Gedimino kalnas, archyvinė nuotrauka

Gedimino kalne susidarė paviršinė nuošliauža

52
(atnaujinta 11:02 2017.10.28)
Gedimino kalno lankytojams pavojaus nėra, jų saugumui pritaikytos visos prevencinės priemonės

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Penktadienį pietvakariniame Gedimino kalno šlaite susidarė paviršinė nuošliauža, praneša Nacionalinio muziejaus spaudos tarnyba.

Pranešime teigiama, kad nuošliauža yra apie 8-10 metrų ilgio, iki 6 metrų pločio, apie 1,2 metrų gylio. Nuslinko apie 15 kubinių metrų paviršinio technoginės kilmės grunto. Kalno pagrindiniai sluoksniai nepažeisti.

Galimos nuošliaužos požymiai buvo fiksuoti jau ryte, tad buvo nuspręsta imtis prevencinių grunto planiravimo darbų, gruntą paskirstant vietoje. Gruntas prisotintas vandeniu, todėl buvo priimtas papildomas sprendimas nudrenuoti iškrovos vandenį paklojant drenažinį vamzdį.

Pasitarimo metu Gelbėjimo darbų koordinavimo štabas rangovui pavedė iki šeštadienio vidurdienio išvežti nuslinkusį gruntą, o susiformavusioje nuošliaužoje atlikti prevencinius grunto planiravimo darbus.

Gedimino kalno lankytojams pavojaus nėra. Jų saugumui pritaikytos visos prevencinės priemonės: uždarytas pagrindinis takas, atitvertas miesto šaligatvis pietrytinėje kalno dalyje bei įrengti apsauginiai atitvarai aplink Kunigaikščių rūmus.

"Atkreipiame dėmesį, kad kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto technogeninio grunto. Šis supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.Primename, kad šiaurės vakarų šlaite vyksta tvarkybos darbai pagal dar vasarą parengtą tvarkybos projektą", — teigiama pranešime.

Griuvimo istorija

Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža. Spalį, po gausaus lietaus, susidarė dar viena didelė nuošliauža.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

52
Tegai:
nuošliauža, Gedimino kalnas, Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM), Vilnius
Temos:
Gedimino kalno nuošliauža (40)
Dar šia tema
Lietus ir toliau naikina Gedimino kalną
Išminuotojai išgabeno iš Gedimino kalno seną miną
Gedimino kalne atrasti Zigmanto Sierakausko palaikai
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis

Baltarusijoje, pasienyje su Lietuva, buvo sugautas į Kaliningradą einantis rusas

(atnaujinta 10:52 2020.06.03)
Vyras beveik tris paras keliavo iš Rusijos sostinės į Baltarusiją ir ketino apeiti kontrolės punktą per mišką

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Smurgainių pasieniečiai Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje sulaikė rusą, einantį pėsčiomis į Kaliningradą, praneša Baltarusijos valstybės sienos komiteto spaudos tarnyba.

Vyras prisipažino, kad grįžta į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Kaliningrade. Bet namo nusprendė grįžti ne iš Maskvos, o iš Lietuvos, turėdamas visus dokumentus, reikalingus legaliai kirsti sieną.

Žinodamas, kad sienos su Europos Sąjunga yra uždarytos, jis nusprendė apeiti pasienio kontrolės punktą "Kotlovka" ir pasislėpti miške. Pažymima, kad vyras iš Maskvos į Baltarusiją keliavo beveik tris paras pakeliui važiuojančiu transportu, kartu tyrinėdamas apylinkių, esančių aplink patikrinimo postą, žemėlapį. Ruso atžvilgiu pradėta administracinė byla.

Nuo kovo 15 dienos Lietuva uždarė užsieniečiams įvažiavimą į savo teritoriją. Tuo pačiu metu rusai galėjo patekti į Kaliningradą tranzitu, laikydamiesi kelių sąlygų: judėti galima tam tikrais traukiniais Kaliningradas–Maskva ir Kaliningradas–Sankt Peterburgas turint atspausdintą kelionės dokumentą.

Nuo gegužės 15 dienos Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai, taip pat užsieniečiai, turintys leidimą ar teisę gyventi šalyje, į kurią vyksta, jei jie neturi COVID-19 simptomų, gali kirsti valstybės sienas. Sienos su kitomis šalimis bus uždarytos iki birželio 15 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso užfiksuota 1682 koronaviruso atvejų, pasveiko 1249 žmonės, mirė 71 žmogus.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 6,1 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 376 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
Rusija, Kaliningradas, Baltarusija, Lietuva, pasienis
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Varšuva

Ekspertas: Lenkijai svarbesni darbo migrantai nei turistai Baltijos šalių

(atnaujinta 10:49 2020.06.03)
Varšuva nenori prarasti sezoninių darbuotojų, nes bijo didelių ekonominių nuostolių, mano Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Varšuvos valdžia yra pasirengusi rizikuoti, pandemijos metu atverdama savo sienas darbo migrantams, nes artėjant rinkimams bijo didelių nuostolių ekonomikoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepritarė savo kolegų iš Baltijos šalių siūlymui atverti sienas turistams.

Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Laukdamas derybų Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu išreiškė viltį, kad Varšuva atvers sienas Baltijos šalių gyventojams.

Tuo pat metu Varšuva leidžia ES piliečiams darbo migraciją, pridūrė Čaputovičius.

Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertė Oksana Petrovskaja pažymėjo, kad Lenkija, matyt, nepasitiki šalies sveikatos apsaugos sistema.

"Valdžia supranta savo atsilikimą, nors padėtis Lenkijoje nėra blogiausia, palyginti, pavyzdžiui, su Vakarų Europa. Todėl jie nenori įsileisti turistų. Migrantus visi įleidžia — tai taip pat yra vienas iš fenomenų, nepaisant visų pavojų, pažiūrėkite: ir Britanija, savo laiku, ir Vokietija, visos jos paleido užsakomuosius lėktuvus, kad atvežtų šiuos žemės ūkio darbuotojus. Ne tik iš Ukrainos, Ukraina neišleido. Jie buvo vežami iš Bulgarijos, kitų Rytų Europos šalių, iš kur paprastai atvyksta šie sezoniniai darbuotojai, kad surinktų derlių iš laukų, ūkininkų produkciją, kuri genda laukuose", — pasakė ji.

Anot Petrovskos, Varšuva yra pasirengusi rizikuoti, įleisdama migrantus, nes bijo didelių nuostolių.

"Ūkininkai praras pinigus, valdžia praras žemdirbių balsus, gali įvykti kolapsas, o artėja rinkimai. Viena vertus, jie ramina gyventojus, kad jie nevisiškai atidaro sienas, nes gyventojai, žinoma, visur nerimauja dėl to, kad atšaukiamos priemonės, ir bijo naujo epidemijos protrūkio. Kita vertus, jie turi paremti ekonomiką, nes ekonomika yra tai, ką valdžią gali greitai nušluoti", — mano ekspertė.

Petrovskaja pridūrė, kad Lenkijai labai reikia darbuotojų iš Rytų, tuo tarpu turizmas gali palaukti, nors iš šios srities taip pat galima gauti pinigų.

Paskelbtas "specialiosios gulbių šeimos gelbėjimo operacijos" Klaipėdoje vaizdo įrašas

(atnaujinta 11:43 2020.06.03)
Šioje vietoje abipus kelio yra du maži ežerai. Savanoriai padėjo paukščiams persikelti į saugią vietą

Klaipėdoje policija 

sustabdė važiavimą greitkeliu, kad jį galėtų pereiti gulbių šeima. Vaizdo įrašą paskelbė NTV.

Paukščiai sušalę stovi ant važiuojamosios kelio dalies, išsigandę dėl automobilių srauto.

Kaip nurodė televizijos kanalas, abipus plento yra du maži ežerai. "Specialiosios operacijos" metu paukščiai nebuvo sužeisti.

Lietuvos policijos "Facebook" paskyroje po pranešimu apie incidentą vartotojai džiaugėsi, kad paukščiai sėkmingai išgelbėti.

Tegai:
gulbė, Klaipėda