Lietuvos pasas, archyvinė nuotrauka

Konstitucinis Teismas leido skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės

60
(atnaujinta 11:19 2017.10.20)
Konstitucinis Teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo įpareigoja politikus skelbti referendumą, tik piliečiai, o ne vienas Seimas, gali nuspręsti, ar suteikti Lietuvos pilietybę žmonėms, išvykusiems iš šalies po Nepriklausomybės atkūrimo

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Penktadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė sprendimą dėl Seimo 2017 metų birželio 27 dienos nutarime išdėstyto prašymo išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo aktų pilietybės klausimais nuostatas, rašo teismo spaudos tarnyba.

Taigi, Teismo sprendimu dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik paskelbus referendumą, kurio rezultatas ir gali pakeisti Konstituciją.

"Pagal Lietuvos Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais", — paskelbė KT vadovas Dainius Žalimas.

Seimas kreipėsi į KT prašydamas išaiškinti, ar jo nurodytos KT baigiamųjų aktų nuostatos suteikia galimybę Seimui, Konstitucijoje nustatyta tvarka nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, Pilietybės įstatyme nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę iš Lietuvos Respublikos ir įgiję Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Pasak Lietuvos Parlamento atstovo byloje Pavilionio, kreipimasis į KT iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai logiškas — prašoma išaiškinimo, ar formuluotė, kad dviguba pilietybė Lietuvos piliečiams suteikiama tik tam tikrais išimtiniais atvejais, atitinka realybę, su kuria susiduria mūsų šalis bei jos piliečiai, ir nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

KT anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Antradienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis LRT radijui sakė, kad Jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei į kitas Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems lietuviams, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų.

Nepriklausomybės laikais emigravę lietuviai galės turėti dvigubą pilietybę >>

Dabar pilietybę išsaugo tik išvykusieji iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuoniai. Dvigubos pilietybės klausimas tapo itin aktualus po 2016 metų Didžiosios Britanijos, kur šiandien gyvena dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių, nacionaliniu referendumu priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Šios šalies pasitraukimo iš Bendrijos metu dabar Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems ir dirbantiems Lietuvos piliečiams gali iškilti didelių iššūkių, susijusių su pilietybės išsaugojimu.

60
Tegai:
dviguba pilietybė, referendumas, Konstitucinis Teismas
Dar šia tema
Dviguba Lietuvos pilietybė: būti ar nebūti
Dvigubos pilietybės klausimas: Seimo nariai siūlo įkurti Lietuvio pasą
Lietuvoje negalima diskriminuoti dėl pilietybės
Discussion