Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė Briuselyje pasisakė kibernetinį saugumą

28
(atnaujinta 19:52 2017.10.19)
Grybauskaitės manymu, ES šalims būtina ne tik operatyviai keistis informacija, bet ir kartu plėtoti kibernetinės gynybos pajėgumus ir kartu atsakyti į kibernetines atakas

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų Taryboje Briuselyje, kur aptarė ES šalių gynybos bendradarbiavimą ir kibernetines grėsmes, praneša prezidentės spaudos tarnyba.

"XXI amžiuje kibernetinis saugumas yra toks pat svarbus kaip ir valstybių sienų apsauga. Kai skaitmeninė erdvė pasitelkiama geopolitiniams tikslams siekti, pavienių pastangų apsisaugoti nebepakanka. Tik vieningai veikianti, greita ir ryžtinga Europos Sąjunga yra pajėgi atremti kibernetines grėsmes", — sakė prezidentė.

Grybauskaitės manymu, ES šalims būtina ne tik operatyviai keistis informacija, bet ir kartu plėtoti kibernetinės gynybos pajėgumus, kurti bendras priemones greitam atsakui į kibernetines atakas, vysyti technologijas grėsmių prevencijai.

Lietuvai tai reiškia ne tik daugiau saugumo, bet ir naujas galimybes verslui. Lietuviški lazeriai jau naudojami vystant priešraketinės gynybos ir kitas karines technologijas JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Izraelyje. Intensyvesnis šalių gynybos bendradarbiavimas ir kuriamas Europos gynybos fondas — tai naujos galimybės finansavimui ir niša inovatyviam Lietuvos verslui geriau įsitvirtinti ES gynybos pramonėje.

Rugsėjo pabaigoje Grybauskaitė Taline dalyvaudama ES skaitmeninės darbotvarkės viršūnių susitikime pasiūlė sukurti bendras ES greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.

Būtina įsteigti ir ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, kurios užtikrintų operatyvų atsaką į kibernetines atakas ir stiprintų prevenciją", — sakė Grybauskaitė.

Prezidentė Taline pristatė Lietuvos pasiūlymus dėl Europos "kibernetinio Šengeno" kūrimo.

Anksčiau, rugsėjo pradžioje atitinkami pasiūlymai buvo pristatyti taip pat Taline vykusio ES gynybos ministrų susitikime. Tuo metu sustikimo dalyviai daug dėmesio skyrė nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo (PESCO) kūrimui ir Europos gynybos fondo steigimui (EDF).

Europos Komisijos vertinimu, jei ES nesugebės tinkamai atremti kibernetinio saugumo iššūkių, Europos ekonomika gali patirti nuostolių už 640 milijardų eurų. O viena globalaus pobūdžio kibernetinė ataka gali pridaryti žalos tiek pat, kiek uraganas "Katrina" — už 120 milijardų JAV dolerių.

28
Tegai:
kibernetinis saugumas, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Grybauskaitė pasiūlė sukurti Europos "kibernetinį Šengeną"
Kibernetinio saugumo pratybų centras "CyberGym" atidarytas Lietuvoje
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros

(atnaujinta 12:21 2020.07.07)
Nuo liepos 7 dienos Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vilniaus Senamiestyje įvedus naują kilpinę eismo tvarką, pažeidėjus šioje zonoje stebės policija su kameromis, o vasaros pabaigoje planuojama pastatyti numerius nuskaitančias kameras, antradienį žurnalistams teigė Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas. 

"Esame sutarę su Vilniaus policija, kuri turi apie 60 kamerų Vilniaus miesto senamiestyje. Jeigu matysime, kad yra piktybinių pažeidėjų, į pagalbą pasitelksime ir kameras. O rugpjūčio mėnesį kartu su kilpinio eismo schemomis testuosime specialias kameras, kurios nuskaito numerius ir automatiškai įvertinama, ar tas automobilis nepažeidė tam tikros kilpos. Bet iš pradžių tikrai elgsimės atlaidžiai ir stengsimės labiau informuoti nei bausti", — teigė Mitalas. 

Pasak Vilniaus mero pavaduotojo, bus fiksuojama, kaip įvažiavo automobilis, nuskaitomi jo numeriai ir žiūrima, ar jis neišvažiavo iš Vilniaus miesto Senamiesčio per tam tikrą laiką, pažeisdamas kilpinio eismo schemą per kažkurią kitą kilpą. Jis taip pat pažymėjo, kad visas Senamiesčio eismas perorganizuotas taip, kad arba yra fiziniai atskyrimai, arba yra kelių eismo ženklinimas, kuris draudžia kirsti eismą tarp tų kilpų.

Anot Vilniaus mero pavaduotojo, pirmąjį naujo eismo reguliavimo rytą daug pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. 

"Pasirinkome tokią datą po šventinio savaitgalio, kada eismo srautai yra mažesni, palyginti su kitomis dienomis. Daug tokių pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. Bus vairuotojų, kurie vienaip ar kitaip bus nustebę pasikeitus eismo krypčiai, bet sieksime užtikrinti, kad viskas būtų tvarkoje kartu su parkingo kontrolieriais, jei reikės, pasitelksime ir viešosios tvarkos pareigūnus", — sakė Mitalas.

Nuo antradienio Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu — Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie traukos objektų, darbo vietų ir savo namų, tačiau negalės kirsti istorinio miesto centro.

Toks sprendimas buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą Vilniaus širdyje. Šiuo metu jis sudaro 40 proc., o rytais — iki 70 proc. Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. 

 Схема кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Nauja kilpinė eismo tvarka Vilniaus Senamiestyje
Tegai:
Vilnius, Senamiestis
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai
Dėl Vilniaus senamiestyje kilusių vandalizmo atvejų atliekami ikiteisminiai tyrimai
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą vieno pasveikusio žmogaus

(atnaujinta 12:08 2020.07.07)
Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 38 įvežtiniai koronaviruso atvejai, izoliacijoje šiuo metu yra 64 žmonės

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Per parą Lietuvoje nustatyti 3 nauji koronaviruso atvejai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai.

Tarp naujų atvejų yra vienas įvežtinis. Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 38 įvežtiniai koronaviruso atvejai.

Naujų pasveikusiųjų per parą nenustatyta, jų išliko 1547.

Nuo viruso mirė 79 užsikrėtusieji, dar 11 žmonių, kuriems buvo diagnozuota COVID-19, mirė dėl kitų priežasčių. Izoliacijoje šiuo metu yra 64 žmonės.

Per pastarąsias 24 valandas Lietuvoje buvo patikrinta 1016 mėginių dėl koronaviruso, iš viso buvo atlikti 444 407 tyrimai, iš kurių 128 647 buvo atlikti mobiliuose punktuose.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, palikdama nepaprastąją padėtį. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje

Koronavirusas vėl puola: PSO susidomėjo Rusijos skiepais nuo COVID-19

(atnaujinta 12:34 2020.07.07)
PSO domisi Rusijos skiepais nuo COVID-19 ir vaistais koronavirusui gydyti, gydytojai laukia tyrimų rezultatų. Viena iš vakcinų išbandoma Burdenko karo ligoninėje

Pasaulio sveikatos organizacija susidomėjo Rusijos skiepais nuo koronaviruso. Organizacija paskelbė laukianti bandymų pabaigos. Kartu pažymėjo, kad taip pat žino apie vaistų, skirtų gydyti COVID-19, testavimą.

Vakcina nuo СOVID-19 laukiama visame pasaulyje, nes virusas, atrodo, dar neketina pasitraukti. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Armėnija ir Kirgizija, užfiksuotas padidėjęs užsikrėtimo atvejų skaičius, o Kazachstane įvestas griežtas karantinas.

Rusijos bandymai su savanoriais vyksta keliose vietose vienu metu. Kaip atliekami tyrimai, kaip jaučiasi savanoriai ir kurios šalys skiepų laukia labiausiai — žiūrėkite mūsų vaizdo įraše.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), vakcina, skiepai, COVID-19, koronavirusas
Dar šia tema
Rusija yra pasirengusi pasaulinei rinkai tiekti COVID-19 testus ir medikamentus
Gydytojai papasakojo apie vakcinos nuo COVID-19 bandymų dalyvių būklę
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso