Kauno technologijos universitetas, archyvinė nuotrauka

Universitetų finansavimas bus susietas su studentų skaičiumi

45
(atnaujinta 12:20 2017.10.27)
Daugiau valstybinių lėšų gaus tie mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos, kurios turės daugiau valstybės finansuojamų studentų ir vykdys daugiau mokslinės veiklos

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią valstybės lėšos, skiriamos aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų administravimui, ūkiui ir sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, bus susietos su mokslinės veiklos rezultatais, studijų, mokslo kokybe, taip pat su valstybės finansuojamų studentų skaičiumi, praneša Švietimo ir mokslo ministerija.

Nauja tvarka įsigalios nuo 2018 metų.

Pasak Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, naujovė duos įmpulsą institucijoms peržiūrėti infrastruktūrą, atsisakyti nenaudojamų pastatų ir valstybės lėšas naudoti atsakingai.

"Šių lėšų skyrimo susiejimas su moksline veikla ir studentų skaičiumi skatins universitetus ir kolegijas atsigręžti į svarbiausią tikslą — kokybišką mokslą ir studijas. Jei universitete studentų sumažėja perpus, kodėl valstybė turi tempti šitą akmenį po kaklu ir išlaikyti tokio pat dydžio ūkį ir administraciją ar pastatus kaip iki šiol? ", — sako ministrė.

Iki šiol valstybės skiriamos lėšos buvo skirstomos pagal tai, kokį plotą užėmė mokslo institutai ir aukštosios mokyklos, kokį finansavimą jie gaudavo ankstesniais metais. Kai kuriais atvejais finansavimas tekdavo tiesiog tuštiems pastatams, nes studentų kasmet  mažėja.

Pedagoginis uneversitetas Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александра Липовец

Naujoje tvarkoje nustatoma maksimali riba, kiek lėšų gali būti skiriama. Universitetams ir mokslinių tyrimų institutams būtų skiriama ne daugiau kaip 40% jiems skiriamų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, kolegijoms — ne daugiau kaip 35% nuo bendros joms skiriamos valstybės biudžeto asignavimo sumos.

Norint išvengti ypač didelių asignavimų persiskirstymų tarp institucijų, numatomas pereinamasis laikotarpis. Nutarime numatyta, kad institucijoms 2018-2019 metais tam tikslui skiriamos valstybės biudžeto lėšos kasmet, lyginant su praėjusiais metais, negalėtų didėti daugiau kaip 25%.

Lėšos, viršijančios nustatytą ribą, būtų perskirstomos institucijoms proporcingai jų ūkio ir administravimo lėšų, palyginti su praėjusiais metais, mažėjimui. Pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu institucijos galės nuosekliai prisitaikyti prie finansavimo pokyčių ir pertvarkyti savo veiklą.

Aukštojo mokslo reforma

Lietuvoje artimiausiais metais vyks aukštojo mokslo reforma. Ji truks ketverius metus, kainuos 150 milijonų eurų ir paliks tik du tarptautinio lygio universitetus — Vilniaus universitetą (VU) ir Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus — sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kita.

Lietuvos universitetuose nėra kam mokytis

Anot centro "MOSTA" tyrimus, Lietuvos universitetai ištuštėjo 40% per laikotarpį nuo 2010 iki 2017 metų. Nepaisaint to, universitetams skiriama valstybės biudžeto lėšų suma tik auga.

"Studentų skaičius bus nukritęs daugiau kaip 50% — per dešimtmetį netenkam pusės savo studentų, ne bet pats tinklas — gebėjimas priimti studentus išlieka labai panašus — labai krinta dėl to kokybė. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad labai auga universitetuose išlaidos ūkiui ir administravimui. Lyginant su tais pačiais 2010 metais, jos išaugo taip pat beveik 40%. Vadinasi, mes leidžiame pinigus ne studentams, o pastatams ir jų administravimui", — sakoma "MOSTA" ataskaitoje.

Daugiausia — net 32% iš to, ką valstybė skiria iš biudžeto, ūkiui ir administravimui išleidžia Šiaulių universitetas. Panašiai tiek nukeliauja Stulginskio ir Edukologijos universitetų ūkiui ir administravimui. Apie penktadalį valstybės lėšų visai ne studijoms skiria Dailės bei Muzikos ir teatro akademijos ir Sporto universitetas. Geriau tvarkosi Kauno technologijos, Gedimino technikos ir Vilniaus universitetai, kuriuose studijuoja daugiau studentų.

"MOSTA" vadovo teigimu, Lietuvos universitetų studijų kokybe nepatenkinti nei studentai, nei darbdaviai.

45
Tegai:
Švietimo ir mokslo ministerija
Temos:
Švietimas Lietuvoje (175)
Dar šia tema
Vilniaus universitetas pateko tarp 30 geriausių universitetų
Priimtų į universitetus studentų skaičius sumažėjo dėl pakeltų reikalavimų
Kur stoti: labiausiai studentus vilioja Vilniaus universitetas
Pasimatysime mes vėl: Vilniaus universitetas TSRS epocha
Policijos pareigūnas, archyvinė nuoytauka

VRM: nuo COVID-19 paskiepyti beveik 8 tūkst. pareigūnų

(atnaujinta 19:09 2021.05.10)
Pasak Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, beveik 8 tūkst. pareigūnų paskiepyti pirmąja skiepo doze ir 1 500 — antrąja

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis gegužės 10 dienos  paskiepyti 7804 Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai arba 52 proc. Taip pat skiepijami asmenys, dirbantys tarnybose.

"Šią savaitę turime beveik 8 tūkstančius pareigūnų paskiepytų pirmąja skiepo doze ir beveik 1500 pareigūnų, kurie jau gavo du skiepus. Po vakcinavimo stebime ir teigiamas tendencijas tarnybose: mažėja sergančių bei esančių izoliacijoje pareigūnų, kartu tai užtikrina efektyvesnį tarnybų darbą ir tolygų krūvių pasiskirstymą", – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienio duomenimis, Lietuvos policijoje šiuo metu pirmąja skiepo doze yra paskiepyti 4 220 pareigūnai ir 685 darbuotojai, tad iš viso paskiepyti 4 905 asmenys. Antrą skiepą jau gavo 910 pareigūnų ir 111 darbuotojų. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paskiepyti 1 575 ugniagesiai,  iš jų  19 – Ugniagesių gelbėjimo mokyklos kursantų, taip pat paskiepyti 86 Bendrojo pagalbos centro pareigūnai. Antrąjį skiepą jau gavo 109 ugniagesiai – gelbėtojai.  

Viešojo saugumo tarnyboje paskiepytas 321 pareigūnas, antrąją skiepo dozę gavo 25 pareigūnai. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje paskiepyti 1944 asmenys, iš jų 1 582 pareigūnai ir 362 civiliai, antrą skiepą gavo 337 pareigūnai ir 75 civiliai. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje paskiepyti 106 pareigūnai bei 40 gavo antrą skiepą.

Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. 

Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kai leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. 

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta 258 623 užsikrėtimo atvejai, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 045. 

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius

Tegai:
Vidaus reikalų ministerija (VRM), COVID-19
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Apklausa: 1 iš 4 lietuvių keliauti paskatintų vakcina nuo COVID-19
Nuo COVID-19 nukentėję šalies gyventojai gavo beveik pusę milijardo eurų
COVID-19 testavimas oro uostuose: ką turi žinoti keliautojai
Lietuvoje per parą nustatyti 786 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių
Televizoriaus ekranas, archyvinė nuotrauka

Tauragėje, Telšiuose ir Laukuvoje bus keičiami televizijos dažniai

(atnaujinta 18:41 2021.05.10)
Dėl keičiamų televizijos dažnių Tauragės, Telšių, Šilalės, Laukuvos, Pagėgių ir jų apylinkių gyventojai, kurie televizijos programas žiūri naudodami kambarines ar lauko antenas turėtų atlikti televizijos kanalų paiešką

