Statybvietė, archyvinė nuotrauka

Vilniaus statybvietėje aptikti 4 nelegalai Ukrainos

64
(atnaujinta 18:09 2017.09.30)
Valstybinė darbo inspekcija atliko reidą galimai rizikingoje Vilniaus statybvietėje, kur aptiko keturis nelegaliai įdarbintus ukrainiečius ir vieną neblaivų darbuotoją

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Patikrinus Vilniaus statybvietę Valstybinės darbo inspekcija (VDI) nustatė keturis galimai nelegalaus darbo naudojimo atvejus, rašoma inspekcijos pranešime.

Visi asmenys — Ukrainos piliečiai. Pastarieji negalėjo tiksliai pateikti juos su vienu iš subrangovų siejančių darbinių santykių detalių, vengė tiesių atsakymų. Šiuo metu darbo inspektoriai aiškinasi, kokiu pagrindu ir kokioje įmonėje jie dirba.

"Tikrinamą statybos objektą pasirinkome neatsitiktinai. Tai viena iš vadinamųjų probleminių statybviečių, kuriose darbo inspektoriai, atsižvelgdami į VDI pasitikėjimo telefonu, taip pat iš žiniasklaidos gautą informaciją, jau buvo nustatę pažeidimų, — sakė VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas.

Anot Rakausko, tikrintas objektas yra nemažas, jame dirba daugiau nei keletas skirtingų įmonių rangos ir subrangos sutartimis.

Nelegaliai dirbantieji baudų nemokės, už tai turės atsakyti jų darbdaviai, kuriems nuo šių metų taikomos griežtesnės baudos.

"Jeigu įmonė netinkamai tvarkė dokumentaciją, neįdarbino asmens, tai įmonės vadovui gresia bauda nuo 1000 iki 5000 eurų, o taip pat dabar nuo liepos 1 dienos įsigaliojo Užimtumo įstatymas, kuris numato atsakomybę ir juridiniam asmeniui už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį", — sako Darbo inspekcijos atstovas.

VDI inspektoriai dažnai kartu su policijo spareigūnais organizuoja tikrinimo reidus šalies mastu, vienu metu visuose regionuose, taip pat ir atskirose apskrityse. Įprastai toks bendradarbiavimas pasižymi itin geru rezultatyvumu.

"Veikti išaiškinant nelegalų darbą — mūsų bendras siekis. Esame patenkinti galimybe prisidėti prie Valstybinės darbo inspekcijos rengiamų patikrinimų veiksmingumo ir sklandumo. Policijos pareigūnų dalyvavimas patikrinimuose padeda užtikrinti, kad darbo inspektorių teisėti reikalavimai būtų deramai vykdomi", — teigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistai.

Šį kartą reido metu dėmesys buvo skiriamas ir neblaivumo darbe prevencijai, ir užfiksuoti akivaizdžius saugos darbe pažeidimus.

Taip pat vienam darbuotojui reido metu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Jis nušalintas nuo darbo, dėl šio atvejo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

64
Tegai:
ukrainiečiai, nelegalai, darbuotojai, Valstybinė darbo inspekcija, Vilnius
Dar šia tema
Vilnius kovoja su galimai nelegaliai žemes užgrobusiais gyventojais
Vilniuje stabdomos "Misionerių sodų" satybos dėl grubių pažeidimų
Darbo inspekcija: saugios darbo sąlygos nėra tuščias formalumas
Rankos, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje miršta vienas keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu

(atnaujinta 22:50 2020.07.14)
Naujausiais duomenimis, respublikoje iš viso patvirtinti 1875 koronavirusinės infekcijos atvejai, mirė beveik 80 žmonių

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia koronaviruso atvejų 100 tūkstančių gyventojų yra vyresnių nei 85 metų amžiaus grupėje. Tai teigiama Aurelijaus Verygos Facebook pateiktoje informacijoje apie epidemiologinę situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos.

85+ grupėje sergamumo rodiklis yra 116,55 proc. 100 tūkst. žmonių. Šio amžiaus pacientų mirštamumas 100 tūkst. gyventojų yra 30,53. Pažymėta, kad 77,38 proc. šios amžiaus grupės pacientų, sergančių koronavirusu, buvo paguldyti į ligoninę.

Antroje vietoje pagal sergamumą buvo pacientai nuo 50 iki 54 metų (97,94 iš 100 tūkst. žmonių). Taip pat didelis sergamumas buvo užregistruotas tarp 45–49 metų amžiaus pacientų (96,90 100 tūkst. žmonių) ir 55–59 metų pacientų (92,86 100 tūkst. žmonių).

Dažniausiai Lietuvoje hospitalizuojami 75–79 metų (77,05 proc.), 80–84 metų (76,81 proc.), 70–74 metų (74,65 proc.) ir 65–69 metų (53,40 proc.) pacientai.

Be to, anot pranešimo, respublikoje mirė kas ketvirtas 75–79, 80–84 ir 85 metų amžiaus grupių pacientas.

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875. Iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė. Dabar šalyje yra paskelbta ekstremalioji padėtis.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras sakė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, tačiau kol kas padėtis stabili.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 12,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 566 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką
Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva tarp ES antilyderių pagal mirčių keliuose skaičių

(atnaujinta 22:48 2020.07.14)
Viena iš avarijų priežasčių Rytų Europoje — prasta kelių būklė, be to, vairuotojai naudojasi senesniais automobiliais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Remiantis Europos Komisijos 2017 metų duomenimis, milijonui Lietuvos gyventojų tenka 67 mirtini kelių eismo įvykiai.

Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES. Pagal eismo įvykių skaičių Lietuvos Respublika užima septintą vietą. Latvija su 70 avarijų rodikliu pateko į antilyderių penketuką, kaip ir Rumunija (99), Bulgarija (96), Kroatija (80) ir Lenkija (75).

Pagal situaciją keliuose Estija tapo saugiausia šalimi Baltijoje. Čia kyla 36 nelaimingi atsitikimai milijonui gyventojų.

Rečiausiai avarijos įvyksta Airijos (33), Nyderlandų (31), Danijos (30), Jungtinės Karalystės (28) ir Švedijos (25) keliuose. Į šį sąrašą pateko ir Jungtinė Karalystė, nes ataskaitoje pateikiami 2017 metų duomenys, tai yra, iki šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Kaip rašo britų dienraštis "The Daily Mail", Europos automobilių gamintojų asociacijos pranešime teigiama, kad daug mirtinų avarijų įvyksta dėl vairuotojo išsiblaškymo.

Šiuo atžvilgiu automobilių gamintojai diegia įvairias sistemas, ribojančias automobilių greitį. Per ateinančius dvejus metus automobiliuose planuojama įrengti įspėjamąsias sistemas, stebinčias vairuotojo mieguistumą ir dėmesio kocentraciją, taip pat pažangias vairuotojo išsiblaškymo aptikimo sistemas ir kitas būtinas funkcijas. Greičio ribojimo sistemos bus privalomos naujiems Europos automobiliams nuo 2022 metų.

"Daily Mail" straipsnyje pažymima, kad Rytų Europa yra ES antilyderė pagal avarijų keliuose statistiką.

"Taip yra dėl įvairių veiksnių, įskaitant prastą kelių būklę ir senesnių transporto priemonių naudojimą su prastesnėmis saugumo technologijomis ir eksploatacinių savybių standartais", — rašoma laikraštyje.
Tegai:
ES, Lietuva
Dar šia tema
Kauno rajone į avariją pateko policijos pareigūno automobilis