Sovietų karių paminklas, archyvinė nuotrauka

Biržų valdžia nurodo kaip vertinti užrašus ant tarybinių paminklų

256
(atnaujinta 08:31 2017.10.22)
Biržų rajono savivaldybės valdžia savo iniciatyva pastatė prie tarybinės armijos karių kapaviečių lenteles, kuriose nurodoma, kad užrašai ant paminklų neatitinka istorinės tiesos

VILNIUS, saplio 21 — Sputnik. Biržų rajono savivaldybė savo iniciatyva šalia paminklų Tarybų Sąjungos kariams pastatė lenteles, kurios nurodo, kad užrašai ant paminklų neatitinka istorinės tiesos, praneša RIA Novosti su nuoroda į dienraštį "Lietuvos žinios".

"Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta (kultūros paveldo objektas). Sovietinio laikotarpio ideologizuoti užrašai neatitinka istorinės tiesos", — skelbia kiekviena lentelė.

Dienraščio straipsnyje rašoma, kad kelis metus Biržų rajono savivaldybė susirašinėjo su valstybės institucijomis, kurių klausė, kaip galima pakeisti situaciją su paminklais Tarybų Sąjungos kariams, kurie visuomenei pristatomi kaip Lietuvos išvaduotojai. Negavusi tikslaus atsakymo savivaldybės valdžia nusprendė veikti savarankiškai ir pastatė "priešingas ideologijai" lenteles.

"Jaučiamės prisidėję prie istorinės tiesos atspindėjimo ir manome padarę gerai. Tačiau nenustebsime, jei mūsų pastangos bus įvertintos kaip savivalė ir, galbūt, už tai dar gausime per kepurę", — "Lietuvos žinioms" prisipažino Biržų rajono savivaldybės paveldosaugininkas Dalius Mikelionis.

Tokia idėja gimė praėjusios kadencijos merei Irutei Varzienei. Anot Mikelionio, būtent Varzienė pirmoji pradėjo susirašinėti su valstybės institucijomis ir klausė "ką daryti".

Mikelionio teigimu, iš pradžių savivaldybė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kuris nuorodė klausti Kultūros ministerijos, o ji savo ruožtu nukreipė į Užsienio reikalų ministeriją.

"<…> O diplomatinės žinybos atstovai paaiškino, kad nieko negalima daryti, reikia laukti tarpvalstybinio susitarimo. Ir taip susirašinėjome ne vieną kartą", — sakė "Vakarų žinioms" Mikelionis.

Todėl savivaldybė ir nusprendė imtis savarankiškų priemonių. Lentelių gamyba Biržų rajono biudžetui atsiėjo 16 eurų.

Kultūros paveldo departamento direktorius Audrius Skaistys dienraščiui sakė, "svarbu, kad tokia lentelė nedominuotų, neužgožtų paminklo".  Tačiau pabrėžė, kad tokios lentelės kadaise stovėjo ir prie Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų, bei buvo užrašytos keliomis kalbomis.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė tikisi, kad birželiečių iniciatyvą perims ir kitos savivaldybės.

Lietuvos Tarybų Sąjungos laikų paminklai

Lietuvoje dažnai kyla diskusijos dėl tarybinių laikų paminklų. Didelį rezonansą sukėlė istorija su Šiaulių valdžios planais perkelti Tarybų Sąjungos karių paminklus iš centrinės miesto aikštės.

Šiauliuose centrinėje aištėje stovi paminklas 53 tarybiniams kariams-išvaduotojams, tarp jų trys Tarybų Sąjungos herojai, kurie žuvo 1944 metais, išvaduojant miestą nuo fašistų. Karinis paminklas yra Lietuvos kultūros paveldo objektas.

Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Евгения Новоженина

Šių metų gegužę Rusijos ambasada Lietuvoje išplatino pranešimą, kuriame pakomentavo Šiaulių savivaldybės planus atlikti aikštės, kur stovi paminklas tarybiniams kariams, rekonstrukciją.

Anot jos, egzistuoja trys šios problemos sprendimai: nerekonstruoti aikštės dalies, kur yra kapai; atlikti archeologinius darbus ir pernešti  karių kapus. Šiuo atveju bus sprendžiamas klausimas ir dėl paminklo perkėlimo. Trečias variantas — rekonstrukcija su visų paminklų ir kapų perkėlimu.

Ambasada pabrėžia, kad "Rusija pasiruošusi skirti lėšas šio memorialo remontui, tačiau su sąlyga, kad jo išvaizda liks nepakitusi".

Palangos meras  Šarūnas Vaitkus anksčiau teigė, kad tarybinių karių kapų perkėlimo klausimu Seimas turėtų priimti atskirą įstatymą. Jis taip paskelbė, atsakydamas į parlamentaro Kęstučio Masiulio kreipimasį perkelti iš Palangos centrinės Vytauto gatvės tarybinės armijos karių kapus ir obeliską.

Palangoje palaidota 106 karių, žuvusių 1944 metais. Šis kapas ir paminklas įrašytas į Lietuvos kultūros paveldo registrą.

2015 metais nuo Žaliojo tilto Vilniuje buvo nuimtos tarybinių laikų skulptūros dėl jų avarinės būklės. Keturios skulptūros — "Mokslo jaunimas", "Žemės ūkis", "Taikos sargyboje", ir "Pramonė ir statyba", — stovėjo ant Žaliojo tilto per Nerį Vilniaus centre daugiau nei 60 metų.

Vėliau miesto valdžia paskelbė, kad šios skulptūros niekada nebegrįš į seną vietą. Tuometinis Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis teigė, kad šios skulptūros gali būti panaudotos propagandos tikslams.

Kur Lietuvoje palaidoti sovietų kareiviai
© Sputnik /
Kur Lietuvoje palaidoti sovietų kareiviai
256
Tegai:
idealogija, sovietų karių kapai, paminklas, Sovietų Sąjunga, Biržai
Temos:
Tarybiniai paminklai Baltijos šalyse ir Lenkijoje (37)
Dar šia tema
Rusijos URM: tikimės principingo SS veteranų eisenos Rygoje vertinimo
Lenkijoje planuojama nugriauti apie 500 sovietų laikų paminklų
Zacharova pasmerkė planus demontuoti paminklus sovietų kariams Lenkijoje
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

LTOK nuostoliai dėl COVID-19 nebuvo tokie dideli, tačiau abejonių išlieka

(atnaujinta 18:02 2020.07.11)
Ketvirtadienį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pristatė pirmojo pusmečio biudžeto ataskaitą. Bendras jo rezultatas: koronaviruso žala buvo mažesnė, nei tikėtasi

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Dar balandį situacija atrodė tragiškai, su dideliais pavojaus ženklais. Baiminomės, kad biudžete gali atsiverti net 2 mln. eurų skylė. Dabar matome, kad situacija gerokai sušvelnėjo, o loterijų bilietų pardavimai, nuo kurių didele dalimi priklauso LTOK biudžetas, po truputį grįžta į prieš tai buvusias vėžes. Apibendrinant galiu pasakyti, kad pirmojo pusmečio skaičiai atrodo patenkinamai", — sakė LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša.

Pandemijos metu LTOK pajamos iš UAB "Olifėja" pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo maždaug 15 procentų, arba 485 tūkst. eurų. Pirmiausia tai lemia loterijos bilietų pardavimo aktyvumo sumažėjimas. Tuo pat metu sumažėjo ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) subsidijos.

Žinoma, kai kurias programas turėsime apkarpyti. Jau sumažinome LTOK direkcijos atlyginimus ir ūkinės veiklos išlaidas, tačiau sportininkai, federacijos, treneriai neturėtų nerimauti. Jie — mūsų prioritetas ir darysime viską, kad jie nenukentėtų", — teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos olimpinio fondo direktorius Mantas Marcinkevičius sakė taip: "Dar sunku pasakyti, kokio masto bus padariniai, realius skaičius matysime tik antroje metų pusėje. Šiais metais mūsų rėmėjai ir partneriai savo įsipareigojimus įvykdys, todėl galime tikėtis, kad metinį planą pavyks įgyvendinti. Vis dėlto, bendraudami su partneriais jaučiame daug neužtikrintumo dėl kitų metų. Niekas nėra tikras, kaip seksis".

Tegai:
biudžetas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Didžioji Britanija

Ekonomistas išjuokė Didžiosios Britanijos kovą su imigracija

(atnaujinta 18:04 2020.07.11)
Pasak ekonomisto, pernai į Jungtinę Karalystę imigravo rekordinis žmonių iš ne ES šalių skaičius

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik.  "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad imigracija į Didžiąją Britaniją iš ES šalių sumažėjo tiek, kiek ji išaugo iš ne ES šalių.

"Tad bendras rezultatas liko toks, koks ir buvo, tik "dirbančius" europiečius dabar pakeitė "studijuojantys" azijiečiai. 2019 metais į Britaniją imigravo rekordinis skaičius imigrantų iš ne ES šalių (972 tūkst.) — daugiausiai iš Azijos, o emigravusių britų skaičius buvo didžiausias nuo 2009 metų (britų tarptautinės migracijos balansas 2019 metais buvo minus 250 tūkst.)", — rašė jis Facebook.

Mauricas su ironija pažymėjo, kad galima pasakyti apie JK turizmo sektoriaus atkūrimą. Pasak jo, nebereiks važiuoti atostogų už jūrų marių norint pasimėgauti Azijos, Afrikos ar Artimųjų Rytų kultūros paveldu — pakaks nuvažiuoti į Jungtinę Karalystę.

Didžioji Britanija šių metų sausio pabaigoje pasitraukė iš Europos Sąjungos. Pereinamasis laikotarpis truks iki metų pabaigos, per kurį šalys derėsis dėl tolimesnių santykių.

Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai vyko į Britaniją. Tačiau anksčiau Mauricas tvirtino, kad po "Brexit" imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, tad "dėl vietos po saule" turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio. Jis taip pat teigė, kad šiais metais nereikia tikėtis didelės lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę.

Tegai:
imigracija, Didžioji Britanija
Dar šia tema
Ekonomistas apie karantino švelninimą: lietuviai plačiai atvėrė savo pinigines
Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą