Rusijos ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada pasmerkė "paaiškinamasias" lenteles prie tarybinių paminklų

175
(atnaujinta 19:47 2017.10.23)
Rusijos ambasada pabrėžia, kad Biržų pareigūnų sprendimą įvertins teisininkai

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Rusija pasmerkė Biržų rajono vyriausybės sprendimą prie sovietų karių paminklų tvirtinti lenteles, kurios nurodo, kad užrašai ant paminklų neatitinka istorinės tiesos.

"Tai tikrai bjaurus aktas, pažeidžiantis apie 970 karių atmintį, įskaitant keturis Tarybų Sąjungos didvyrius, kurie mirė išlaisvindami Lietuvos teritoriją nuo nacių okupacijos1944 metais", — rašoma Rusijos ambasados ​​Lietuvoje pranešime.

Ambasada taip pat pabrėžia, kad Biržų pareigūnų sprendimą įvertins teisininkai.

Kelis metus Biržų rajono savivaldybė susirašinėjo su valstybės institucijomis, kurių klausė, kaip galima pakeisti situaciją su paminklais Tarybų Sąjungos kariams, kurie visuomenei pristatomi kaip Lietuvos išvaduotojai. Negavusi tikslaus atsakymo savivaldybės valdžia nusprendė veikti savarankiškai ir pastatė "priešingas ideologijai" lenteles.

"Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta (kultūros paveldo objektas). Sovietinio laikotarpio ideologizuoti užrašai neatitinka istorinės tiesos", — skelbia kiekviena lentelė.

Tokia idėja gimė praėjusios kadencijos merei Irutei Varzienei. Anot Mikelionio, būtent Varzienė pirmoji pradėjo susirašinėti su valstybės institucijomis ir klausė "ką daryti".

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė tikisi, kad birželiečių iniciatyvą perims ir kitos savivaldybės.

Lietuvos Tarybų Sąjungos laikų paminklai

Lietuvoje dažnai kyla diskusijos dėl tarybinių laikų paminklų. Didelį rezonansą sukėlė istorija su Šiaulių valdžios planais perkelti Tarybų Sąjungos karių paminklus iš centrinės miesto aikštės.

Šiauliuose centrinėje aištėje stovi paminklas 53 tarybiniams kariams-išvaduotojams, tarp jų trys Tarybų Sąjungos didvyriai, kurie žuvo 1944 metais, išvaduojant miestą nuo fašistų. Karinis paminklas yra Lietuvos kultūros paveldo objektas.

Šių metų gegužę Rusijos ambasada Lietuvoje išplatino pranešimą, kuriame pakomentavo Šiaulių savivaldybės planus atlikti aikštės, kur stovi paminklas tarybiniams kariams, rekonstrukciją.

Anot jos, egzistuoja trys šios problemos sprendimai: nerekonstruoti aikštės dalies, kur yra kapai; atlikti archeologinius darbus ir pernešti  karių kapus. Šiuo atveju bus sprendžiamas klausimas ir dėl paminklo perkėlimo. Trečias variantas — rekonstrukcija su visų paminklų ir kapų perkėlimu.

Ambasada pabrėžia, kad "Rusija pasiruošusi skirti lėšas šio memorialo remontui, tačiau su sąlyga, kad jo išvaizda liks nepakitusi".

Palangos meras  Šarūnas Vaitkus anksčiau teigė, kad tarybinių karių kapų perkėlimo klausimu Seimas turėtų priimti atskirą įstatymą. Jis taip paskelbė, atsakydamas į parlamentaro Kęstučio Masiulio kreipimasį perkelti iš Palangos centrinės Vytauto gatvės tarybinės armijos karių kapus ir obeliską.

Palangoje palaidota 106 karių, žuvusių 1944 metais. Šis kapas ir paminklas įrašyti į Lietuvos kultūros paveldo registrą.

2015 metais nuo Žaliojo tilto Vilniuje buvo nuimtos tarybinių laikų skulptūros dėl jų avarinės būklės. Keturios skulptūros — "Mokslo jaunimas", "Žemės ūkis", "Taikos sargyboje", ir "Pramonė ir statyba", — stovėjo ant Žaliojo tilto per Nerį Vilniaus centre daugiau nei 60 metų.

Vėliau miesto valdžia paskelbė, kad šios skulptūros niekada nebegrįš į seną vietą. Tuometinis Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis teigė, kad šios skulptūros gali būti panaudotos propagandos tikslams.

175
Tegai:
paminklas, Rusija
Temos:
Tarybiniai paminklai Baltijos šalyse ir Lenkijoje (37)
Dar šia tema
Lenkijoje bus demontuojami paminklai tarybiniams kariams
Estija papasakos Ukrainai, kaip perkelti paminklus tarybiniams kariams
Rašiklis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 13-osios šventės

(atnaujinta 00:17 2020.08.13)
Rugpjūčio 13-ąją minima Tarptautinė kairiarankių žmonių diena, nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų

Rugpjūčio 13 yra 225-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 226-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų.

Tarptautinė kairiarankių diena

Rugpjūčio 13-oji paskelbta Tarptautine kairiarankių diena. Pirmą kartą ši šventė paminėta 1992-ais metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 550 milijonų kairiarankių. Jie sudaro apytikriai nuo 12 iki 15%. Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus — kairiarankis. Kairiarankiai buvo Liudvikas Van Bethovenas, Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas, Merlina Monro, Mikelandželas, Napoleonas Bonapartas, Puškinas, Tolstojus, Leonardas Da Vinčis, Šopena, Armstrongas pirmą kartą išlipo į mėnulį kaire koja.

Garsūs kairiarankiai yra Bilas Geitsas, Garis Kasparovas, Polas Makartnis, Princas Viljamas, Demi Mur, Silvestras Stalonė, Nikolė Kidman, Tomas Kruzas, Briusas Vilisas, Keanas Rivesas, Deividas Duchovnas ir kt.

Ilgą laiką vaikai buvo baudžiami, jei rašydavo kaire ranka. Tai laikyta trūkumu. Reikia tikėtis, kad dabar mokytojai jau nedaužo vaikui per pirštus, jei šis rašo kaire ranka. Kairiarankiui dešiniarankių pasaulyje išgyventi ne taip ir paprasta, kai viskas pritaikyta ne jiems. Pastebėta, kad kairiarankiai dažniau, nei dešiniarankiai, turi miego sutrikimų, tačiau jie yra gabesni matematikai ir architektūrai.

Įvairiose šalyse kairiarankių klubai šią dieną rengia įvairius renginius ir varžybas, kur dalyviams neleidžiama naudotis dešine ranka, valgant ir atliekant įvairius veiksmus.

Daugiau apie kairiarankius skaitykite Lietuvos kairiarankių klubo puslapyje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia: Diana, Gilvilė, Ipolitas, Kastytis, Naglis.

Tegai:
šventės, šventė
Gandras

Šilutės rajone ugniagesiai išgelbėjo gandrą

(atnaujinta 12:14 2020.08.12)
Gandras negalėjo skristi iš 8 metrų aukštyje esančio gandralizdžio, nes jo kojas buvo apsivijusi virvė

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Šilutės rajone ugniagesių pagalbos prireikė gandralizdyje įstrigusiam gandrui. Apie įvykį pranešė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba savo Facebook paskyroje.

"Gandrai yra vieni iš tų paukščių, kuriems dažniausiai prireikia ugniagesių pagalbos. Vakar jiems teko padėti Šilutės rajone, Juknaičių seniūnijoje, Pašyšių kaime, 8 metrų aukštyje, gandralizdyje esančiam gandrui. Jis neįstengė skristi, nes jo kojas buvo apsivijusi virvė", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad ugniagesiai, pakilę ištraukiamomis kopėčiomis, iškėlė išsigandusį paukštį ir perdavė jį gyvūnų globos darbuotojams.

Lietuvoje gandrai nestokoja žmonių rūpesčio ir meilės. Beje, nuo seno tikėta, kad svarbiausia jų užduotis — saugoti namus nuo perkūnijos, gaisro ir viesulo. Netgi buvo sakoma, kad jei kas nukaus gandrą, to namus padegs perkūnas, o jei kas sumanytų išardyti gandralizdį, vėjai suniokos jo sodybą. Iš tiesų, ši prevencija be baudų puikiai veikia iki šiol.

Tegai:
Šilutė, ugniagesiai, baltieji gandrai, Lietuva
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip gandras išgyveno gaisrą savo lizde