Laukas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija

201
(atnaujinta 13:36 2017.10.05)
Paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija leis Lietuvos ūkininkams kreiptis į Europos Sąjungos valdžią dėl žalos atlyginimo

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Trečiadienį dėl itin gausaus lietaus šalies ūkininkams patyrus milijoninius nuostolius, Vyriausybė pritarė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimui, pranešė Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

"Rugpjūčio pabaigoje — rugsėjo pradžioje daugelyje Lietuvos rajonų daugiametė kritulių norma viršyta 4 ir daugiau kartų. Tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų. Apsemta daugiau kaip 140 tūkstančių hektarų įvairių pasėlių, kai kuriuose rajonuose nenuimta iki 50% derliaus.  Žemdirbiai neturėjo galimybės apsidrausti nuo tokios rizikos, nes nuo to tiesiog niekas nedraudžia", — sakė ministras.

"Ėmėmės priemonių, kad būtų palengvinti įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimų agentūrai, Ekoagros, kalbamės su bankais, grūdų supirkėjais, tačiau nemažai ūkių yra labai sudėtingoje situacijoje, todėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimas suteiks daugiau galimybių siekiant patirtų nuostolių kompensavimo", — pabrėžė Markauskas.

Paskelbus ekstremalią situaciją bus kreipiamasi į Europos Komisiją dėl galimų kompensacijų. Be to, tai leis naudoti Vyriausybės rezervą situacijai valdyti. Žadama atverti rezervo fondą ūkininkams kitoms reikmėms — skirti lėšų teisinėms konsultacijoms ir deryboms su pirkėjais. 

Lietingi vasara ir ruduo Lietuvos ūkininkams, ypač rytiniuose šalies rajonuose, atnešė nemenkų nuostolių. Ekstremalią situaciją yra paskelbusios 13-ka nuo lietaus nukentėjusių savivaldybių. Per trumpą laiką iškritęs kritulių kiekis tris — keturis kartus viršija daugiametę normą.

Preliminariais duomenimis, ūkininkai jau patyrė mažiausiai 40 milijonų eurų žalą.

Šalies ministras pirmininkas saulius Skvernelis pareiškė, kad valstybė neturi pakankamai lėšų atlyginti visus ūkininkų nuostolius. Tačiau premjeras pabrėžė, kad valstybė gali skirti turimas lėšas "biurokratiniams" sprendimams apmokėti. Vienas būdų, kaip panaudoti rezervo lėšas ir padėti ūkininkams — kompensuoti teisines konsultacijas, derantis su supirkėjais,

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų.

201
Tegai:
liūtis, ekstremalioji situacija, ekstremali padėtis
Dar šia tema
Liūties padarinių likvidavimas Vilniui kainuos 15 tūkst eurų
Dėl liūties Vilniuje sutriko siurblinės darbas ir į Nerį plūdo nuotekos
Sutuoktiniai

Kaip santuokos metai atsispindi sutuoktinių veide

(atnaujinta 18:07 2020.12.05)
Devintajame dešimtmetyje mokslininkai iškėlė hipotezę, kad po daug santuokos metų vyras ir žmona gali išoriškai būti panašūs į brolį ir seserį

Anksčiau versija buvo patvirtinta, tačiau mokslininkai iš Stanfordo universiteto ja suabejojo: jų duomenimis, sutuoktinių panašumą lemia visiškai kiti veiksniai. Kokie būtent, aiškinosi RIA Novosti autorė Alfija Jenikejeva.

Vienas veidas dviem

1987 m. Mičigano universiteto (JAV) specialistai paprašė savanorių poromis išdėlioti nepažįstamų žmonių nuotraukas. Nuotraukos buvo pasirinkti atsižvelgiant į išorinį panašumą. Pirmoji dalyvių grupė gavo jaunų žmonių ir merginų nuotraukas vestuvių metais, antroji — kuriose jie nufotografuoti po 25 santuokinio gyvenimo metų.

Tie, kurie žiūrėjo jaunavedžių nuotraukas, dažniau klydo ir pateikė tiek mažai teisingų atsakymų, kad tyrėjai juos laikė atsitikimu. Tačiau savanoriai teisingai sudarė pagyvenusias poras. Tuo pačiu metu jie pažymėjo: veido bruožų panašumas nėra toks ryškus — greičiau tos pačios išraiškos ir raukšlės.

Mokslininkai nusprendė: tai yra pakankamas pagrindas hipotezei, kad bėgant metams vyras ir žmona išvaizda tampa panašūs, naudai. Praleisdami daug laiko kartu, sutuoktiniai nesąmoningai kopijuoja vienas kito veido išraiškas. Kaip įrodymą tyrėjai pateikė švedų psichologo Olafo Dimbergo darbą: jo eksperimente savanoriai automatiškai šypsojosi ar niūrėjo, žiūrėdami į žmonių, turinčių tokią išraišką, nuotraukas. Amerikos ekspertai padarė išvadą, kad tos pačios emocijos, patirtos per ilgą gyvenimą kartu, paveikia kraujagysles ir veido raumenis. Todėl nepažįstamas žmogus, žiūrėdamas į sutuoktinius su stažu, randa daug bendro.

Mylėti save

2006 metais Liverpulio universiteto (Britanija) mokslininkai patvirtino savo kolegų amerikiečių išvadas apie išorinį sutuoktinių panašumą. Tiesa, jie reiškinį paaiškino kitaip: jų nuomone, žmogus tiesiog pasirenka sau partnerį panašų į save.

Savanoriams buvo parodytos 320 vyrų ir moterų — susituokusių porų nuotraukos. Tyrimo dalyviai apie tai nežinojo. Jų buvo paprašyta įvardyti apytikslį žmonių nuotraukose amžių, įvertinti jų patrauklumą ir rasti bendrų bruožų.

Savanoriai laikė panašiais tuos vyrus ir moteris, kurie buvo susituokę kelerius metus — ir kuo santuoka ilgesnė, tuo labiau tai buvo pastebima. Tyrėjai padarė prielaidą, kad veido bruožai, panašūs į mūsų pačius, mums atrodo patrauklesni. Todėl išoriškai panašūs žmonės dažniau susituokia, o laikui bėgant panašumas tik stiprėja.

Po ketverių metų šią prielaidą įrodė Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai. Savanoriai tyrinėjo priešingos lyties nepažįstamų žmonių nuotraukas, tarp kurių buvo ir jų pačių nuotrauka — tik pakeista: kompiuterinė programa mergaites pavertė jaunais vyrais, o vyrus — moterimis. Bet apskritai veido bruožai liko tie patys. Beveik visi dalyviai laikė save patraukliausiais, ir jei tarp nuotraukų vietoj jų atvaizdo atsidūrė (taip pat perdaryta) jų motinos ar tėvo nuotrauka, tada jie pasirinko ją.

Pašalinti žmogiškąjį faktorių

Visai neseniai šias išvadas iš dalies patvirtino Stanfordo universiteto specialistai. Anot jų, žmonės tikrai teikia pirmenybę kuo panašesniems į save partneriams. Tiesa, laikui bėgant panašumas nedidėja, o kai kuriais atvejais, priešingai, mažėja.

Tyrėjai pašalino žmogiškąjį faktorių ir, be savanorių, įtraukė dirbtinį intelektą — VGGFace2 veido atpažinimo algoritmą — analizuoti nuotraukas. Tai, jų nuomone, turėjo garantuoti objektyvesnius rezultatus.

Dalyviai ir kompiuterinė programa ištyrė beveik tūkstančio vedusių vyrų ir moterų vaizdus. Kaip ir 1983 m. tyrime, jie pirmiausia įvertino jaunų žmonių nuotraukas, o po to jų gi nuotraukas po 20–69 metų vedybinio gyvenimo.

Eksperimentas parodė, kad nuotaka ir jaunikis dažniausiai iš tiesų yra panašūs išvaizda — savanoriai ir veido atpažinimo algoritmas padarė tokias išvadas. Tačiau hipotezę, kad vyras ir žmona bėgant metams įgyja daugiau bendrų bruožų, paneigė ir žmonės, ir dirbtinis intelektas. Kai kurie savanoriai netgi pažymėjo, kad po kelerių santuokos metų sutuoktiniai nebėra tokie panašūs vienas į kitą, kaip šeimos gyvenimo pradžioje.

Darbo autoriai pabrėžia: jų išvados negali būti pritaikytos visiems žmonėms planetoje. Pirma, imtis yra nedidelė — tik 517 susituokusių porų. Antra, jie paėmė tik baltų heteroseksualių vyrų ir moterų nuotraukas. Be to, jie neatsižvelgė į tyrinėjusių savanorių amžiųs ir tautybę. O šie veiksniai, pasak mokslininkų, gali turėti įtakos nuotraukų vertinimui.

Tegai:
mokslas, šeima, sutuoktiniai
Tonometras, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsidūrė ES reitingo apačioje pagal išlaidas sveikatos srityje

(atnaujinta 16:49 2020.12.05)
Didžiausia išlaidų dalis buvo Vokietijoje, kuri šiai sričiai išleidžia 11,5 proc. BVP. Mažiausia Liuksemburge — 5,3 proc

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Pagal sveikatos priežiūros išlaidas Lietuva užima penktąją vietą iš apačios tarp Europos Sąjungos šalių. Tai rodo statistikos agentūros "Eurostat" 2018 metų duomenys.

Vidutiniškai ES šis rodiklis sudarė 9,9 proc. BVP. Išlaidos vienam gyventojui buvo 2 982 eurai.

Daugiausia sveikatos priežiūrai skyrė Vokietija (11,5 proc. BVP), Prancūzija (11,3 proc. BVP) ir Švedija (10,9 proc.). Priešingame reitingo gale atsidūrė mažiausiai išlaidų skiriančios valstybės —  Liuksemburgas (5,3 proc.), Rumunija (5,6 proc.) Ir Latvija (6,2 proc.).

Lietuva ir Estija sveikatos priežiūrai išleido atitinkamai 6,6 ir 6,7 proc.

Kalbant apie išlaidų ir gyventojų skaičiaus santykį, Danija turėjo aukščiausią rodiklį tarp ES šalių — 5256 eurai vienam gyventojui. Toliau sekė Liuksemburgas (5221 eurų) ir Švedija (5041 eurų). Žemos išlaidos 2018 metais buvo Rumunijoje (584 eurai), Bulgarijoje (587 eurų) ir Lenkijoje (830 eurų).

Lietuva, Latvija ir Estija sveikatos priežiūrai išleido mažiau nei ES vidurkis. Jų išlaidos vienam asmeniui buvo atitinkamai 1 061, 936 ir 1 312 eurai.

Tegai:
ES, Lietuva, sveikatos priežiūros įstaigos
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Karantinas iki Naujųjų metų: Lietuvoje planuojama griežtinti COVID-19 apribojimus
Lietuvoje nuo COVID-19 mirė pacientas, kuriam buvo iki 40 metų
Lietuvos sunkiaatletis Haroldas Šulcas mirė nuo COVID-19