Padangos, archyvinė nuotrauka

Draudikai: sukėlus avariją su netinkamomis padangomis, draudimas negalios

65
(atnaujinta 19:07 2017.10.23)
Draudimo ekspertai siūlo neatidėlioti žieminių padangų keitimo ir nelaukti paskutinės "legalios" dienos — lapkričio 9-osios, kadangi jau spalio antroje pusėje naktimis temperatūra gali nukristi žemiau nulio

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Vėluojantys pakeisti sezonines padangas arba važinėjantys nudėvėtomis smarkiau nei leistina vairuotojai itin rizikuoja savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, praneša draudimo įmonė "Ergo".

Padangos yra vienintelė tarpinė grandis tarp automobilio ir kelio paviršiaus, tad gera jų būklė — kritiškai svarbi eismo saugumui.

Europos bendrovės "ERGO Insurance" Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas teigia, kad netinkamomis padangomis važinėjantys vairuotojai ne tik labiau nei kiti rizikuoja sukelti eismo įvykį, bet ir gali susidurti su finansinėmis problemomis.

Lietuvoje yra du padangų sezonai: nuo balandžio 1 dienos iki lapkričio 9 dienos leidžiama eksploatuoti vasarinėmis padangomis "apautus" lengvuosius automobilius, o nuo lapkričio 10 dienos iki kovo 31 dienos jie privalo turėti žiemines.

Dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio 1 dienos iki balandžio 9 dienos. Mažiausias leistinas padangų protektorius vasaros sezono metu yra 1,6 milimetro, o žiemos sezonu — 3 milimetrai.

Galima netekti išmokos

"Padangų naudojimas Lietuvoje yra reglamentuotas įstatymu — policijos pareigūnai turi teisę nubausti netinkamas padangas turinčio automobilio vairuotoją. Tais pačiais įstatymais vadovaujasi ir draudimo bendrovės, tad jeigu eismo įvykį sukelia netinkamomis padangomis "apautas" automobilis, kurio neturėtų būti gatvėje, jo savininkas išmokos gali negauti net ir turėdamas Kasko draudimą", — įspėja Bieliauskas.

Draudimas negalioja tada, kai eismo įvykio priežastimi yra eksploatacijai netinkamos arba draudžiamos padangos. Pavyzdžiui, jeigu eismo įvykis nutinka sningant lapkričio 12 dieną ir jį sukėlęs automobilis yra su vasaros sezonui skirtomis padangomis, arba jeigu jo žieminių padangų protektoriaus gylis yra mažesnis nei 3 milimetrai.

Jeigu avariją sukelia netinkamomis padangomis "apautas", tačiau privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą turinčio automobilio vairuotojas, nukentėjusiam eismo įvykyje žmogui žala bus kompensuota. Tačiau draudimo bendrovė vėliau tą pačią sumą atgaus iš kaltininko.

Vairuoti skirtingas padangas turintį automobilį leidžiama taip pat ne visada. Įstatyme numatyta, jog vienodos padangos turi būti tik ant vienos ašies, tad jeigu ant priekinių ratlankių sumontuotos vieno modelio padangos, o ant galinių — kito, automobilis atitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tačiau jeigu skiriasi ant vienos ašies esančios padangos, tokiai transporto priemonei gali būti panaikintas techninės apžiūros galiojimas, o sukelto įvykio metu draudimas negaliotų.

Net jeigu ant automobilio ašių sumontuotos skirtingų modelių padangos, visos privalo atitikti sezoną: lapkričio 10 — kovo 31 dienomis jos turi būti žieminės ir turėti snaigės arba M+S žymėjimą, o balandžio 10 — spalio 31 dienomis negali būti dygliuotos.

"Jeigu nutiktų įvykis, neturintis priežastinio ryšio su padangų būkle, į jas nekreipsime dėmesio. Pavyzdžiui, jeigu pavagiamos automobilio detalės, Kasko draudimas nuostolius atlygins, arba jeigu parkavimo vietoje stovintį automobilį aplamdys kita transporto priemonė, nukentėjusysis išmoką iš kaltininko civilinės atsakomybės draudiko gaus", — aiškina draudimo ekspertas.

Taupyti padangų sąskaita neapsimoka

Prarandama draudimo apsauga — tik viena iš problemų, su kuriomis susiduria netinkamas padangas turintį automobilį eksploatuojantys vairuotojai. Už netvarkingo automobilio naudojimą policijos pareigūnai gali ne tik skirti 30-40 eurų siekiančią baudą, bet ir panaikinti techninės apžiūros galiojimą.

