Muitinė, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą bus galima įvežti ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių

1083
(atnaujinta 17:56 2017.10.13)
Kovai su nelegalia prekyba vaistiniais preparatais, Lietuva griežtina vaistų įvažimo iš ne ES šalių taisykles

VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Nuo lapkričio pirmosios į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos šalių bus galima įvežti, parsivežti ar parsisiųsti mažiau vaistų savoms reikmėms, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Naują tvarką padės užkirsti kelią nelegaliai prekybai vaistais ir, tokiu būdu, mažinti šešėlinę ekonomiką.

Tuo  tarpu vaistų įvežimo iš ES šalių tvarka nesikeičia.

"Nors šešėlinė prekyba vaistais nėra tokia agresyvi, kaip, pavyzdžiui, kontrabandinėmis cigaretėmis, tai nereiškia, jog galime ją toleruoti. Ypač kalbant apie falsifikuotų vaistų prekybą internetu", —  pasakė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.

Anot jo, sugriežtinti reikalavimai gerokai sumažins į Lietuvą patenkančių sveikatai galimai pavojingų vaistų kiekį.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pažymi, kad žmonės dažnai neįvertina, ar tikrai turguje ar internetu perkamas "stebuklingas" vaistas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau, nei turėtų pagydyti.

"Reikėtų suprasti, kad vaistai, vitaminai, maisto papildai nėra ta prekė, kurią galima pirkti neatsakingai. Pirma, vaistus saugoti reikia tam tikromis sąlygomis, kurių nesilaikant jie gali tapti kenksmingi. Antra, turgaus ar interneto prekeiviai neužtikrins, kad perkama būtent tai, kas yra parašyta ant pakuotės", — teigiama pranešime spaugai.  

Šias rekomandacijas Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino atsižvelgdama į Muitinės departamento iniciatyva.

Miškinis pažymėjo, kad muitinies darbuotojai kasdien susiduria su aiškiu žmonių piktnaudžiavimu — lyg ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų vienu kartu įvežamų vaistų kiekis neviršija leistinų normų, tačiau tie patys žmonės į Baltarusiją, Kaliningrado sritį važinėja reguliariai. Taigi per mėnesį leistinas kiekis praktiškai yra viršijamas keletą kartų. Visiškai aišku, kad asmeniniams poreikiams tiek vaistų nereikia, tad jie atsiduria juodojoje rinkoje.

Ввозимые на территорию Литвы лекарства
Į Lietuvos teritorija įvežami vaistai

Įsigaliojus naujai tvarkai fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš ne ES šalių, turi teisę individualioms reikmėms vaistų įsivežti ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių vieną kartą per mėnesį. Jei gydymui reikia didesnio tiekio, asmuo privalės turėti gydytojo pažymą.

Tos pačios sąlygos bus taikomos parsiųstiems iš ne ES šalių vaistams.

1083
Tegai:
vaistai, Muitinės departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Europos Sąjunga
Dar šia tema
SAM rekomenduoja lietuviams vartoti generinius vaistus
Ligoninės gali pirkti nelietuviškus vaistus pigiau
Veryga: 5% PVM reikalingas visiems receptiniams vaistams
Valstybė tikrins vaistines be perspėjimo
Valstybinė ligonių kasa: norint už vaistus mokėti mažiau, reikia klausti
Sputnik V vakcina

Pasitiki "Sputnik V": Lietuvos gyventojai priėmė "nuosprendį" dėl "AstraZeneca"

(atnaujinta 14:52 2021.04.13)
Tyrimas buvo atliktas tarp gyventojų, kurie rusų vartoja kaip kasdienio bendravimo kalbą. Iš viso buvo apklausta daugiau nei 430 respondentų

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Asociacija "Rusakalbė Klaipėda" atliko apklausą tarp miesto gyventojų tam, kad išsiaiškintų, kuri ES šalyse naudojama vakcina nuo koronaviruso jiems kelia didžiausią pasitikėjimą.

Tyrimas buvo atliktas tarp gyventojų, kurie rusų vartoja kaip kasdienio bendravimo kalbą.

Į vakcinų, kurias buvo pasiūlyta vertinti, sąrašą pateko "Pfizer/BioNTech", "Moderna", "Johnson & Johnson", "AstraZeneca", "Sputnik V" ir "Sinopharm". Respondentai galėjo nurodyti, kad nepasitiki nė viena iš šių vakcinų.

Nepaisant to, kad kinų vakcina "Sinopharm" ir rusiškas preparatas "Sputnik V" dar nėra patvirtinti Europos vaistų agentūros (EVA), jie buvo įtraukti į šį sąrašą, nes kai kurios ES šalys jau jais naudoja gyventojų skiepijimui. "J&J" vakcina buvo įtraukta, nes Europos reguliavimo institucija patvirtino jos vartojimą bendrijos šalyse.

Tyrimo duomenimis, 54,4 procentai rusakalbių klaipėdiečių labiausiai pasitiki "Sputnik V" vakcina. Dar 30,3 proc. apklaustųjų teigė nepasitikintys nė viena iš pateiktų vakcinų.

"Visų kitų simpatijos pasiskirstė tarp vakcinų gamintojų "Pfizer/BioNTech", "Moderna" ir "Johnson & Johnson". Pažymėtina, kad nebuvo nė vieno respondento, kuris nurodytų, kad labiausiai pasitiki Kinijos vakcina "Sinopharm" arba Didžiosios Britanijos ir Švedijos "AstraZeneca". Tokiu būdu šie gamintojai buvo nustumti nuo reikalųBent jau rusakalbių klaipėdiečių supratimu — jie priėmė nuosprendį", — savo Facebook paskyroje rašė asociacija.

Pažymima, kad 12,3 proc. respondentų labiausiai pasitiki "Pfizer/BioNTech", 1,6 proc. — "Moderna" vakcina. Dar 1,4 proc. pažymėjo, kad labiausiai pasitiki amerikietišku preparatu "J&J".

Apklausoje dalyvavo 431 žmogus. Daugiau nei 80 procentų jų gyvena Klaipėdoje.

EVA Saugumo komitetas, peržiūrėjęs papildomą informaciją apie "AstraZeneca" vakciną, anksčiau pranešė, kad jos nauda yra didesnė už riziką, tačiau pripažino ryšį tarp vakcinacijos ir labai retų tromboembolinių komplikacijų atvejų pacientams galimybę.

Reguliavimo institucija mano, kad retą tokių komplikacijų tikimybę reikia įtraukti į šios vakcinos šalutinių poveikių sąrašą. Tuo tarpu ekspertai dar negalėjo patvirtinti jokių specifinių rizikos veiksnių, susijusių su "AstraZeneca" ir tromboze. Yra žinoma tik tai, kad dauguma jau užfiksuotų atvejų pasitaikė moterims, jaunesnėms nei 60 metų, per dvi savaites po vakcinacijos.

Kovo mėnesį paaiškėjo, kad Austrijoje paskiepytam asmeniui buvo diagnozuota išsėtinė trombozė, jis mirė praėjus 10 dienų po pirmosios dozės. Kitas buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių embolijos. Vėliau panaši informacija ėmė sklisti iš kitų Europos šalių. Kai kurios ES valstybės nusprendė dėl atsargumo sustabdyti vaisto vartojimą.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas

 

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO vadovas pareiškė apie padidėjusį mirštamumą nuo koronaviruso
Vilniuje beveik šimtas žmonių susirinko į vakarėlį karantino metu
Lietuvoje patvirtinti dar 1088 koronaviruso atvejai, mirė 12 žmonių
Kaunas, archyvinė nuotrauka

Kaune planuojama statyti didžiausią infekcinių ligų ligoninę Baltijos šalyse

(atnaujinta 14:47 2021.04.13)
Ligoninėje numatoma įrengti apie 100 palatų, kuriose ligoniai bus izoliuoti vienas nuo kito, statybos darbų vertė sieks apie 24 mln. eurų

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Šalia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų iškils nauja infekcinių ligų ligoninė, praneša portalas SA.lt

Moderniame šešių aukštų su rūsiu pastate planuojama įrengti skubios pagalbos, ambulatorinį, diagnostikos, stacionaro, intensyvios terapijos skyrius, operacines bei izoliatorius su tiesioginiu patekimu iš lauko ir vidaus. Taip pat infekcinės ligoninės pastate bus įrengta trečio biosaugos lygio mokslinė virusų laboratorija. 

Tam, kad būtų užtikrinta skubi pagalba pandemijos laikotarpiu tokiems atvejams, kai prireikia neatidėliotinos medicininės pagalbos, reikalinga organų transplantacija, ant pastato stogo numatoma įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę. 

Planuojama, kad infekcinių ligų ligoninės pastatas užims beveik 17 tūkst. kv. m. ploto. Jame numatoma įrengti apie 100 palatų, kuriose ligoniai bus izoliuoti vienas nuo kito.

Pastato statybos darbų vertė gali siekti apie 24 mln. eurų. Šiuo metu vyksta techninio projekto rengimo ir derinimo darbai, kurie numatomi baigti šį rudenį. 

Kauno klinikų užsakymu infekcinių ligų ligoninės projektą įgyvendins projektavimo paslaugų konkursą laimėjusi UAB „Maspro“. 

Pasak UAB "Maspro“ projektų vadovo Aurimo Dališanskio, naujos infekcinės ligoninės išplanavimas neleis užkratui plisti patalpų viduje. 

"Pandemija parodė, kad esamos ligoninės nėra pritaikytos dideliems infekcinių ligonių srautams, virusų suvaldymui. Daugelis ligoninių tapo COVID-19 viruso židiniais. Projektuojant naują Kauno klinikų infekcinių ligų ligoninę pasitelkti inovatyvūs sprendimai, kurie užtikrins maksimalią galimą pacientų ir personalo apsaugą“, – sakė Aurimas Dališanskis.  

Pasak Dališanskio, infekcijų suvaldymui patalpose bus pasitelkiama šliuzinė oro vėdinimo ir kondicionavimo sistema, kuri ypatinga tuo, kad tambūre, prie švarių patalpų yra viršslėgis, kuris išpučia mikrodaleles ir neleidžia joms patekti į švarias patalpas. Taip pat pastate numatyta įrengti bekontaktį durų atidarymą, specialią įrangą vidinei komunikacijai tarp personalo ir izoliatorių.

Planuojama, kad tai bus didžiausia infekcinių ligų ligoninė Baltijos šalyse.

Tegai:
Baltijos šalys, Kaunas
Dar šia tema
Vilniaus klinikinėje ligoninėje liko 8 laisvos "kovidiniams" pacientams skirtos lovos
Lietuvoje vienerių metų vaikas buvo paguldytas į ligoninę dėl galvos traumos
Šiemet nuo gripo ligoninėse nesigydė nė vienas šalies gyventojas
JAV ir Lietuvos kariai bendrose pratybose

Ekspertas: JAV suverčia į Lietuvą savo karinį šlamštą

(atnaujinta 14:48 2021.04.13)
Nė viena padori valstybė nepirktų tokių ginklų, mano karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Amerikiečių kilni dovana Lietuvai — prieštankiniai granatsvaidžiai kovai su "Rusijos agresija", iš tikrųjų yra JAV nelabai efektyvaus ginklo atsikratymas, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas.

Anksčiau Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Jungtinės Valstijos perduos Lietuvos kariuomenei vienkartinius prieštankinius granatsvaidžius M72 LAW.

Litovkinas pareiškė, kad JAV savo vasalams siunčia tuos ginklus, kurių jiems patiems nereikia.

"Amerika atsikrato viso savo karinio šlamšto, kuris šiandien nėra labai perspektyvus, nėra labai efektyvus, jį suversdama į Ukrainą, į Baltijos šalis, kai kuriems kitiems vasalams, nes padori valstybė tokių ginklų neįgis. Pirma, nes jie turi savo. Antra, kadangi šie ginklai yra skirti kovoti su tankais, pirmiausia su šarvuotais taikiniais", — pasakė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina nieko pulti ir visi tai puikiai žino, nepaisant skambančių pareiškimų. Be to, Rusijos tankų, pasak Litovkino, negalima sustabdyti tokiais granatsvaidžiais.

"Dešimt milijonų [dolerių]. Amerikiečiai tai suskaičiuos kaip pagalbą Lietuvai kovoje su "Rusijos agresija", tai yra kilnus poelgis amerikiečiams, kad tik Lietuva yra "apsisaugotų" nuo Rusijos tankų. Tiesa, kila paprastas klausimas, kodėl Rusijos tankai turėtų pulti Lietuvą, ko mes nematėme šioje Lietuvoje, ir kodėl mums ji reikalinga. Į šį klausimą niekas neatsako Baltijos šalyse, kai aš to klausiu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, niekas negali atsakyti, kodėl rusai turėtų pulti šias Baltijos šalis, jas užgrobti, kad vėl galėtų ten industrializaciją atlikti, o po to visas šias pastatytas gamyklas sunaikins ir grobstys visa šalis, o gyventojai išsibarstys po Europą plauti unitazus ir dirbti kaip kambarinės viešbučiuose, į šį klausimą nėra atsakymo", — pareiškė jis.

Pasak Litovkino, šie ginklai gulės sandėliuose.

"Lietuvos vadinamieji savanoriai kurį laiką šaudys į taikinius, garsiai apie tai bus kalbama, kad jie yra apsiginkluoti "baisiu" ginklu, kuris sustabdys "agresyvius Rusijos tankus", — apibendrino jis.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Prieštankinių granatsvaidžių perdavimo ceremonija vyks trečiadienį Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje.

Perduodamos paramos vertė siekia dešimt milijonų dolerių. Granatsvaidžiai bus paskirstyti KASP rinktinėms, naujaisiais ginklais bus aprūpinti visi pėstininkų skyriai.

Baltijos šalyse nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę", dėl kurios neva būtina stiprinti gynybinio bendradarbiavimo sferą ir dalyvauti NATO pratybose. Savo ruožtu Maskva ne kartą pareiškė savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
ginklavimasis, Lietuva, JAV, Rusija