NAries krantinė, archyvinė nuotrauka

"Sostinės dienos-2017": Neris kviečia į "Gero maisto krantą"

53
(atnaujinta 12:52 2017.09.03)
Pirmąjį rugsėjo savaitgalį vyksiančiose "Sostinės dienose" atnaujintoje Neries krantinėje įsikurs gardusis kampelis — "Gero maisto krantas", kur miestiečiai ir svečiai galės paragauti įvairių pasaulio virtuvių patiekalų

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Pirmąjį rugsėjo savaitgalį vyksiančiose "Sostinės dienose" unikalią atmosferą sukurs festivalio naujovė — "Gero maisto krantas", viliojantis Food Truck vagonėliais ir egzotiškais, įmantriais skoniais bei spalvotais stogais besipuošiančiomis keliaujančiomis maisto virtuvėmis, villioja Vilniaus miesto savivaldybė.

Maisto teritorija nusidrieks vienoje patraukliausių miesto vietų — atnaujintoje Neries krantinėje tarp Karaliaus Mindaugo ir Žaliojo tiltų. O be ypatingos virtuvių įvairovės į savo receptus ji įtrauks ir dar vieną, esminį ingredientą — alternatyviosios muzikos sceną "Eksperimentai".

"Gero maisto krante"

"Gero maisto krante" susiburs net apie 30 gurmaniškų Food Truck vagonėlių — bene rekordinis jų kiekis vienoje vietoje. Jie pasiūlys įvairiausių virtuvių — meksikietiškos, olandiškos, ispaniškos, gruziniškos, Tolimųjų Rytų ir kitų — šedevrų.

Įmantriausius ir egzotiškiausius patiekalus tieks nedideli restoranėliai, nišiniai ir jau pripažinimo sulaukę „gourmet" kūrėjai, pakviesiantys atsipalaiduoti ir užkąsti jaukioje poilsio zonoje.

"Gero maisto kranto" lankytojai galės paskanauti gardžių "Filosofo" sumuštinių su gruziniška duona, šviežių "Ryk Lys" jūros gėrybių, netikėtų meksikietiškų "WRAP BOX" ir ryškiaspalvių Tolimųjų Rytų "Kepi Verdi" patiekalų, 9 skirtingų receptūrų dešrainių iš 4 metus puoselėto "Dešrainis24" meniu, taip pat — "gourmet" burgerių iš daugelio jau pamilto "Drama Burger", įvairių ispaniškų gardumynų iš "Slice & Dice", skanių cepelinų iš vietinių ūkininkų produkciją naudojančio, vintažinio cepelinų autobusiuko "AULA Food Truck" bei tikrų olandiškų blynelių iš "Poffertjes".

Vegetarus bei veganus nustebins originalioji "Gyvo baro" komanda bei Vilniaus vegetarų meka tituluojami „Balti drambliai". Nepamiršti liks ir naujų gėrimų skonių ieškantys gurmanai.

"Eksperimentų" erdvę

Alternatyviąją "Eksperimentų" erdvę "Sostinės dienose" penktadienį, rugsėjo 1 dieną, atidarys Miša Skalskis, anksčiau grojęs "96wrld" vardu, o šiuo metu vis dažniau pasirodantis "ang3l_sp1der" pseudonimu.

Erdvė 'Eksperementai
Erdvė 'Eksperementai"

Šeštadienio, rugsėjo 2 dieną, "Eksperimentų" programa progresuos nuo rafinuotų tropikų, ambient ir drum and bass selekcijų iš "Onis x Raven", "Souldatov", "Marius Va" iki post-punk, psichodelinio roko bei multi-instrumentalistinės elektroninės muzikos potyrių. Klausytojai išgirs "The Independent", "Abii", "Local Blood" ir į neatrastas muzikines erdves skraidinančius "WhaleSounds".

Sekmadienio, rugsėjo 3 dieną, popietę "Eksperimentų" atmosferą kurs house, disco, funk, dub techno motyvai. Čia gros "Parallax", "Daugvinas", "Jack Krass", taip pat skambės pietietiškai europietiški šokių ritmai iš "Boikafé" archyvų.

"Sostinės dienos 2017" vyks rugsėjo 1-3 dienomis. Visi festivalio renginiai nemokami.

53
Tegai:
kultūriniai renginiai, kultūra, renginiai, Sostinės dienos 2017, Vilnius
Temos:
Yra ką pamatyti: parodos Lietuvoje (88)
Dar šia tema
Pasitik rudenį su šurmuliu: Vilniuje alsuos festivalis "Sostinės dienos"
Atleidimas iš darbo

Lietuva tapo viena lyderių ES pagal nedarbą

(atnaujinta 09:23 2021.04.12)
Kaimyninėse Baltijos šalyse nedarbo lygis taip pat didelis. Visų trijų šalių rodiklis yra didesnis nei ES vidurkis

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuva pagal nedarbo rodiklį tapo trečia Europos Sąjungoje, praneša "Eurostatas".

2021 metų vasario mėnesį nedarbo lygis siekė 9,6 proc. — tai yra 2,9 proc. daugiau nei 2020 metų vasario mėnesį, kai jis sudarė 6,7 proc. Tuo tarpu 2021 metų sausio mėnesį nedarbas siekė 9,6 proc., tai yra, rodiklis per mėnesį nepakito.

"Eurostato" duomenimis, šių metų vasarį Lietuvoje buvo 143 tūkst. bedarbių.

Didžiausias nedarbo lygis Ispanijoje — 16,1 proc., tai yra 3,7 mln. žmonių. Antroje vietoje Italija — 10,2 proc. (2,5 mln. žmonių).

Kaimyninėje Latvijoje nedarbas 2021 metų vasario mėnesį sudarė 8,7 proc. (83 tūkst. žmonių), o Estijoje — 7,2 proc. (50 tūkst. žmonių).

Vidutiniškai Europos Sąjungoje nedarbas siekė 7,5 proc. — apie 16 mln. žmonių.

Mažiausiai bedarbių Portugalijoje — 3,1 proc., antroje vietoje Čekija — 3,2 proc., trečioje vietoje Nyderlandai — 3,6 proc.

Anksčiau finansų ministerija prognozavo, kad nedarbo lygis šiek tiek sumažės 2022 metais. Manoma, kad vyriausybės paramos priemonės ir įmonių gebėjimas prisitaikyti prie neįprastų COVID-19 pandemijos sąlygų, kol ji yra kontroliuojama, darys švelninantį poveikį užimtumui.

Tegai:
Eurostatas, ES, nedarbas, Lietuva
Dar šia tema
Finansų ministerija pranešė, kada sumažės nedarbas Lietuvoje
Paaiškėjo, kokioje darbo srityje nepakanka sezoninių darbuotojų
Užimtumo tarnyba fiksuoja nedarbo lygio mažėjimą
Scena, archyvinė nuotrauka

Kaune planuojama steigti pirmą šalyje scenos meno mokyklą vaikams ir jaunimui

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Kauno savivaldybė planuoja įsteigti iki šiol analogų Lietuvoje neturinčią scenos meno mokyklą, rašoma savivaldybės pranešime.

Tvirtą palaikymą šiam miesto siekiui išreiškė ir pripažinti kultūros srities autoritetai, pasisakantys už sistemingą bei įvairiapusišką vaikų meninių gebėjimų ugdymą, stiprinant tarpdisciplinines programas neformaliajame ugdyme.

"Nepriklausomai nuo amžiaus tarpsnio, ar tai būtų 4 metukų vaikas, ar 24 metų jaunuolis, jam privalo būti sudarytos sąlygos augti ir pažinti labai plačią kultūrinę įvairovę, kad jis taptų kūrybinga ir laisva asmenybe. Tą pasiekti galime stiprindami visas įmanomas savybes, kurių reikia XXI amžiuje – kūrybiškumą, integralumą, emocinį intelektą bei kritinį mąstymą. Kuo daugiau ir kuo plačiau visa tai vyks, tuo daugiau visko mūsų vaikai pasiims", – įžvalgomis dalijosi edukologė ir VDU Muzikos akademijos prodekanė doc. dr. Daiva Bukantaitė.

Pasak jos, Lietuvoje ir dalyje Europos sąjungos šalių vis dar labai giliai įsišaknijusi "diržo kultūra", kuri yra orientuota į stiprų profiliavimą ir "teisingų kompetencijų" ugdymą. Tai ypač stipriai jaučiama tradicinio muzikos ir šokio ugdymo kultūroje, kur vyrauja įsitikinimas, kad svarbiausios yra būtent tos savybės, iš kurių bus "valgoma duona".

Tuo tarpu laisvojo ugdymo kryptis didžiausią dėmesį skiria įvairialypėms patirtims, kadangi jos yra kiekvieno vaiko mokymosi šaltinis. Integralus ir skirtingas kompetencijas apimantis ugdymas yra būtinas vaiko kūrybiškumo skatinimui bei saviraiškai, o bendradarbiavimas su skirtingų disciplinų atstovais gerina socialinius, komunikavimo bei meno aplinkos pažinimo įgūdžius.

VDU muzikos akademijos dekanas doc. dr. Saulius Gerulis pristatytą scenos meno mokyklos idėją vadino sveikintina.

"Koncepcija per laisvą vaikų ir tėvų pasirinkimą yra tikrai viliojanti. Ji nėra siaura – turinys aprėpia daug sričių. Pavojų čia nematau. Svarbiausia pasirūpinti žmogiškaisiais faktoriais",— sako jis.

JAV, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau kuris laikas veikia integralios scenos menų (angl. Integrated Performing Arts) mokyklos, kurios siekia didinti akredituotų programų patrauklumą, sistemingai ir nuosekliai ugdyti prigimtinius vaikų meninius gebėjimus bei formuoti suvokimą apie skirtingų meno sričių tarpusavio sąsajas.

Užsienio praktika rodo, kad tokių mokyklų programos grindžiamos dualizmo principu: vaikai mokosi privalomųjų dalykų ir renkasi iš plataus spektro susijusių veiklų. Būtent tokią įstaigą siekiama sukurti Kaune ant esamų ir sėkmingai veikiančių pamatų, prie Kauno Miko Petrausko muzikos mokyklos prijungiant Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus bei Kauno choreografijos mokyklą.

Be to, greta organizacinių darbų miestas nusiteikęs atverti turimą infrastruktūrą vaikų popamokinėms veikloms. Jie galės išbandyti atsinaujinusias legendinio „Romuvos“ kino teatro, "Girstučio" bei Kauno kultūros centro scenas, taip pat išnaudoti baigiamą rekonstruoti Kauno sporto halę. Pastaroji bus kaip tik pritaikyta neformaliajam ugdymui su multifunkcinėmis įvairaus dydžio erdvėmis.

Tegai:
neformalus ugdymas, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė