Atliekos, archyvine nuotrauka

Vilniuje atsiras naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės

79
(atnaujinta 10:41 2017.10.17)
Naujosios nemokamos atliekų surinkimo aikštelės pradės veikti 2019 metų pradžioje

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Vilniuje bus įrengtos dar 7 naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose buitinė technika, elektroniniai prietaisai, baldai ir kitos stambios atliekos iš gyventojų bus priimamos nemokamai, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

"Būtinybę didinti aikštelių skaičių lemia tiek poreikis didinti šių aikštelių pasiekiamumą, tiek  augantys į aikšteles pristatomų atliekų kiekiai —  į UAB "VAATC" aikšteles 2012 metais buvo pristatyta 56 tonos, o 2016 metais  — jau 4 444 tonos atliekų. Aikštelės išsidėsčiusios skirtinguose miesto rajonuose, tad jas pasiekti bus patogu iš įvairių miesto vietų", —  sako Tomas Vaitkevičius, UAB "VAATC" direktorius.

Naujų aikštelių įrengimas tiesiogiai palies apie 300 tūkstančių vilniečių, kuriems atsiras galimybė arčiau namų pristatyti susikaupusias stambias atliekas.

Projekto metu taip pat numatyta sukurti pakartotinio atliekų naudojimo infrastruktūrą, diegti maisto atliekų surinkimo kultūrą namų ūkių gyventojams pateikiant biologinių atliekų surinkimo konteinerius bei informuoti visuomenę atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais.

Planuojama, kad naujosios atliekų surinkimo aikštelės pradės veikti ne vėliau kaip 2019 metų pradžioje.

Naujų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių Vilniaus mieste įrengimas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

Šiuo metu Vilniaus mieste veikia 5-ios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, į kurias gyventojai gali pristatyti didelių gabaritų, elektronikos, statybos griovimo ir pavojingas atliekas.

Vilniuje veikiančias ir planuojamas įrengti aikšteles galite peržiūrėti žemėlapyje.

79
Tegai:
Vilnius
Lietuvos pasienis, archyvinė nuotrauka

Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija

(atnaujinta 09:29 2020.08.04)
Tikimasi, kad atidarius Lavoriškių–Kotlovkos sienos perėjimo punktą tolygiau pasiskirstys transporto priemonių srautai, kurie šiuo metu gali nusidriekti po 10-11 km

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Vyriausybė pritarė susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus prašymui nuo rugpjūčio 4 dienos atnaujinti Lavoriškių–Kotlovkos sienos perėjimo punkto su Baltarusija veiklą, primena Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Pasak susisiekimo ministro Narkevičiaus atšaukus karantiną padidėjo krovininio transporto priemonių srautai, o kartu ir eilės sienos perėjimo punktuose. Krovininio transporto priemonių eilės neretai nusidriekia po 10-11 km.

"Atidarius Lavoriškių–Kotlovkos sienos perėjimo punktą tolygiau pasiskirstys transporto priemonių srautai, kas yra svarbu ir stabdant COVID-19 plitimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuo metu tiek lengvieji, tiek ir krovininiai automobiliai Lietuvos išorės sieną su Baltarusija kirsti gali trijuose sienos perėjimo punktuose: Medininkų–Kamenyj Log, Raigardo–Privalkos bei Šalčininkų–Benekainių.

Pastaruoju metu neretai Lietuvos-Baltarusijos pasienyje susidaro didelės sunkvežimių eilės.

Įprastai eilės Lietuvos–Baltarusijos kryptimi susidaro savaitgaliais ir švenčių dienomis. Taip pat susidaro sudėtinga situacija pasienyje, jei iš Lietuvos pusės įvyksta kokie nors techniniai gedimai. Ši atkarpa laikoma labiausiai apkrauta, nes sunkvežimių vairuotojai stengiasi taupyti degalus: per Lietuvą jų galima įvežti dvigubai daugiau nei per kitas ES šalis.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, pasienis
Daugiabutis namas, archyvinė nuotrauka

Vilniuje prie daugiabučio namo, rastas mirusio nepilnamečio kūnas

(atnaujinta 09:58 2020.08.04)
Jaunuolio kūnas buvo rastas Karaliaučiaus gatvėje prie daugiabučio namo 05:36. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Pirmadienį Vilniuje prie daugiabučio namo buvo rastas mirusio nepilnamečio kūnas, apie tai praneša Lietuvos policija.

Jaunuolio kūnas buvo rastas Karaliaučiaus gatvėje prie daugiabučio namo 05:36.

Pranešama, kad jaunuolis galimai iškrito pro balkoną ir mirtinai susižalojo.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Plungės rajone "Mercedes Benz" vairuotojas sukėlė mirtiną eismo įvykį.

Incidentas įvyko šeštadienį, apie 22:40, Plungės rajone, Bereinių kaime, kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė 51-ame km, automobilis "Mercedes Benz S320" (vairuotojo tapatybė nustatoma), lenkdamas automobilį "Toyota Auris", vairuojamą moters, gimusios 1970 metais, atsitrenkė į jo galinę dalį. Šis automobilis, nuo smūgio išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su krovininiu automobiliu "Scania", kurį vairavo vyras, gimęs 1970 metais.

Tegai:
mirtis, nepilnametis, nelaimė, Vilnius
Dar šia tema
Naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo beveik 8 proc
Senjorus ir socialiai pažeidžiamas grupes šią savaitę pasieks 200 eurų išmokos
Transformatorių pastotė

Lietuva ir Lenkija "Harmony Link" projekto įgyvendinimui pasitelks tarptautinę grupę

(atnaujinta 09:42 2020.08.04)
Turi būti parengtas techninės specifikacijos projekto svarbiausių elementų rangos pirkimams, taip pat bendrovė padės su kita projekto dokumentacija

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai "Litgrid" ir PSE elektros jungties "Harmony Link" projekto įgyvendinimui pasitelks Austrijos kapitalo tarptautinę grupę "ILF Consulting Engineers", rašoma "Litgrid" spaudos tarnybos pranešime.

Bendrovė "ILF Consulting Engineers Polska" rengs technines specifikacijas "Harmony Link" projekto svarbiausių elementų — povandeninio kabelio ir keitiklių stočių — rangos pirkimams, taip pat padės su kita projekto dokumentacija.

Sutarties vertė yra 1,367 mln. eurų. Ji apima įgyvendinimo studijos darbus, leidimų tiesti kabelį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje gavimą, pirkimų dokumentacijos kabeliui ir keitiklių stotims parengimą, konsultavimą pirkimų klausimais, kabelio įgilinimo rizikos vertinimo studiją.

Maždaug 330 km ilgio 700 MW galios povandeninė aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis "Harmony Link", 2025 metais sujungsianti Klaipėdos ir Pucko regionus — didžiausias Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektas, kuriam numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo pat metu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
Litgrid, Lenkija, Lietuva, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Kitą savaitgalį Lietuvoje vyks dalinis elektros sistemos bandymas
Kaliningrado sritis ruošiasi rudenį vyksiantiems energetikos sistemos bandymams
Kauno HE ir Kruonio HAE išlaikė avarinius bandymus