Lietuva EXPO 2017 parodoje, archyvinė nuotrauka

Lietuvos paviljonas apdovanotas "EXPO 2017" parodoje

17
(atnaujinta 08:21 2017.09.05)
Lietuvos paviljonas Astanoje vykstančioje parodoje pelnė pagrindinį apdovanojimą "Elementų ir detalių" kategorijoje

VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Lietuvos paviljonas "EXPO 2017" parodoje Kazachstano sostinėje Astanoje gavo pagrindinį  apdovanojimą "Elementų ir detalių" kategorijoje už LED šviesų instaliaciją, simbolizuojančią lazerio gimimą, praneša Aplinkos ministerija.

Apie tai paskelbė tarptautinis parodų verslo žurnalas "EXHIBITOR Magazine". "Elementų ir detalių" kategorijos apdovanojimą skiria iš profesionalų sudaryta komisija.

"Jis kaip didelės estetinės vertės architektūrinėje erdvėje sustabdyta šviesų, energijos ir greičio akimirka. LED kambarys privertė pasijausti esant šios šalies sukurto lazerio šerdyje. Tai buvo fenomenaliai futuristinis elementas. Pasaulinių parodų požymis — išskirtinumas, o Lietuvos paviljono LED instaliacija, skirta atkreipti dėmesį į Lietuvos lazerius, yra kvapą gniaužianti ir nepaneigiamai įsimintina visais lygiais", — rašoma žiuri apžvalgoje.

Instaliacija sukurta pagal architekto Martyno Valevičiaus projektą. Centrinei paviljono kompozicijai įrengti prireikė kelių tonų metalo grotelių, vienuolikos kilometrų kabelio ir pusketvirto kilometro LED juostelių. Šviesų instaliacija jau ne kartą vietos žiniasklaidoje buvo įvardijama kaip tinkamiausia vieta visoje parodoje darytis asmenukėms, o daugiausia žmonių sutraukdavo, kai joje koncertuodavo atlikėjai iš Lietuvos — Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO, ansamblis "Subtilu — Z".

"EXHIBITOR Magazine" jau beveik tris dešimtmečius leidžiamas JAV. Šių metų konkurse geriausio didelio paviljono kategorijoje jau ketvirtą kartą iš eilės apdovanotas Vokietijos paviljonas. Žurnalo redakcija savo simpatijų prizą skyrė Prancūzijai, o interneto svetainėje balsavę daugiau kaip 50 tūkstančių internautų savo favoritu išrinko Kataro paviljoną.

Prieš penkerius metus šis leidinys Lietuvos paviljoną parodoje "EXPO 2012" Pietų Korėjoje įvertino specialiu paminėjimu geriausio mažo paviljono kategorijoje.

17
Tegai:
paviljonas, apdovanojimas, EXPO 2017, Astana
Dar šia tema
Vilniečiai sužinos, ką Lietuva pristatys pasaulinėje parodoje "EXPO 2017"
Avarija

Kauno rajone eismo įvykis nusinešė trijų žmonių gyvybes

(atnaujinta 13:04 2021.01.24)
Nelaimė įvyko apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą susidūrė trys automobiliai

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Trys žmonės žuvo per automobilių avariją Kauno rajone, praneša Lietuvos policija.

Eismo įvykis įvyko šeštadienį, sausio 23 dieną, apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Automobilis "Mercedes Benz E220", kurį vairavo 1997 metais gimęs vyras, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Jis susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais "Toyota Prius", kurį vairavo vyras (g. 1987 m.) ir "Audi A8", vairuojamu moters (g. 1987 m.).

Eismo įvykio metu žuvo automobilio ",Mercedes Benz E220" vairuotojas ir "Toyota Prius" važiavusi keleivė (g. 1976 m.). Automobilio "Toyota Prius" vairuotojas dėl daugybinių sužalojimų paguldytas į ligoninę, kur sausio 24 d. 1:19 mirė.

Vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Kauno rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Rokiškyje pareigūnams teko ilgai gaudyti girtą "Mercedes-Benz" vairuotoją — video
Šakių rajone eismo įvykio metu sužeisti du nepilnamečiai
Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių
Darbas

Pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo 15%

(atnaujinta 11:39 2021.01.24)
Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys.

Per 2020 metus gauti 33 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, palyginus su 2019 metais tokių įvykių sumažėjo 6 atvejais.

Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats — 125 ir 2020 metais, ir 2019 metais.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.

Per praėjusius metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (8 mirtini, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22  sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu), statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.

Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, — apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metais įvyko šio sektoriaus įmonėje.

Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.

Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą. Iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybose, bet ir dirbantieji kitų sektorių įmonėse.

Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.

Tarp pavojingiausių nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti 2020 metais buvo statybos (juos atliekant įvyko 5 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe) bei sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (žuvo 4 darbuotojai bei 25 darbuotojai patyrė sunkias traumas).

Ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2020 m., sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.

2020 metų įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 metais įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Tegai:
darbas, mirtis, Valstybinė darbo inspekcija
Nord Stream-2 statyba

Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"

(atnaujinta 13:01 2021.01.24)
Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė pažymėjo, jog sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų" ir ši statyba yra "teisiškai patvirtinta"

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė Svenja Šulcė papasakojo, kokių teisinių pasekmių gali sulaukti Berlynas, jei Vokietija nuspręs sustabdyti "Nord Stream-2" projektą.

Interviu "RND" žiniasklaidos grupei ji priminė, kad sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų", jo statyba beveik užbaigta ir "teisiškai patvirtinta".

"Aš galėčiau įsivaizduoti ir kitus sprendimus. Bet jei mes dabar sustabdytume projektą, mums būtų iš dalies pakenkta, kalbant apie teisinių sprendimų patikimumą, ir tikriausiai, mes susidurtumėme su teisminiu tyrimu", — pridūrė Šulcė.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Merkel sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"