Padangos. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Руслан Кривобок

Policijos pareigūnai po lapkričio 10-osios kiekvienais metais rengia reidus, kurių metu tikrinamos automobilių padangos — ar tinkamas jų sezoniškumas, ar pakankamas protektoriaus rašto gylis, taip pat atitikimas kitiems reikalavimams: padangos neturi liesti kėbulo ar pakabos detalių, neriboti ratų apsisukimo kampų ir neišsikišti už kėbulo ribų.

"Žmonių, tyčia rizikuojančių savo ir kitų sveikata bei turtu, nėra daug, o pamokymai jiems paprastai nėra suprantami. Tačiau yra dalis žmonių, kurie tiesiog pamiršta pakeisti padangas ar nepastebi, kad jų naudojamos — labai susidėvėjusios. Važinėdami ramiai kiekvieną dieną, jie to net nepastebi, tačiau prireikus staigiai stabdyti stebisi, kodėl automobilio greitis mažėja taip lėtai", — pasakoja Bieliauskas.

Jis siūlo neatidėlioti žieminių padangų keitimo ir nelaukti paskutinės "legalios" dienos — lapkričio 9-osios. Tuomet daug vairuotojų norės pakeisti savo automobilių padangas, tad populiariausiuose didžiųjų miestų servisuose gali tiesiog nebūti vietų arba teks laukti ilgose eilėse.

Be to, šių metų spalio pradžioje vairuotojams jau teko gramdyti apšalusius automobilio langus. Nors mėnesio vidurys yra ganėtinai šiltas, antroje jo pusėje naktimis temperatūra paprastai pasiekia ribą žemiau nulio.

65
Tegai:
žieminės padangos, vasarinės padangos, draudimas
Dar šia tema
Alkoholio kiekis vairuotojo kraujyje galės siekti 0,5 promilių
Šalies keliuose daugėja prabangių automobilių
Ingrida Šimonytė

Trečioji banga ar ne? Premjerė įvertino situaciją su COVID-19 

(atnaujinta 07:28 2021.02.25)
Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo tarpu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas pratęstas iki kovo 15 dienos

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė netikinti, kad respublikoje pastebėta trečioji koronaviruso banga. Ji apie tai pranešė po vyriausybės posėdžio.

"Aš vertinčiau tą situaciją kaip tam tikrą įstrigimą. Todėl siūloma esmingai išplėsti testavimo apimtis didesnėmis grupėmis. Tikėjomės to iš savivaldybių, tačiau pamatėme, kad rezultatas nelabai geras, testavimo apimtys nepadidėjo", — sakė ji.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė pratęsti karantiną iki kovo 31 dienos, taip pat iki kovo 15 dienos palikti gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau kartu leisti judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Čaplinskas pasisakė apie draudimo dėvėti medvilnines kaukes netinkamumą >>

Tačiau reikalingi kiti pakeitimai, sakė Šimonytė. Anot jos, sprendimas leisti savivaldybėms pačioms padidinti koronaviruso tyrimus pasirodė esąs neveiksmingas, nes šios apimtys žymiai nepadidėjo. Todėl, pasak ministrės pirmininkės, testavimo apimtis bus išplėsta vyriausybės įsakymu.

Pasak jos, išplėtus testavimo apimtis, bus aiškesnis COVID-19 paplitimo pasirinktose savivaldybėse vaizdas, sakė ji. Be to, Šimonytė teigė, kad testavimo rezultatai padės nuspręsti, ar toliau riboti gyventojų judėjimą.

Vyriausybės vadovės teigimu, kol prasidės skiepijimo procesas, visuomenė turės gyventi su apribojimais. Tuo pačiu ji neatmetė, kad Lietuva gali grįžti prie griežtų kovos su koronavirusu priemonių.

Kalbėdama apie pastaruoju metu išaugusį COVID-19 atvejų skaičių, ministrė pirmininkė teigė nesiejanti šių tendencijų su naujausiomis nuolaidomis su kirpyklų ir grožio paslaugomis. Tačiau Šimonytė pripažino, kad dėl priimtų sprendimų padidėjo žmonių mobilumas.

Lietuvoje yra daugiau nei 195 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, o mirė 3200. Visiškai paskiepyti daugiau nei 69 tūkstančiai žmonių.

Lietuvoje karantinas buvo įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo pat metu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas buvo pratęstas iki kovo 15 dienos. Leidžiama judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje