Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos Seimas: rudens sesijos atradimai

31
(atnaujinta 20:56 2017.09.10)
Rugsėjo 10 dieną Lietuvos parlamentarai pradeda dirbti po vasaros atostogų — rudens sesijoje jie priims lemiamą sprendimą dėl valdančiosios koalicijos žlugimo ar jos išsaugojimo dabartine sudėtimi

Vilnius, rugsėjo 10 — Sputnik, Vladimiras Matvejevas. Būti ar nebūti valdančiąjai valstiečių ir socialdemokratų koalicijai? Pagrindinė praėjusio pusmečio politinė intriga greitai bus išspręsta. Dauguma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narių Seime pasisako už dabartinės koalicijos išsaugojimą, tačiau didžioji dauguma partijos skyrių pasisako už socialdemokratų pasitraukimą iš koalicijos.

Kas nugalės — partijos vidaus demokratija ar LSDP partijos elitas?

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis rudens sesijos atidarymo išvakarėse susitarė su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu pasirašyti koalicinę sutartį dėl tolesnio bendradarbiavimo. Tačiau jaunas LSDP lyderis Gintautas Paluckas šiuos planus pavadino "smūgiu prieš partiją". Jis mano, kad tokiems žingsniams Seimo nariai turėtų gauti eilinių narių sutikimą.

Dabar visuose LSDP skyriuose iki rugsėjo 20 dienos audringai svarstomas šis klausimas. O spalio mėnesį susirinks LSDP taryba — ji priims galutinį sprendimą, kurio turės laikytis ir Seimo deputatai.

Aliejaus į ugnį įpylė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasakiusi, kad socialdemokratų sprendimas dėl tolesnio darbo koalicijoje neturės reikšmingos įtakos Seimo veiklai, ir tuo padariusi užuominą apie socialdemokratų pozicijos susilpnėjimą Lietuvos politiniame olimpe. Prezidentė paragino tiek opoziciją, tiek valdančiuosius priimti svarbius šaliai sprendimus, vadovaujantis ne politinėmis ambicijomis, bet valstybės interesais. O jeigu koalicija ir sužlugs, nieko baisaus neįvyks.

"Pirmą kartą mūsų valstybės istorijoje bus taip, kad formaliai, greičiausiai, turėsime mažumą, o de facto — normaliai dirbančią daugumą", — sakė Grybauskaitė.

LSDP Tarybos sprendimą gali žymiai paveikti jų partnerių koalicijoje — Lietuvos valstiečius ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) —poziciją aptariant pagrindinius 2018 metų biudžeto projekto punktus, mokesčių pakeitimius, įstatymus, kuriais siekiama sumažinti socialinę nelygybę Lietuvos visuomenėje.

Vienas iš pasiūlymų, kuris gali tapti nauju nesantaikos obuoliu, jau skambėjo iš premjero Skvernelio lūpų. Vyriausybės vadovas paragino padidinti minimalų darbo užmokestį nuo 380 iki 400 eurų, o tai automatiškai padidins biudžeto išlaidas. Griežtai prieš šią iniciatyvą jau pasisakė verslininkai, kurie tradiciškai visada palaiko socialdemokratus.

Rudens sesijos išvakarėse premjeras pasisakė už 15% lengvatinio PVM šildymui išsaugojimą ir net galimą jo mažinimą iki 9%. Tačiau ministras pirmininkas kol kas nežino, kur gauti pinigų šioms iniciatyvoms.

Savo ruožtu Grybauskaitė vienu iš būsimos sesijos klausimų numatė naujas šalies gynybos biudžeto perspektyvas ateinantiems metams. Skaičius įgarsino, tiesa, ne pati prezidentė, o žurnalistė, kuri ją apklausė.

"Ką manote apie gynybos biudžeto didinimą iki 2,36-2,5%, turint omenyje, kad Krašto apsaugos ministerija jau argumentuotai išdėstė savo poreikius, kuriais remiantis minėtieji skaičiai ir atsirado?" — paklausė žurnalistė prezidentę.

Į tai Grybauskaitė atsakė, kad "konkretūs skaičiai — ne taip svarbūs", ir ateityje tai "priklausys nuo valstybės pajėgumų ir galimybių, ir nuo poreikių, ir nuo grėsmių aplink mus".

Esminis biudžeto išlaidų padidėjimas gali neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką artimiausiu laiku. Jau šiandien Eurostatas konstatuoja, kad Lietuvos ekonomika vystosi lėčiau nei artimiausių kaimynų — Latvijos ir Estijos. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Lietuvos ekonomika (BVP) padidėjo 0,6%, Latvijos — 1,2%, o Estijos — 1,3%.