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Antradienį, gegužės 11 dieną Tauragėje, Telšiuose ir Laukuvoje (Šilalės r.) bus keičiami skaitmeninės antžeminės televizijos dažniai,  informuoja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Gyventojai, priimantys Tauragėje, Telšiuose ir Laukuvoje (Šilalės r.) įrengtų skaitmeninės antžeminės televizijos stočių signalus, nuo gegužės 11 d. ryto turės pakeisti priedėlio ar televizoriaus nustatymus taip, kad aukščiau nurodytos televizijos programos būtų priimamos 38  televizijos kanalu (610 MHz dažniu).

Tauragės, Telšių, Šilalės, Laukuvos, Pagėgių ir jų apylinkių gyventojai, kurie "LNK", "TV6", "BTV", "TV3", "Info TV", "2TV", "TV1", "TV8", "Lietuvos rytas.tv", "Current Time", "Delfi TV" televizijos programoms priimti naudoja kambarines ar lauko antenas, gegužės 11 dieną turėtų imtis šių veiksmų:

Atlikti automatinę arba rankinę programų (kanalų) paiešką. Rekomenduojama prieš atliekant programų paiešką iš programų sąrašo ištrinti neberodomų televizijos programų įrašus.

Jei atlikus paiešką, programų vis tiek nerodo, atkurti priedėlio ar televizoriaus su integruotu imtuvu gamyklinius parametrus ir programų paiešką atlikti iš naujo. Rekomenduojama gamyklinius parametrus nustatyti vadovaujantis įrangos instrukcija.

RRT atkreipia dėmesį, kad jokių pakeitimų nereikės atlikti išmaniosios, kabelinės ar palydovinės televizijos žiūrovams.

Tegai:
televizija
Dar šia tema
Lietuva palaikė opozicijos televizijos kanalų blokavimą Ukrainoje
Latvijoje buvo išjungtas "Rossija-RTR" televizijos kanalas
Vladimiras Putinas

Elžbietos II pusbrolis apkaltintas bandymu parduoti susitikimą su Putinu

(atnaujinta 14:05 2021.05.10)
78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II pusbrolis, Kento princas Maiklas buvo apkaltintas bandymu parduoti galimybę susitikti su Vladimiru Putinu, praneša BBC Rusijos tarnyba, remdamasi "Sunday Times".

Britų leidimo žurnalistai atliko tyrimą, kurio metu jie prisidengdami privačios įmonės atstovais susitiko su Kento princu. Susitikime jiems buvo pasakyta, kad princas gali juos supažindinti su Putinu. Šio pristatymo tikslas liko neaiškus. Jo draugas, skaitymo markizas, vėliau jį apibūdino kaip "neoficialų karalienės ambasadorių Rusijoje". Priduriama, kad Maikals savo penkių dienų vizitą į Rusiją galėjo įvertinti maždaug 50 000 svarų. Arba jis gali užfiksuoti vaizdo pranešimą su privačios įmonės rekomendacija už 200 tūkstančių dolerių.

78 metų princas Maiklas šiuos kaltinimus atmetė. Jo oficialus atstovas pažymėjo, kad Kento princas nenorėtų to padaryti ir negalėjo to padaryti. Tokie susitikimai, pasak jo, neįmanomi be Britanijos ambasados ​​sutikimo ir Rusijos ir Didžiosios Britanijos prekybos rūmų pagalbos. Be to, spaudai buvo priminta, kad Kentskis su Putinu nebuvo susitikęs nuo 2003 metų.

Vėliau pranešta, kad susitikdamas su žurnalistais jis padarė klaidą ir davė nerealius pažadus, dėl kurių nuoširdžiai gailisi.

Tegai:
susitikimas, Vladimiras Putinas, Elžbieta II