Lietuvos kariai, archyvinė nuotrauka

Krašto apsaugos ministras: kariams reikalinga psichologų parama

69
(atnaujinta 17:46 2017.09.08)
Karo specialistai planuoja intensyviai ugdyti Lietuvos karių psichologinį atsparumą

VILNIUS, rugsėjo 6 Sputnik. Kariuomenės psichologų darbas — įvairūs mokymai psichologine tematika, pagalba kariams ir jų šeimoms, rengiantis tarptautinėms operacijoms, jų metu ir grįžus iš jų, labai svarbus Lietuvos kariuomenei, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Apie tai pareiškė Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitikimo su krašto apsaugos sistemos Psichologinės paramos grupės atstovais metu.

"Užtikrinti maksimalų rūpinimąsi savo kariais yra kariuomenės pareiga, tad dėmesys psichinei karių sveikatai, jų motyvacijai yra būtinas bendro karių sveikatos stiprinimo elementas", — sakė Karoblis.

2008 metais įkurta Psichologinės paramos grupė vienija visus krašto apsaugos sistemoje (KAS) tarnaujančius psichologus.

Grupė teikia psichologinę paramą personalui, atliekančiam darbą ar tarnybą labai sudėtingomis, padidinto pavojaus sveikatai ar gyvybei sąlygomis. Ji siekia spręsti su karių psichologine gerove ir psichikos sveikata susijusius klausimus. Psichologinės paramos grupė taip pat vykdo įvairius tyrimus, pavyzdžiui, padalinio psichologinio klimato, personalo kaitos priežasčių.

Pasak grupės atstovės kapitonės Danutės Lapėnaitės, pastaraisiais metais požiūris į psichologinę pagalbą pasikeitė kardinaliai.

"Šiandien kariuomenės psichologai jaučiasi reikalingi, vertinami ir kuriantys realią pridėtinę vertę — tiek teikiant pasiūlymus vadams dėl personalo motyvacijos didinimo, karių psichologinio atsparumo ugdymo, tiek teikiant psichologinę paramą kariams ir jų šeimoms", — sakė Lapėnaitė.

Psichologinės paramos grupė Lietuvoje savo veiklą vykdo jau 10 metų. 

69
Tegai:
psichologinė parama kariams, psichologas, kariai, Krašto apsaugos ministerija (KAM)
Dar šia tema
Italijoje staiga mirė Lietuvos karys
Kanados karys žuvo besiruošdamas misijai Latvijoje
Žiniasklaida: Rossi tapo aukščiausio rango nusižudžiusiu JAV kariu
Vilniaus gatvės, archyvinė nuotrauka

Per vakar dieną patvirtinti septyni nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 12:46 2020.07.02)
Remiantis naujausiais NVSC duomenimis, iš viso Lietuvoje užfiksuoti 1825 susirgę šia infekcija asmenys

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, vakar patvirtinti septyni koronaviruso atvejai.

Remiantis naujausiais NVSC duomenimis, iš viso Lietuvoje užfiksuoti 1825 susirgę šia infekcija asmenys.

Pasveikusiųjų — 1536. Vis dar sergančiųjų skaičius siekia 206. Nuo koronaviruso iki liepos 2 dienos mirė 78 žmonės.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 10 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 499 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos

 

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Putinas pasakojo, kaip dažnai tiriasi nuo koronaviruso
Rastas būdas sunaikinti koronavirusą per 25 sekundes
Rusija pradėjo eksportuoti vaistus koronavirusui gydyti
COVID-19, archyvinė nuotrauka

SAM: keičiasi profilaktinio testavimo dėl koronaviruso tvarka

(atnaujinta 11:54 2020.07.02)
Kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, gydymo ir socialinės globos įstaigose turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų per savaitę

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Įvertinus Lietuvos epidemiologinę situaciją, profilaktiniai tyrimai koronavirusinei infekcijai nustatyti bus atliekami pagal atnaujintą tvarką. 

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Gydymo ir socialinės globos įstaigose per savaitę turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, ir nuo 15 iki 20 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama didelės rizikos savivaldybėms, įskaitant šių įstaigų patalpose esančių vaistinių darbuotojus.

Taip pat nuo penktadienio, liepos 3-osios atnaujinami kriterijai, kuriais remiantis savivaldybės skirstomos į mažos ir didelės rizikos savivaldybes. 

Savivaldybės priskiriamos mažos rizikos savivaldybėms, jei atitiks bent vieną iš šių kriterijų:

  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus bendram Lietuvos 14 dienų suminiam sergamumo rodikliui 100 tūkst. gyventojų;
  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus 5;
  • per 14 dienų savivaldybėje nustatytas ne daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.

Savivaldybės priskiriamos didelės rizikos savivaldybėms, jei atitiks visus kriterijus:

  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis už bendrą Lietuvos 14 dienų suminį sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų;
  • 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis kaip 5;
  • per 14 dienų savivaldybėje nustatytas daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.

Šią savaitę nustatytas Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 2,0. Savivaldybių rizikos nustatymo kriterijaus reikšmė pasirinkta, nes 14 dienų suminio sergamumo rodiklio 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje reikšmė 5 rodo, kad sukėlėjo cirkuliacija vyksta neintensyviai, rizika užsikrėsti yra nedidelė. 

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų ženkliai mažėja, buvo nuspręsta atitinkamai koreguoti profilaktinių tyrimų apimtis.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 1800 COVID-19 atvejų, 78 pacientai mirė.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė nuo kovo 16 dienos įvestą karantiną, tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 10,3 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 508 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ukmergėje sergančios COVID-19 moters nepriėmė į ligoninę, ji mirė prie durų
Nauja tvarka: guldant į ligoninę ne visiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19
Lietuvos finansų ministerija pateikė ekonomikos atsigavimo po COVID-19 scenarijų
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Žiniasklaida: Trampui rečiau pranešama apie ryšius, "susijusius su Rusijos grėsme"

(atnaujinta 12:55 2020.07.02)
Anksčiau NYT paskelbė straipsnį, kuriame cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus teigė, kad Rusijos karo žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų su juo susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. JAV prezidento Donaldo Trampo patarėjai vis rečiau pasakoja jam apie "su Rusija susijusias grėsmes", praneša "CNN" su nuoroda į buvusius valdininkus, kurie dalyvauja Baltųjų rūmų žvalgybos trumposiose konferencijose ir rengia jiems dokumentus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Anot kanalo šaltinių, nuo pat savo kaip prezidento kadencijos pradžios Trampas "dažnai prarasdavo savikontrolę", kai žvalgybos pareigūnai bandė suteikti jam informacijos apie "grėsmingus Rusijos veiksmus prieš JAV". Jis reikalavo atsakyti, kodėl žvalgyba koncentruojasi tik į Rusiją, taip pat abejojo žvalgybos duomenimis. Dėl to nacionalinio saugumo komanda ėmė vis rečiau informuoti prezidentą apie tokias "grėsmes".

"Prezidentas sukūrė aplinką, kuri atgraso, jei ne uždraudžia, paminėti bet kokią žvalgybos informaciją, nepalankią Rusijai", — kanalas cituoja vieną iš buvusių aukšto rango pareigūnų, užsiimančių nacionalinio saugumo klausimais.

Anksčiau "The New York Times" paskelbė straipsnį, kuriame cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus teigė, kad Rusijos karo žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų su juo susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane.

Anot leidinio šaltinių, Trampas buvo apie tai informuotas. Laikraštis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Trampas laiko NYT straipsnį "užsakymu", kuris yra nukreiptas prieš jį ir Respublikonų partiją. Baltieji rūmai, Pentagonas ir žvalgyba teigė, kad nėra įrodymų apie "Rusijos ir Talibano susitarimą" ir kad prezidentas apie tai nebuvo informuotas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija straipsnį pavadino suklastotu, o Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad laikraščio tvirtinimai buvo melagingi, ir apgailestavo, jog kažkada gerbiama didžiosios pasaulio žiniasklaidos priemonė vis labiau "nesigėdija skelbti akivaizdžias "antis".

Tegai:
New York Times, sąmokslas, Afganistanas, Rusija, Donaldas Trampas, JAV
Dar šia tema
Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu