Šuniukas, archyvinė nuotrauka

Fotofaktas: pasieniečiai rūpinasi gyvūnų prieglaudos augintiniais

43
(atnaujinta 12:47 2017.10.06)
Pasaulinę gyvūnijos dieną Lietuvos pasieniečiai pasirūpino vienos iš gyvūnų prieglaudų augintiniais

VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai Facebook puslapyje pasidalino VSAT kinologo Lino Savicko nuotrauka su Tautmilės Prieglaudėlės sugintiniais.

"Pasienyje tarnauja 160 šunų, tad vakar ir mes paminėjome Pasaulinę gyvūnijos dieną", — rašoma pranešime.

Кинолог-пограничник Линас Савицкас с питомцами приюта для бездомных животных
Kinologas Linas Savickas su Tautmilės Prieglaudėlės augintiniais

Savickas į prieglaudą nugabeno šūsnį senų laikraščių, kuriais ten dirbantys savanoriai išklos globojamų šunų ir kačių narvus.

Kinologos kviečia prisijungti ir nešti nereikalingus laikraščius į artimiausią gyvūnų prieglaudą, ir tokiu būdu bent šiek tiek pagerinti be namų likusių gyvūnų gyvenimą.

43
Tegai:
benamiai gyvūnai, Pasaulinė gyvūnų diena, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Pasaulinė gyvūnų diena lietuvių nuotraukose
Gyvūnų globos diena: kryžiai ant kapų
"Gilė 2017": zoologijos sodo gyvūnai laukia savanorių pagalbos
Vilniaus oro uostas

Sostinės oro uoste VSAT pareigūnai sulaikė teisingumo vengusį vilnietį

(atnaujinta 12:09 2020.06.05)
Pasieniečių duomenimis, pažeidėjo paiešką Vilniaus policija buvo paskelbusi praėjusių metų gruodį

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Sostinės oro uoste oro uoste VSAT pareigūnai sulaikė iš Austrijos atvykusį ir teisingumo vengusį Lietuvos pilietį, apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienį Vilniaus oro uoste dirbę pasieniečiai patikrino iš Austrijos per Taliną atskridusio 33 metų sostinės gyventojo dokumentus. Paaiškėjo, kad jis yra nuteistas arešto bausme ir vengia ją atlikti. Vilniaus policija vyro paiešką buvo paskelbusi praėjusių metų gruodį.

Apie ieškomojo sulaikymą pasieniečiai pranešė policijai, atlikus visus formalumus pažeidėjas perduotas į Vilniaus oro uostą atvykusiems policijos pareigūnams.

Tegai:
policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), oro uostas, Vilnius
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė du rusus, įplaukusius į Lietuvą su gumine valtimi
Ukrainietė mėgino atvykti į Lietuvą su padirbtu vairuotojo pažymėjimu
URC neblaivų prieglobsčio prašytoją VSAT pareigūnai tramdė antrankiais ir elektros šoku
Kalėjimas, archyvinė nuotrauka

Teisingumo ministerija papasakojo apie naują nuteistųjų resocializacijos sistemą

(atnaujinta 11:53 2020.06.05)
Lietuvoje net 62 procentai į laisvę išėjusių asmenų vėl padaro nusikaltimus ir grįžta į pataisos įstaigas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Seimas priėmė Bausmių vykdymo įstatymų paketą, skirtą skatinti nuteistuosius dirbti ir prisidėti prie jų išlaikymo pataisos įstaigoje. Apie tai praneša Teisingumo ministerija.

"Nauja nuteistųjų resocializacijos sistema, sukurta pagal geriausią užsienio valstybių praktiką, skatins įkalinimo įstaigose kalinčius nuteistuosius dirbti, įgyti profesiją, išėjus į laisvę padės geriau adaptuotis visuomenėje. Nuteistųjų elgesio teigiami pokyčiai didins mūsų visų saugumą", — sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Šiuo metu nuteistieji, kurie savo asmeninėse sąskaitose neturi lėšų, kas mėnesį gauna pinigines pašalpas. Pataisose numatyta, kad tokias išmokas gaus tik tie, kurie įkalinimo įstaigoje dirbo numatytą valandų skaičių. Atsisakiusieji dirbti negaus lengvatų — nebus išleidžiami už įkalinimo įstaigos ribų, gaus mažiau pasimatymų su artimaisiais, negalės apsipirkti pataisos namuose esančioje parduotuvėje ir kt.

Gerai besielgiantys nuteistieji turės galimybę lengviau įsidarbinti už įkalinimo įstaigos ribų, visi bus drausti socialiniu draudimu. Jie galės užsidirbti lėšų pragyvenimui laisvėje, greičiau atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems ir prisidėti prie valstybės išlaidų jų išlaikymui pataisos įstaigose. 

Tikimasi, kad šie nuteistieji, išėję į laisvę, lengviau susiras darbą, bus labiau motyvuoti rinktis kitą gyvenimo kelią.  

Ši sistema sudaro sąlygas kurti dviejų pakopų — lengvo ir griežto režimų sistemą, motyvuojančią nuteistuosius dirbti, dalyvauti socialinėse programose, keisti gyvenimo būdą.  

Lengvo režimo grupėje esantys nuteistieji įgis daugiau lengvatų, galės palaikyti glaudesnius ryšius su artimaisiais, pagerinti savo buitį. Pavyzdžiui, turės teisę dažniau pasimatyti su artimaisiais, neribotai jiems skambinti, apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje už didesnę sumą.

"Bus kuriama labai aiški ir tik nuo paties nuteistojo asmeninių pastangų priklausanti jo teisinės padėties švelninimo sistema, — pažymi ministras Jankevičius. — Žmogus daugiau lengvatų įgis tik tada, kai akivaizdžiai mažės nusikalstamo elgesio rizika, neturės nuobaudų, dirbs pasiūlytą darbą".

Tokia praktika, kai gerai besielgiantys ir resocializacijos programose dalyvaujantys nuteistieji gauna lengvatų, pasiteisino užsienio valstybėse, nes atlikę bausmę jie retai vėl nusikalsta. Lietuva pagal šį rodiklį yra pirmojoje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių — net 62 procentai į laisvę išėjusiųjų vėl padaro nusikaltimus ir grįžta į pataisos įstaigas.

Dar šia tema
Lietuva pasirengusi bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu dėl CŽV kalėjimo
Palangoje šeši žmonės karantino metu surengė vakarėlį
Koronaviruso tyrimai

Susijusi bėda. Mokslininkai papasakojo apie hipertenzijos pavojų esant COVID-19

(atnaujinta 12:11 2020.06.05)
Tiems, kurie nevartojo vaistų nuo hipertenzijos, mirties rizika dar labiau padidėjo. Iš 140 žmonių, kurie nevartojo antihipertenzinių vaistų, mirė 11 (7,9 %), vaistus vartojusiųjų mirtingumas sudarė 3,2 %

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Tarptautinė mokslininkų komanda nurodė padidėjusią mirštamumo nuo koronaviruso riziką dėl hipertenzijos, praneša RIA Novosti, cituodama tyrimą "European Health Journal".

Mokslininkai ištyrė 2877 Kinijos Uhano ligoninės pacientų duomenis. Paaiškėjo, kad hipertenzija sirgo 29,5 % (850 pacientų), hipertenzija sergančių pacientų mirštamumas buvo 4 % (34 iš 850 pacientų), o tarp hipertenzija nesergančių pacientų tik 1,1 % (22 iš 2027).

Tiems, kurie nevartojo vaistų nuo hipertenzijos, mirties rizika dar labiau padidėjo. Iš 140 žmonių, kurie nevartojo antihipertenzinių vaistų, mirė 11 (7,9 %), vaistus vartojusiųjų mirtingumas sudarė 3,2 %.

Pažymima, kad kai kuriuos klausimus dar reikia ištirti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 386 tūkst. žmonių.

Tegai:
liga, mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas
Naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje vėl auga — susirgo 7 žmonės