Neverta pamiršti ir apie tai, kad 2020 metais  nebus tiekiama finansinė pagalba Lietuvai iš ES struktūrinių fondų. O tai beveik penktadalis biudžeto pajamų.

Visi šie veiksniai gali tik padidinti nesutarimus tarp "valstiečių" ir socialdemokratų ir galiausiai pasibaigti valdančiosios koalicijos žlugimu. Tai paaiškės po LSDP Tarybos posėdžio, kuris bus sušaktas spalio mėnesį balsuojant visose 60 partijos padaliniuose. Balsavimas baigsis rugsėjo 20 dieną.

Savo nuomonę jau išreiškė 49 LSDP padaliniai: 36 iš jų pasiūlė pasitraukti iš koalicijos, 7 pasiūlė tęsti bendradarbiavimą su valstiečiais, dar 6 padaliniai kvietė surengti naujas derybas dėl koalicijos sutarties. Šią savaitę paaiškėjo, kad didžiausias  - Vilniaus LSDP padalinys — balsavo už partijos pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos.

31
Tegai:
valdančioji koalicia, Seimo rudens sesija, Seimas, Lietuva
Dar šia tema
Atgal į ateitį: ar taps Landsbergis Lietuvos prezidentu?
Lietuvos politikos šachmatų partija nesuteikia vilčių geresniam gyvenimui
Naujas socialdemokratų lyderis: reikšmė partijai, koalicijai ir Lietuvai
Avarija

Kauno rajone eismo įvykis nusinešė trijų žmonių gyvybes

(atnaujinta 13:04 2021.01.24)
Nelaimė įvyko apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą susidūrė trys automobiliai

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Trys žmonės žuvo per automobilių avariją Kauno rajone, praneša Lietuvos policija.

Eismo įvykis įvyko šeštadienį, sausio 23 dieną, apie vidurnaktį netoli Ražiškių kaimo. Automobilis "Mercedes Benz E220", kurį vairavo 1997 metais gimęs vyras, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Jis susidūrė su priešpriešiais važiavusiais automobiliais "Toyota Prius", kurį vairavo vyras (g. 1987 m.) ir "Audi A8", vairuojamu moters (g. 1987 m.).

Eismo įvykio metu žuvo automobilio ",Mercedes Benz E220" vairuotojas ir "Toyota Prius" važiavusi keleivė (g. 1976 m.). Automobilio "Toyota Prius" vairuotojas dėl daugybinių sužalojimų paguldytas į ligoninę, kur sausio 24 d. 1:19 mirė.

Vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Kauno rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Rokiškyje pareigūnams teko ilgai gaudyti girtą "Mercedes-Benz" vairuotoją — video
Šakių rajone eismo įvykio metu sužeisti du nepilnamečiai
Kauno gatvėse fiksuojama mažiau nelaimių
Darbas

Pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo 15%

(atnaujinta 11:39 2021.01.24)
Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Praėjusiais metais mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys.

Per 2020 metus gauti 33 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, palyginus su 2019 metais tokių įvykių sumažėjo 6 atvejais.

Tuo tarpu, pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats — 125 ir 2020 metais, ir 2019 metais.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.

Per praėjusius metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko: transporto ir saugojimo (8 mirtini, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22  sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu), statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.

Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, — apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metais įvyko šio sektoriaus įmonėje.

Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.

Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą. Iš aukščio krenta ne tik darbuotojai, dirbantys statybose, bet ir dirbantieji kitų sektorių įmonėse.

Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.

Tarp pavojingiausių nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti 2020 metais buvo statybos (juos atliekant įvyko 5 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe) bei sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (žuvo 4 darbuotojai bei 25 darbuotojai patyrė sunkias traumas).

Ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2020 m., sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.

2020 metų įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 metais įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Tegai:
darbas, mirtis, Valstybinė darbo inspekcija
Nord Stream-2 statyba

Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"

(atnaujinta 13:01 2021.01.24)
Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė pažymėjo, jog sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų" ir ši statyba yra "teisiškai patvirtinta"

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė Svenja Šulcė papasakojo, kokių teisinių pasekmių gali sulaukti Berlynas, jei Vokietija nuspręs sustabdyti "Nord Stream-2" projektą.

Interviu "RND" žiniasklaidos grupei ji priminė, kad sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų", jo statyba beveik užbaigta ir "teisiškai patvirtinta".

"Aš galėčiau įsivaizduoti ir kitus sprendimus. Bet jei mes dabar sustabdytume projektą, mums būtų iš dalies pakenkta, kalbant apie teisinių sprendimų patikimumą, ir tikriausiai, mes susidurtumėme su teisminiu tyrimu", — pridūrė Šulcė.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Merkel sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"