Pėsčiųjų dėmesį nuo kelio atitraukia išmanieji telefonai
(atnaujinta 13:12 2017.08.28)
Atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai žmonės pereidami gatvę nekreipia dėmesio į savo saugumą, o žiūri į savo telefono ekranąVILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Aštuoni iš 10 lietuvių, eidami per perėją, žiūri į išmanųjį, o ne į gatvę, pranešė LRT.lt su nuoroda į draudimo bendrovės "Gjensidige" užsakymu "Spinter tyrimų" atliktą apklausą.
Žmonės, eidami keliu, dažniausiai naudojasi išmaniaisiais telefonais — kalbasi, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose.
Komentarai internete turi išmokyti pėsčiuosius elgtis atsargiai >>
Draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas pripažista, kad bendravimas telefonu ar pramogavimas išmaniuosiuose įrenginiuose einant gatve yra pavojingas sveikatai, nes tuomet pėstieji nepakankamai stebi aplinką ir negali sukaupti dėmesio į aplink esančius objektus.
"Bendravimas telefonu einant gatve "atitveria" nuo aplinkinio pasaulio ir mažina žmonių saugumą. Būtina atkreipti dėmesį, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu slopina pėsčiųjų atidumą, didina nelaimingų atsitikimų riziką ir net grėsmę tapti nusikaltimo aukomis", — įspėjo Matiukas.
Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiais metais iki rugpjūčio 11 dienos eismo įvykiuose žuvo 114 žmonių, t. y. 8,6% daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo vairuotojų — 47, taip pat — 36 pėstieji.
Tyrimas parodė, kad 83% pėsčiųjų Lietuvoje eidami gatve kalbasi telefonu, 11% gatve einančių žmonių rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ir bendrauja socialiniuose tinkluose.
"Pagrindinė rizika naudojantis telefonu yra dėmesio atitraukimas. Žmonės daug lėčiau pereina gatvę, nes pagrindinį dėmesį yra nukreipę į telefono ekraną ar telefoninį pokalbį. Klausydamiesi muzikos ar valgydami pėstieji sėkmingiau ir saugiau kerta važiuojamąją kelio dalį, nes šis veiksmas nereikalauja ypatingo susikaupimo ar galvojimo", — kalbėjo Matiukas.
Pasak jo, telefonu eidami gatve dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų gyventojai. Tyrimas parodė, kad 26-55 metų miestiečiai dažniausiai kalbasi telefonu, o 18-25 metų pėstieji gatvėje rašo trumpąsias žinutes, naudojasi susirašinėjimo programėlėmis ir naršo internete.
Jo teigimu, šalia pėsčiųjų perėjų įrengti užrašai, įspėjantys nekalbėti mobiliuoju einant per gatvę, galėtų sustiprinti pėsčiųjų saugumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad tik maža dalis eismo dalyvių Lietuvos gatvėse juda rankose nelaikydami išmaniųjų įrenginių. Apklausos duomenimis, 9% pėsčiųjų eidami gatve nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o 7% įsijungia laisvųjų rankų įrangą. Vairuotojai telefonu naudojasi šiek tiek atsakingiau: 19% vairuodami juo nekalba, o 17% važiuodami automobiliu kalba per laisvųjų rankų įrangą.
Pasak Matiuko, labai mažai eismo dalyvių telefonus naudoja ne pramogoms ar reikalams tvarkyti, o tinkamo maršruto paieškai ar kitiems su eismu susiejusiems poreikiams. Tyrimo duomenimis, 3% pėsčiųjų eidami telefone naudojasi navigacija, tai už vairo daro ir 4% vairuotojų.
"Spinter tyrimų" Lietuvos eismo dalyvių apklausa "Gjensidige" užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkstantį įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.
Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas
(atnaujinta 17:28 2021.04.11)
Pasak Kauno savivaldybės, šią savaitę bendras vakcinacijos efektyvumo rodiklis mieste viršijo 20 procentusVILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Kauno vakcinacijos centre pasibaigė vakcinos atsargos, todėl gydytojai sekmadienį ir pirmadienį buvo priversti sustabdyti procedūrą. Apie tai pranešė Kauno miesto savivaldybės spaudos tarnyba.
Vos per penkias dienas buvo paskiepyta daugiau nei 17 tūkst. Nauja vakcinos siunta — 7 tūkstančiai "Pfizer" dozių —nuo antradienio leis pasiskiepyti vyresniems nei 65 metų žmonėms.
Nuo antradienio iki šeštadienio didžiausią Lietuvoje skiepų centrą, esantį Kauno ledo rūmuose, aplankė daugiau nei 16,5 tūkst. Namuose ši procedūra buvo atlikta maždaug 700 žmonių, kuriems sunku judėti arba kuriuos reikia prižiūrėti.
"Priešvelykinis planas pasiteisino. Per šventes sudarėme galimybę Kauno poliklinikos medikams atsikvėpti, o iškart po to kibome į darbus, kad išnaudotume visas Kaune gautas vakcinas. Dabar tenka padaryti kelių dienų pauzę. Pirmadienį Kauną turi pasiekti apie 7 tūkstančiai "Pfizer" dozių, todėl nuo antradienio visas jas norime paskirti 65 metų ir vyresniems gyventojams. Registracija atvira visiems šios amžiaus grupės žmonėms, o vietų skaičius palengva mažėja", — teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kauniečių susidomėjimas vakcinomis pastaruoju metu akivaizdžiai auga, sakė meras. Šią savaitę į skiepijimą buvo pakviesti visų prioritetinių grupių atstovai: pensininkai, pedagogai, absolventai, suaugusieji, sergantys lėtinėmis ligomis, specialiųjų tarnybų atstovai ir net kelių didelių įmonių darbuotojai.
©
Sputnik / Кирилл Каллиников
Nuo kitos savaitės, bent jau kelias dienas, daugiausia dėmesio bus skiriama 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms. Artimiausiu metu planuojama išleisti visą Kaune numatytą vakcinos tūrį — 7 tūkstančius "Pfizer" dozių.
Kaune gyvena beveik 60 tūkstančių 65 metų ir vyresnių žmonių. Naujausiais duomenimis, daugiau nei pusė jų buvo paskiepyti — daugiau nei 33 tūkst.
Apskritai vakcinacijos efektyvumas Kaune šią savaitę viršijo 20 proc. Pirmąją vakcinaciją atliko daugiau nei penktadalis miesto gyventojų, o daugiau kaip devyni procentai gyventojų yra visiškai paskiepyti.
Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio pabaigos. Tačiau nuo balandžio 7 dienos nutarta panaikinti judėjimo tarp savivaldybių apribojimus. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 226 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,6 tūkstančio žmonių.
©
Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Vilnius kviečia skiepytis vyresnius nei 55 metų gyventojus
(atnaujinta 17:12 2021.04.11)
Nuo balandžio 12 dienos, pirmadienio, popietės Vilnius dar labiau plės skiepijamųjų sąrašą — registracija "Pfizer" vakcina bus atverta 55–64 metų vilniečiams
VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Vilnius skiepytis kvies vyresnius nei 55 metų gyventojus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.
Pabrėžiama, kad Vilnius pirmasis iš didmiesčių vakcinavo 55 proc. vyresnių nei 65 metų gyventojų, nuo praėjusio antradienio skiepytis kviečiami ir kontaktiniu būdu dirbantys pareigūnai bei prekybos sektoriaus darbuotojai bei strateginių įmonių darbuotojai (prioritetinė grupė 1.20), nuo penktadienio — neįgalūs ar neįgalius artimuosius slaugantys vilniečiai (prioritetinė grupė 1.18).
Tuo pačiu nuo šiandien, 16 val., iki pirmadienio popietės dar kartą išskirtinė galimybė registracijai sudaroma statistiškai jautriausiai koronavirusui gyventojų grupei — vyresniems nei 65 m. vilniečiams.
Nuo balandžio 12 dienos, pirmadienio, popietės Vilnius dar labiau plės skiepijamųjų sąrašą — registracija "Pfizer" vakcina bus atverta 55–64 m. vilniečiams.
"Velykų šventės nepraėjo be pasekmių — šiandien Santaros klinikose ir Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje baigiamos užpildyti sergantiems COVID-19 skirtos lovos. Ir daugiau nei pusė užėmusių jas — jaunesni nei 65 metų žmonės, tad turime paskubinti jų vakcinaciją, — teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Jos teigimu, amžiaus grupė nuo 55 metų apima nemažai pagal profesijas ar kitaip apibrėžtų prioritetinių grupių atstovų, kurie dar nėra vakcinuoti — mokytojai, pareigūnai, prekybos salių darbuotojai.