcentavo paslaugų priartinimą prie žmogaus, kliento, bus daugiau dirbančių su darbo ieškančiais asmenimis ir darbdaviais.

Pasak Lietuvos darbo biržos direktorės Ligitos Valalytės, vadovų skaičius įgyvendinus pokyčius sumažės 55%. Bus orientuojamasi į kokybiškas paslaugas ir elektroninių paslaugų bei klientų aptarnavimo telefonu stiprinimą.

Nauja tai, kad darbdaviai turės nuolatinį konsultantą, asmeninį vadybininką, kuris padės darbuotojų paieškos procese, organizuos profesionalias atrankas, spręs individualias konkretaus darbdavio situacijas. Taigi atrankos darbdaviams bus vykdomos greičiau ir kokybiškiau.

Planuojama, kad Užimtumo tarnybą sudarys 6 departamentai — Šiaurės, Rytų, Vakarų ir Pietų klientų aptarnavimo departamentai, taip pat Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamentas bei Finansų, teisės ir pirkimų departamentas.

Seimo narė siūlo netaikyti 15% mokesčio bedarbiams >>

Planuojamas centralizavimas įstaigos vadybiniu aspektu, taip pat metodinis vadovavimas — standartizuojamos paslaugos visoje Lietuvoje, darbo rinkos prognozavimas, stebėsena bei analizė, kokybės užtikrinimas.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį savo vizito Telšiuose metu aplankė Darbo biržos skyrių. Vyriausybės vadovas neslėpė, kad šiandien Darbo birža vis dar asocijuojasi su pašalpomis ir mažai apmokamomis darbo vietomis.

Pasak Skvernelio, valstybė turi padaryti viską, kad žmonėms darbą susirasti būtų kuo paprasčiau, o gyvenimas iš pašalpų nebūtų patraukli alternatyva.EBPO ekspertai Lietuvai yra rekomendavę didinti investicijas į darbo biržą ir mažinti krūvius darbuotojams. Anot ekspertų, normalus darbo krūvis vienam darbuotojui yra 150, o šiuo metu darbo biržoje tiesiogiai su klientais dirbantiems asmenims tenka 405 darbo ieškantys asmenys.

Dėl to naujovėmis siekiama optimizuoti veiklas, išbraukti nereikalingus procesus, kurie yra netikslingi.

Užimtumo tarnyba pradės savo veiklą 2018 metų spalį.

Nedarbo lygis ES ir Lietuvoje
© Sputnik /
Nedarbo lygis ES ir Lietuvoje
319
Tegai:
užimtumas, pertvarka, reorganizacija, nedarbo lygis, darbas, nedarbas, Lietuvos darbo birža, Lietuva
Dar šia tema
Šiais metais mokytojų darbas bus apmokamas pagal naują modelį
Lietuvos verslininkai bijo migracijos
Nuo liepos nedarbo išmokos sieks iki 600 eurų
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Nuo kitos savaitės dalis namų Klaipėdoje liks be karšto vandens

(atnaujinta 17:25 2020.07.09)
Šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Nuo liepos 13 dienos be šilto vandens kelias paras turės verstis šiaurinės Klaipėdos dalies gyventojai, tačiau ne visi, praneša miesto savivaldybė.

Šiais metais hidrauliniai bandymai bus vykdomi pagal naują sistemą. Paprastai dideliu slėgiu testuojant šilumos trasas uostamiestis buvo skeliamas į dvi dalis. Riba eidavo ties Kauno gatve. Šiaurinė dalis išbandoma pirmiau, o pietinė Klaipėda keliomis savaitėmis vėliau. Ši tvarka bus išlaikyta ir šiemet, bet bandant šiaurinę miesto dalį įtraukiami keli pastatai iš Šilutės plento: 19, 19C, 27, 29.

Išimtimi tampa ir Saulės kvartalo naujakuriai, gyvenantys Jaunystės g. 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10, 14, 16, Ragainės g. 1, 1A, 2, 2A, 3, 5C, 5D, 5G, 5E, 5F, 6, 6A, 12, 12A bei Liepų g. 83 pastatas. Nors tai šiaurinei miesto daliai priskiriami namai, jiems šilumos energijos tiekimas karšto vandens gamybai nebus nutrauktas.

"Vadinamajame Saulės kvartale yra nutiesta nauja magistralė, keliuose objektuose dar vykdome tinklų pajungimo darbus, todėl ten hidraulinių bandymų kol kas neatliksime. Įprastai hidraulinių bandymų metu testuojamoje miesto pusėje šilumos negaminame, bet kad nepalikti minėtų namų vartotojų be patogumų, kitą savaitę laikinai įjungsime šalia esančią Paupių rezervinę katilinę ir tieksime šilumą Saulės kvartalui", — pasakojo Arūnas Smaguris, AB "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Kitiems šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Elektros energija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Мальгавко

Kaip ir įprasta, pirmadienį, liepos 13-ąją, iš ryto dauguma namų dar turės karštą vandenį, antradienį bus atliekami trasų bandymai, o trečiadienį vakare karštas vanduo vėl tekės magistraliniais vamzdynais. Pasak energetikų, ten, kur nebus aptikta gedimų, šiluma vartotojams grįš ketvirtadienį ar penktadienį.

Pagal "Klaipėdos energijos" grafiką, hidrauliniai bandymai Klaipėdoje šiemet vyks šiaurinėje miesto dalyje liepos 13–18 dienomis, o pietinėje — rugpjūčio 10–15 dienomis.

Vartotojai, kurių pastatams dėl aptiktų defektų numatytu laiku nebus atnaujintas šilumos tiekimas, bus informuojami individualiai. 

Dar šia tema
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse
Giedrius Grabauskas, archyvinė nuotrauka

Giedrius Grabauskas papasakojo apie bandymą sulaikyti Lietuvoje

(atnaujinta 21:55 2020.07.09)
Žmogaus teisių aktyvistas pažymėjo, kad policija "neturėjo orderio kratai atlikti ar įsakymo sulaikyti", todėl ramiai išvyko. Anot Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininko, teisėsaugos pareigūnų vizitai yra susiję su jo profesine veikla

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Šį rytą keturi Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai bandė sulaikyti Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininką, žmogaus teisių aktyvistą Giedrių Grabauską. Apie tai jis informavo Sputnik Lietuva.

Giedrius Grabauskas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Anot žmogaus teisių aktyvisto, jie pradėjo skambinti į duris ir "agresyviai belstis" apie 9:30 valandą. Grabauskas suprato, kad tai greičiausiai teisėsaugos institucijų atstovai, ir neatidarė durų.

Tada jam paskambino telefonu.

"Vyras prisistatė dirbantis kriminalinėje policijoje, sakė, kad jiems paskambino iš prokuratūros ir pasakė, kad turiu būti pristatytas. Aš jam atsakiau, kad kadangi negavau teismo nurodymo, niekur neketinau vykti", — sakė Grabauskas.

Tuomet jie išvyko, pasak Grabausko, pasiimti "dar kažko". Tuomet Grabauskas susisiekė su advokatais, tačiau abu buvo užimti ir tik vėlyvą popietę jam pavyko su jais pasikalbėti. Jo manymu, dabartinė padėtis yra Lietuvoje prieš jį vykstančios kampanijos tąsa.

"Taigi, jei pažvelgsite į situaciją, tai yra šios istorijos tęsinys, nes baudžiamoji byla buvo iškelta 2019 metų balandžio 25 dieną. Spalio mėnesį buvo atlikta krata ir pareikšti įtarimai. Kovo mėnesį, grįžęs iš Rusijos, gavau šį dokumentą dėl baudžiamosios bylos išplėtimo, ir taip pat paskyrė [teismo psichiatrinę] ekspertizę. Prokuratūra pareiškė tokį norą ir nukreipė į teismą, tačiau aš negavau jokio dokumento iš teismo. Aš jo neturiu", — teigė žmogaus teisių aktyvistas.

Tuo tarpu Grabauskas neatmeta, kad tai taip pat susiję su jo veikla. Jis sakė, kad neseniai rinko informaciją apie nacių nusikaltėlius, Holokausto dalyvius ir kitus, ir tokia veikla Lietuvoje gali nepatikti. Žmogaus teisių aktyvistas pridūrė, kad šalyje susidorojama su antifašistais, o patys išpuoliai yra gana šiurkštūs.

"Mes patys turime kažkaip apsisaugoti, nedaryti tokių klaidų, neįleisti jų į namus, laikytis. Kol kas padėtis gana sunki", — sakė jis.

Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Audroniaus Ažubalio prašymu baudžiamoji byla prieš Giedrių Grabauską buvo iškelta 2019 metų balandžio mėnesį. Prokuratūrai jie pateikė skundą, kai pamatė "Rossija 24" televizijos kanalo pasakojimą, kuriame Grabauskas apkaltino "miško brolius" bendradarbiavus su fašistų okupantais ir JAV žvalgyba, taip pat apie jų vykdytas žmogžudystes ir plėšimus.

Praėjusių metų gruodį Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininkas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste. Po kratos jis buvo paleistas.

Komentuodamas tokias situacijas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ne kartą pareiškė, kad Vilnius rodo visišką demokratinių vertybių, kurias Lietuva gyrė stodama į ES ir NATO, nepaisymą.

Lietuvoje "miško broliais" laikomi "partizanai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoti būriai, veikę respublikoje 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis grupių, kurios priešinosi sovietų režimui, dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje ir žudant civilius bei komunistų partijos darbuotojus.

Tegai:
policija, Giedrius Grabauskas
Dar šia tema
Grabauskas atskleidė, kaip Lietuvos teisėsauga bandė jį sulaikyti
Grabauskas: Lietuva kuria savo piliečių "juoduosius sąrašus"
Grabauskas buvo apieškotas Vilniaus oro uoste po kelionės į JT forumą