Mokiniai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos vaikų lytinis švietimas vyks JAV filmo pagalba

145
(atnaujinta 08:24 2017.09.10)
Lietuvos mokinius planuojama mokyti lytiškumo ugdymo amerikiečių edukacinio filmo pagrindu

VILNIUS, rugsėjo 7 Sputnik. Prasidėjus mokslo metams, Lietuvoje buvo pristatyta dokumentinė kino juosta "Sex(Ed) ", kuri, kaip planuojama, turėtų tapti alternatyva mokytojams, norintiems kokybiškai kalbėti apie lytinį švietimą, praneša portalas manoteises.

Kino juosta, archyvinė nuotrauka
© Photo : из архива Госфильмофонда России

Rugsėjo pradžioje Lietuvos mokyklose startavo nauja Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa. Nevyriausybinės organizacijos ne kartą atkreipė dėmesį, jog kompromisinis dokumento variantas atsilieka nuo šiuolaikinės visuomenės poreikių, iki galo nėra aišku, kaip atrodys jos įgyvendinimas.

"Pavasarį kilo skandalas, kaip gi bus paruošti mokytojai, kurie dirbs su šia programa. Buvo aiškinamasi, kas atsakingas už jų rengimą, o kas — ne. Naujų metodinių priemonių nėra, vadovaujamasi senosiomis, kurios iš esmės neatitinka tarptautinių standartų. Tad, tikėtina, kad šios programos įgyvendinimas bus tik labai formalus. Pedagogams siūlome mokiniams patrauklų būdą, apie lytiškumą kalbėti jautriai, kritiškai ir suprantamai", — sakė "Nepatogaus kino klasės" programos ir Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė Simona Gaidytė.

Lietuvos moksleivius siūloma mokyti su Brendos Goodman dokumentinio filmo "Sex(Ed)" pagalba, kuris tinkamas 11-12 klasių mokiniams.

"Nepatogaus kino klasė" — jau beveik metus veikianti nemokama edukacijos platforma. Jos tikslas — padedanti kalbėti svarbiomis, bet dažnai nepatogiomis socialinėmis temomis. Mokytojai ir kiti su jaunimu dirbantys žmonės filmus gali naudoti tiesiog pamokų metu. Kiekvieną dokumentinę juostą papildo specialistų parengta metodologija.  Iki šiol svetainėje jau užsiregistravo beveik 500 vartotojų.

Šiuo metu platformoje pristatomi septyni dokumentiniai filmai. Planuojama, kad iki metų pabaigos "Nepatogaus kino klasę" papildys dar šešios dokumentinės juostos, su mažamečiais kalbėsiančios apie žydų genocidą, prekybą žmonėmis, vienišų vaikų gyvenimo išbandymus bei kitas socialines, politines ir kultūrines problemas.

145
Tegai:
lytinis švietimas, dokumentinis filmas, mokyklos, mokiniai, JAV
Temos:
Švietimas Lietuvoje (158)
Dar šia tema
Netradicinių biologijos pamokų metu galima net pagauti žuvį
Žemės dienos proga Lietuvoje vyks šimtai žaliųjų pamokų
Gelbėtojai rengė vaikams pamokas, kaip saugiai elgtis ant ledo
Technologijų mokykla važiuoja pas jus: interaktyvios pamokos autobuse
Palanga, archyvinė nuotrauka

Čaplinskas papasakojo ar reikia veido kaukių paplūdimyje

3
(atnaujinta 17:46 2020.08.09)
ULAC vadovo manymu, tikimybė užsikrėsti koronavirusu pliažo sąlygomis nors ir egzistuoja, bet nėra didelė

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas savo Facebook paskyroje papasakojo ar reikia veido kaukių pliaže.

"Ar reikia pliaže kaukių? Ir ne ir taip. Taip, nes koronaviruso plitimui svarbu atstumas, ekspozicijos laikas ir apsauga. Dėl apsaugos — t.y. dėl kaukių: jeigu artimam kontakte ilgesnį laiką (>15 min.) šalia būna dvi skirtingos kompanijos užsikrėtimo tikimybė išlieka, nes nežinia ar tose kompanijose yra besimptomių koronavirusų nešiotojų, kurie į aplinką išskiria virusus", — rašo jis.

Tačiau, ULAC vadovo manymu, tikimybė užsikrėsti pliažo sąlygomis nors ir egzistuoja, bet nėra didelė.

Jis paaiškino, jog tikėtina, kad nemažai žmonių šalyje yra susidūrę su virusu, bet to nežino, nes neturėjo ir neturi kur išsitirti laisvanoriškai, anonimiškai dėl COVID-19 ligos antikūnų.

"Todėl, norint sušvelninti antrą bangą, būtina nedelsiant keisti testavimo strategiją. Tai leistų greičiau diagnozuoti užsikrėtusius ir simptomų nejaučiančius žmones, bei išvengti persirgusių žmonių perteklinės izoliacijos", — pabrėžė Čaplinskas.

Patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius konkretiems žmonėms siekia 2231, sergančių žmonių skaičius — 469, 2885 žmonių yra izoliacijoje. Nuo birželio 1 dienos nustatyta 123 įvežtinių atvejų.

3
Tegai:
koronavirusas, paplūdimys, kaukės
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Patvirtinti trisdešimt septyni COVID-19 atvejai: 29 iš jų registruoti Kauno apskrityje
Mokslininkai sužinojo apie galingą imuninį atsaką į koronavirusą
Šalyje per parą patvirtintas 21 koronaviruso atvejis
Vaistai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokie vaistai dažniausiai vartojami Lietuvoje

(atnaujinta 18:04 2020.08.09)
Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, praneša Valstybinės ligonių kasos (VLK) spaudos tarnyba.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau seka virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus.

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė pabrėžė, kad visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus.

Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą — vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų dozės, 2018 metais — 591, 2017 metais — 601, 2016 metais — 583.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF.

Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų — 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų — 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių — 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų — 1,6 mln. eurų.

Tegai:
kompensuojamieji vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK)