Sudaužytas priekinis automobilio stiklas, archyvinė nuotrauka

Statistika: moterys rečiau sukelia avarijas, nei vyrai

255
(atnaujinta 11:54 2017.09.04)
Dažniausiai Lietuvoje eismo įvykių sukėlėjais tampa iki 35 metų amžiaus vyrai ir moterys, tuo tarpu moterys avaringas situacijas sukelia pusantro karto rečiau

Vilnius, rugsėjo 3 — Sputnik. Beveik 10 tūkstančių eismo įvykių buvo užfiksuota Lietuvoje per septynis šių metų mėnesius, praneša draudimo įmonė "ERGO".    

Beveik 40% avarijų sukėlė vyrai, tarp kurių rizikingiausia amžiaus kategorija — 26-30 metų. Trečią dešimtį įpusėję vyrai sukėlė daugiausiai — virš 600 — eismo įvykių, tai sudaro 6% visų užfiksuotų avarijų.

Nors į trečią dešimtį įkopę vyrai turi jau ne vienerių metų vairavimo patirtį, visgi keliuose jų elgesį neretai lemia adrenalinas ar noras būti pirmesniu. Tai akivaizdu vertinant priežastis, dažniausiai sukeliančias nelaimingus atsitikimus keliuose — rikiavimąsi į kitą eismo juostą ar sustojant prieš perėją.  

"Deja, neapdairumas ar neatsargumas rikiuojasi antroje eilėje pagal tai, koks elgesys dažniausiai lemia eismo įvykius — tai išvažiavimas iš šalutinio kelio, važiavimas atbuline eiga ar važiavimas žiedinėse sankryžose", — teigia Europos bendrovės "ERGO Insurance" Lietuvoje skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

31-35 metų amžiaus grupės vyrai sukelia beveik tiek pat avarijų kiek jaunesnėje (26-30 metų) amžiaus kategorijoje — draudikai šįmet per septynis mėnesius užfiksavo 575 į ketvirtą dešimtį įžengusių vairuotojų vyrų sukeltų avarijų.

"Mūsų ilgametė patirtis rodo, jog vairuotojai, bent kartą patyrę eismo įvykį, tampa atsargesni ir atidesni. Neatsitiktinai stabilesniu ir saugesniu vairavimo stiliumi pasižymi vyresni, daugiau vairavimo patirties sukaupę vairuotojai", — sako Bieliauskas.

Amžmius ir vairavimo stilius       

Nuo 36 metų amžiaus vyrai vairuoja saugiau. "ERGO Insurance" duomenimis, kritinė vyrų amžiaus riba, kai stipriai sumažėja jų sukeliamų eismo įvykių, yra 36 metai.

36-40 metų amžiaus grupės vairuotojai padarė 400 — dviem šimtais mažiau — eismo įvykių nei dešimtmečiu jaunesnės amžiaus grupės atstovai.

51-55 ir 56-60 metų amžiaus kategorijos vairuotojai vyrai padaro vidutiniškai po 300 avarijų.

"Ne vienerius metus pastebime, jog vairuojančiųjų vyrų elgesys kelyje keičiasi nuo ketvirtos dešimties. Nuo šios amžiaus ribos vyrų sukeliamų eismo įvykių stipriai mažėja — penkiasdešimtmečiai ir šešiasdešimtmečiai avarines situacijas sudaro dvigubai rečiau nei trisdešimtmečiai", — pasakoja Bieliauskas.

Anot jo, rizika tarp vairuojančiųjų vyrų vėl išauga tarp vyresnių nei 65 metų vairuotojų, kurie per šiuos metus sukėlė 465 avarijas.

Moterys dvigubai rečiau sukelia avarines situacijas. Vertinant vairuojančiųjų moterų statistiką, pastebima panaši tendencija — 36 metų ir vyresnės moterys keliuose sukelia mažiau avarijų nei jaunesnės. Tiesa, itin nedaug eismo įvykių nutinka pačiai jauniausiai — iki 25 metų — vairuojančiųjų moterų amžiaus kategorijoje.

"Tai lemia, jog dauguma moterų pradeda vairuoti vėliau nei vyrai. Visgi mūsų šių metų duomenys paneigia įsisenėjusį mitą, jog moterys yra prastesnės vairuotojos. Priešingai, nuo šių metų sausio iki liepos pabaigos avarijos dėl vairuojančiųjų moterų kaltės įvyko dvigubai rečiau nei dėl vairuotojų vyrų. Tad pagal draudžiamųjų įvykių skaičių galima drąsiai teigti, jog moterys vairuoja saugiau", — komentuoja Bieliauskas.

Daugiausiai eismo įvykių patiria 31-35 metų vairuotojos, nors jų sukeliamų nelaimingų įvykių statistika tesiekia apie 360 eismo įvykių — pusantro karto mažiau nei tos pačios amžiaus kategorijos vairuojančių vyrų.

"Statistiškai mažiausiai rizikinga yra į septintą dešimtį įkopusių vairuojančių moterų kategorija, visgi šiuo atveju nepakanka remtis vien tik statistika. Vyresniame amžiuje moterys vairuoja gerokai rečiau, tad drįsčiau teigti, jog saugiausiai keliuose elgiasi penkiasdešimtmetės vairuotojos", — sako draudimo bendrovės atstovas.

51-55 ir 56-60 metų amžiaus vairuojančios moterys pateko į vidutiniškai 140 avarines situacijas — daugiau nei dvigubai rečiau nei tos pačios amžiaus kategorijos vairuotojai vyrai.

255
Tegai:
eismo įvykiai, statistika
Dar šia tema
Pėsčiųjų dėmesį nuo kelio atitraukia išmanieji telefonai
Saugaus eismo savaitė: vairuotojai nesieja greičio ir avarijos rizikos
Draudimo išmokai gauti vairuotojai imituoja avarijas nepaisydami fizikos dėsnių
Videofaktas: kodėl "Via Baltica" vadinasi "mirties kelias"
Ingrida Šimonytė

Trečioji banga ar ne? Premjerė įvertino situaciją su COVID-19 

(atnaujinta 07:28 2021.02.25)
Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo tarpu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas pratęstas iki kovo 15 dienos

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė netikinti, kad respublikoje pastebėta trečioji koronaviruso banga. Ji apie tai pranešė po vyriausybės posėdžio.

"Aš vertinčiau tą situaciją kaip tam tikrą įstrigimą. Todėl siūloma esmingai išplėsti testavimo apimtis didesnėmis grupėmis. Tikėjomės to iš savivaldybių, tačiau pamatėme, kad rezultatas nelabai geras, testavimo apimtys nepadidėjo", — sakė ji.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė pratęsti karantiną iki kovo 31 dienos, taip pat iki kovo 15 dienos palikti gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau kartu leisti judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Čaplinskas pasisakė apie draudimo dėvėti medvilnines kaukes netinkamumą >>

Tačiau reikalingi kiti pakeitimai, sakė Šimonytė. Anot jos, sprendimas leisti savivaldybėms pačioms padidinti koronaviruso tyrimus pasirodė esąs neveiksmingas, nes šios apimtys žymiai nepadidėjo. Todėl, pasak ministrės pirmininkės, testavimo apimtis bus išplėsta vyriausybės įsakymu.

Pasak jos, išplėtus testavimo apimtis, bus aiškesnis COVID-19 paplitimo pasirinktose savivaldybėse vaizdas, sakė ji. Be to, Šimonytė teigė, kad testavimo rezultatai padės nuspręsti, ar toliau riboti gyventojų judėjimą.

Vyriausybės vadovės teigimu, kol prasidės skiepijimo procesas, visuomenė turės gyventi su apribojimais. Tuo pačiu ji neatmetė, kad Lietuva gali grįžti prie griežtų kovos su koronavirusu priemonių.

Kalbėdama apie pastaruoju metu išaugusį COVID-19 atvejų skaičių, ministrė pirmininkė teigė nesiejanti šių tendencijų su naujausiomis nuolaidomis su kirpyklų ir grožio paslaugomis. Tačiau Šimonytė pripažino, kad dėl priimtų sprendimų padidėjo žmonių mobilumas.

Lietuvoje yra daugiau nei 195 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, o mirė 3200. Visiškai paskiepyti daugiau nei 69 tūkstančiai žmonių.

Lietuvoje karantinas buvo įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo pat metu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas buvo pratęstas iki kovo 15 dienos. Leidžiama judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje