Dviratininkas, archyvinė nuotrauka

Apklausa: daugiau nei pusė lietuvių neužsiima jokia sportine veikla

16
(atnaujinta 15:45 2017.10.02)
Tyrimas atskleidė, kad dažniau laisvalaikį fiziškai aktyviai leidžia didesnių ir didžiųjų miestų gyventojai

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. Net 54,4% lietuvių pripažįsta neužsiimantys jokia sportine veikla, o tie, kurie savarankiškai sportuoja, dažniausiai renkasi dviratį (23,1%), vaikšto į treniruoklių salę (10,4%) arba plaukioja (7,4%), praneša draudimo bendrovės BTA spaudos tarnyba.

Anot draudimo bendrovės atstovės Ramintos Gaidelytės, pasirenkamos fizinio aktyvumo formos glaudžiai susijusios ne tik su madomis, bet ir gyvenamąja vieta.

"Turint omenyje, kad dviratis ne tik laisvalaikio praleidimo, bet ir puiki susisiekimo priemonė, neatmestina, kad važiavimą dviračiu, kaip fizinę veiklą dažniausiai minėjo tie, kurie juo rieda, pavyzdžiui, į darbą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad dažniausiai dviratį mina mažiausių miestelių gyventojai. Tarp jų dviratininkų — net kas ketvirtas (26%), kai tarp didžiųjų miestų gyventojų jų yra 19%", — sako Gaidelytė.

Bėgimas populiariausias būtent tarp miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 150 tūkstančiai žmonių, gyventojų.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad dažniau laisvalaikį fiziškai aktyviai leidžia didesnių ir didžiųjų miestų gyventojai. Kaip pabrėžė draudimo bendrovės atstovė, "skubus gyvenimo tempas, didesni atstumai bei sėdimas darbas, būdingas didesnių miestų gyventojams, diktuoja gyvenimo būdą, kuriame nebelieka vietos spontaniškam fiziniam aktyvumui, bet poreikis jaustis sveikiems ir energingiems niekur nedingsta, tad sąmoningai taip pat sportuojama dažniau".

Tokius duomenis atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu rugpjūčio mėnesį RAIT atliktas tyrimas. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų.

ES ir sportas
© Sputnik /
ES ir sportas
16
Tegai:
sportuoti su treniruokliais, plaukimas, dviračių sportas, sportas, apklausa
Dar šia tema
Medikai dalijasi, kaip sustiprinti savo motyvaciją sportuoti
Bikinis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 5-osios šventės

(atnaujinta 19:15 2020.07.03)
Liepos pirmasis sekmadienis Lietuvoje paskelbtas Globėjų diena, šiemet taip liepos 5-oji, ir būtent šią dieną prieš daug metu pasaulyje pasirodė pirmaisi bikinis

Liepos 5 yra 186-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (šiemet, keliamaisiais metais — 187-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 179 dienos.

2017 metais Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme liepos pirmasis sekmadienis paskelbtas Globėjų diena. Šiemet globėjams skirta visa savaitė — nuo birželio 29 dienos iki liepos 5 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoja 3 839 šeimos, ir jose auga 4 936 vaikai.  

Katalikai šią dieną mini Šv. Antaną Mariją Zakarijų (1502–1539). Kunigas, rūpestingos ir turtingos motinos našlės pastangomis mokėsi, studijavo mediciną Paduvoje. Grįžęs ėmė laisvalaikiu mokyti vargšus paauglius tikėjimo. Dirbo negailėdamas savęs ir išsekęs anksti mirė.

Istorijoje ši diena pasižymėjo bikinio atsiradimu. Šią dieną 1946 metais Paryžiuje buvo pristatytas pirmas bikinis.

Liepos 5 dieną vardadienius mini Antanas, Butginas, Mantmilė, Karolina, Filomena.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Priminimas: Valstybės dieną būtina iškelti Trispalvę

(atnaujinta 20:29 2020.07.04)
Už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Liepos 6-ąją būtinai reikia iškelti Lietuvos vėliavą prie savo namų.

Svarbu nepamiršti, kad valstybės vėliava turi būti keliama laikantis Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų gruodžio 24 dienos nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo". Šiuose norminiuose teisės aktuose yra detaliai reglamentuoti Lietuvos valstybės vėliavos naudojimo principai, nurodytos jos iškėlimo vietos ir progos, pateiktas valstybės švenčių ir kitų įsimintinų dienų sąrašas.

Vadovaujantis minėtu valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo straipsniais, Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės dieną keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, pastatų, taip pat gyvenamųjų namų. Atkreiptinas dėmesys, kad laikantis nustatytos tvarkos, Lietuvos valstybės vėliava iškeliama 07:00 valandą ir nuleidžiama 22:00 valandą.

Įsimintina, kad už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė.

Kur Vilniuje švęsti Liepos 6-ąją? Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiai — 2020 >>

Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų (per metus pakartotinai padarytas tokio pobūdžio nusižengimas — baudą nuo 12 iki 16 eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 10 iki 16 eurų (pakartotinai padarytas nusižengimas — baudą nuo 16 iki 30 eurų).

Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio, Lietuvos valstybės istorinė vėliava — 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliavos ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Kai trispalvė iškeliama vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje — žalia, kairėje — raudona.

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Valstybės diena, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, vėliava
Kino teatras

Lietuvių kino klasikos dienos: nemokami seansai 13-oje šalies kino teatrų

(atnaujinta 20:18 2020.07.03)
Šiuolaikiniams kino ekranams pritaikytas klasikos istorijas žiūrovai bus kviečiami žiūrėti kino teatruose Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Marijampolėje, Rokiškyje, Molėtuose, Tauragėje, Visagine ir Varėnoje

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Liepos 8-9 dienomis Lietuvos kino centras žiūrovus kviečia į antrąsias Lietuvių kino klasikos dienas nemokamai žiūrėti geriausios kokybės restauruotus pripažintų Lietuvos kino klasikų filmus, praneša Lietuvos kino centro spaudos tarnyba.

"Įtraukiančios istorijos ir dramatiški jų personažų likimai, romantiškos meilės paieškos ir linksmi nesusipratimai, legendinės asmenybės ir jaunatviškos šėlionės — visa tai per 2 dienas, devyniuose miestuose, 13-oje kino teatrų. Viso bus surengta beveik 40 nemokamų seansų, kuriuose savo filmą ras kiekvienas", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad Lietuvių kino klasikos dienų metu įvyks ir šiemet restauruoto Raimundo Baniono filmo "Neatmenu tavo veido" (1988) premjera didžiuosiuose kino ekranuose.

Летний кинотеатр под мостом Любарто в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Šiuolaikiniams kino ekranams pritaikytas klasikos istorijas žiūrovai bus kviečiami žiūrėti kino teatruose Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Marijampolėje, Rokiškyje, Molėtuose, Tauragėje, Visagine ir Varėnoje.

Lietuvių kino klasikos dienoms filmus iš pasiūlyto restauruotų filmų sąrašo rinkosi patys prie šios akcijos prisijungę kino teatrai bei kino sales turinčios įstaigos: "Pasaka", "Skalvija", "Multikino", "Kino Deli" Vilniuje, "Cinamon" Kaune, "Garsas" ir "Apollo" Panevėžyje, "Spindulys" Marijampolėje, Varėnos, Rokiškio, Molėtų ir Tauragės kultūros centrai ir Visagino kultūros centro "Draugystės" kino salė.

Jų programose numatyta parodyti Raimundo Banionio filmus "Neatmenu tavo veido" (1988) ir "Vaikai iš "Amerikos" viešbučio" (1990), Arūno Žebriūno darbus "Paskutinė atostogų diena" (1964), "Velnio nuotaka" (1974), "Riešutų duona" (1978) ir "Gražuolė" (1969), Vytauto Žalakevičiaus filmą "Niekas nenorėjo mirti" (1966), Algirdo Dausos ir Almanto Grikevičiaus filmą "Jausmai" (1968), Algirdo Aramino kūrinį "Maža išpažintis" (1971), Raimondo Vabalo istorinę dramą "Skrydis per Atlantą" (1983) ir pirmąjį spalvotą lietuvišką filmą "Marš, marš! Tra-ta-ta" (režisierius Raimondas Vabalas, 1964).

Taip pat numatyta parodyti Marijono Giedrio dramą "Herkus Mantas" (1972), Algimanto Puipos "Moteris ir keturi jos vyrai" (1983), Gyčio Lukšo "Vasara baigiasi rudenį" (1981), Vytauto Mikalausko filmą "Žydrasis horizontas" (1957), Almanto Grikevičiaus istoriją "Faktas" (1980) ir dokumentinį Audriaus Stonio darbą "Uostas" (1998).

Išsamiau su Lietuvių kino klasikos dienų programa galima susipažinti Lietuvos kino centro tinklalapyje.

Šis projektas — viena iš Lietuvos kino centro iniciatyvų prisidedant prie kino rinkos atsigavimo. Anksčiau centras inicijavo nacionalinę kampaniją "Po tamsos ateina filmai", kviečiančią žiūrovus sugrįžti į kino sales. Kino centras nuolat rūpinasi Lietuvos kino paveldo išsaugojimu, restauravimu ir vaidybinio Lietuvos kino klasikos rinkinio pristatymu, šiuo metu kino klasikos rinkinį sudaro 19 restauruotų filmų.

Pažymima, kad Lietuvos kino teatrai užtikrina higieną bei saugų atstumą tarp žiūrovų kino salėse.

Tegai:
nemokami kino seansai, Lietuva, kinas
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
"Vėjo nublokšti" sugrįš į "HBO", tačiau su tam tikrais pokyčiais
HBO filmuos serialą apie gyvenimą COVID-19 laikotarpiu
Serialo "Amerikietiška siaubo istorija" žvaigždė pirmą kartą taps mama
Pirmą kartą robotui filme skirtas pagrindinis vaidmuo
Įvardyti visų laikų seksualiausi filmai